- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-885-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23189-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- M. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016 pagal ieškovo L. Z. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą atsakovei M. P., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti M. Z. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 126 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės.
Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: „Jei ieškovo reikalavimai būtų, tenkinami, siekiant netraumuoti vaiko staigiu gyvenamosios vietos pasikeitimu ir siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie naujos gyvenamosios vietos nesukeltų vaikui papildomo nesaugumo ir streso, byloje būtina taikyti laikinąsias ieškinio priemones ir nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, papildant jau esančią, o būtent:
1) Nustatyti, kad tėvas L. Z. be teismo 2013-05-21 nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai bendrauja su sūnumi M. Z., kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas M. Z. 17 valandą iš jo ugdymo įstaigos, ar namų bei grąžindamas M. Z. į jo gyvenamąją vietą arba ugdymo vietą atitinkamai kiekvieno trečiadienio, ar penktadienio 8.30;
2) įpareigoti atsakovę užtikrinti, kad tėvas L. Z. ir sūnus M. Z. galėtų bendrauti tarpusavyje telefonu arba per Skyp'o programą“.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-18 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones po to, kai teismas nuspręs, ar tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, t.y. jau po to, kai bus priimtas teismo sprendimas, išnagrinėta civilinė byla. Pažymėjo, kad tokiu atveju, priėmus teismo sprendimą, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių negalima, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas ieškovo prašymą laikė nepagrįstu ir atmetė. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių jau yra išnagrinėtas ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, yra laikoma, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad ieškovas laikinųjų ieškinio apsaugos priemonių taikymą motyvavo galimu ieškinio reikalavimų tenkinimu, o ne prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones po to, jei bus tenkinami ieškovo ieškinio reikalavimai. Ieškovas su sūnumi bendrauja itin retai ir be teismo nustatyto bendravimo laiko neturi kitokios galimybės bendrauti su skyriumi gyvenančiu vaiku, nes atsakovė neleidžia sūnui bendrauti su ieškovu telefonu. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir papildyti jau nustatytą bendravimo su vaiku laikinąją tvarką, kadangi staigus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, gali traumuoti vaiką. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises turėjo būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi atsakovė nesugeba užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos sąlygų. Turėdamas galimybę bendrauti su sūnumi ne tik savaitgaliais, bet ir kiekvieną diena, tėvas turėtų galimybę reaguoti į jo poreikius ir užtikrinti jo saugumą. Minėtomis laikinosiomis ieškinio apsaugos priemonėmis nebus pakeistas teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes papildyti bendravimo su skyrium gyvenančiu sūnumi tvarką yra prašoma tik laikinai – iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Kad skyrium gyvenančiam tėvui turėtų būti sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi ir ne teismo nustatytu bendravimo laiku, sutiko ir vaiko teisių apsaugos institucija, tokį norą išreiškė ir skyrium gyvenantis nepilnametis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad skundas grindžiamas tik ieškovo subjektyvia nuomone ir emocijomis bei yra nepagrįstas. Ieškovo atskirajame skunde yra paties ieškovo prieštaravimai dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones po to, kai teismas nuspręs ar tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, toks prašymas negali būti tenkintinas. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pakeistas teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (2013-05-21 sprendimas, įsiteisėjęs).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-01-18 nutartimi nutarė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-01-18 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-29 sprendimu nutraukė šalių santuoką ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, jos gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-21 sprendimu nustatyta apelianto bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-18 nutartimi teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas reiškia reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Apeliantas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti papildomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu tvarką, argumentuodamas tuo, kad tai padėtų vaikui išvengti streso, pakeičiant gyvenamąją vietą, jeigu ieškovo reikalavimas būtų patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas prašo nustatyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones po to, kai bus priimtas teismo sprendimas. Nors ieškinyje pateikta prašymo formuluotė nėra pakankamai aiški, tačiau iš jos turinio galima suprasti, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo siekia tam, kad dažniau galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir tokiu būdu galėtų užtikrinti sklandesnę vaiko adaptaciją, jeigu teismas nuspręstų ieškovo ieškinį patenkinti ir pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti papildomą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, kaip laikinąją apsaugos priemonę, nėra pagrindo. Tėvo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra užtikrinta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra nustatyta apelianto ir šalių nepilnamečių vaiko bendravimo tvarka, todėl nustačius papildomą bendravimo tvarką būtų pakeistas įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas, bylos neišnagrinėjus iš esmės. Teismas paaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų piktnaudžiaujant savo teisėmis, išlieka galimybė kreiptis į teismą dėl jau nustatytos teismo sprendimu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ar esamo teismo sprendimo nevykdymo.
Tuo atveju, jeigu ieškovo atžvilgiu teismas priimtų palankų sprendimą, ieškovas, siekdamas sklandžios vaiko adaptacijos naujoje gyvenamojoje vietoje, galėtų pareikšti prašymą nustatyti pereinamąjį laikotarpį vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui. Šioje proceso stadijoje teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti dėl tokio laikotarpio nustatymo reikalingumo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.