Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant Salomėjai Paulauskienei, ieškovo atstovui – advokatui V. K., atsakovo atstovei – advokatei G. M., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui S. S. dėl sutartinių netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytiniais byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad tarp S. S. ir V. A. 2015-08-31 sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalys iki 2015-10-05 įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl 3,00 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalis numato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Teismas išaiškina, kad įsipareigojimas neturėtų būti suprantamas kaip vienos iš sandorio šalių teisės reikalauti sudaryti pagrindinę sutartį suteikimas, kadangi taip būtų pažeistas sutarties laisvės principas (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis). Taigi, šiuo atveju 2015-08-31 sudaryta preliminarioji sutartis savaime neįpareigojo V. A. ir S. S. sudaryti pagrindinę miško pirkimo – pardavimo sutartį. Žinoma sutarties laisvės principas nėra absoliutus, todėl pareiga sudaryti sutartį kyla įstatymiškai ar savanoriškai įsipareigojus ją sudaryti. Iš 2015-08-31 preliminariosios sutarties bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad tokia pareiga nei įstatymų, nei savanoriškumo pagrindu neegzistavo.

Pateiktas ir S. S. pranešimas, kuriuo atsakovas nurodė, kad dėl panaudotos apgaulės preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį nutraukia (b. l. 5). Rašytinės formos akte nustatyta 13400,00 Eur kaina ir įvardinti 1000,00 Eur dydžio rankpinigiai (b. l. 20). Iš miškotvarkos projekto medžiagos matyti, kad atsakovas S. S. 2015-08-27 susipažino su projektu (b. l. 46). Atsakovas su atsiliepimu teismui pateikė 2015-10-22 leidimo kirsti mišką kopiją (b. l. 51). Ieškovas V. A. į bylą pateikė dar ir 2015-09-05 paskolos sutartį, sudarytą su T. P., kuri patvirtina, kad ieškovui buvo suteikta 2000,00 Eur suma (b. l. 54, 55). Ieškovas, įrodinėdamas 1000,00 Eur dydžio netesybas, teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio mėnesio išklotinę, kuri parodo, kad UAB „Auksmeda“ iš prekybinių medienos sandorių gavo 4042,33 Eur pajamų, o 2015 m. rugsėjo mėnesį patyrė vien tik 484,19 Eur dydžio nuostolius (b. l. 58). Iš judriojo ryšio operatoriaus „Bitė“ paslaugų detaliosios ataskaitos akivaizdu, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas bendravo mobiliojo ryšio pagalba (b. l. 59-63).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas sumokėjo 1000,00 Eur dydžio rankpinigius, nors Civilinio kodekso 6.98 straipsnio 2 dalis numato, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis. Vėliau, nesudarius pagrindinės sutarties, juos grąžino, kartu su piniginėmis lėšomis už miško projektą (300,00 Eur). Laikytina, kad atsakovas V. A. grąžino avansą, o ne rankpinigius, nes kitu atveju akivaizdu, jog atsakovas būtų nepagrįstai praturtėjęs. Dėl 1000,00 Eur avanso bei 300,00 Eur grąžinimo ginčo nėra, nes šalys pripažįsta, jog šiuo klausimu yra tarpusavyje atsiskaičiusios.

Visgi, papildomai ieškovas teismo prašo priteisti 1000,00 Eur baudą (netesybas). Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo sumokėti kreditoriui netesybas, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalių 2015-08-31 preliminariojoje sutartyje, 4 straipsnio 2 punkte numatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės nesudaroma pagrindinė sutartis, privalo sumokėti kitai šaliai 1000,00 Eur dydžio baudą. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar atsakovas buvo kaltas dėl pagrindinės miško pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo.

Ieškovas V. A. teigia, jog dėl miško pirkimo - pardavimo kainos buvo intensyviai deramasi, jis užsakė miško projektą, nes tikėjosi mišką įsigyti. Kita vertus atsakovas teigia, jog kaina, už kurią buvo perkamas miškas – 8700,00 Eur buvo nustatyta ieškovo bei jis dėl tokios kainos buvo įtikintas. Kaip matyti, dėl šios sumos abi šalys sutarė. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog sutartimi numatė tik pradinę kainą, kuri vėliau išaugo iki 13400,00 Eur. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad sutartyje įrašytoji 8700,00 Eur suma buvo vienintelė pasiūlyta kaina.

Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Galutinę kainą ieškovas įrodinėja Aktu (b. l. 20), kuris neturi jokių identifikacinių duomenų ar kitokios medžiagos, kuri patvirtintų jo teiginius dėl intensyvių derybų ir kainos sutarimo. Dėl šios priežasties, laikytina, kad buitinis raštelis – „Aktas“ neturi įrodomosios reikšmės (Civilinio proceso 177, 185 straipsniai). Ieškovas pateikė ir judriojo mobiliojo ryšio išklotines, kurios, pasak jo, įrodo, kad vyko intensyvus bendravimas tarp šalių. Teismas pritaria, kad šalys bendraudavo mobiliaisiais telefonais, tačiau tai tikrai neįrodo, ieškovo nurodomos kainos dydžio pakeitimo. Teismas vertindamas įrodymus vadovaujasi įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi šiuo atveju labiau tikėtina, jog miško pirkimo – pardavimo kaina buvo 8700,00 Eur, o ne 13400,00 Eur.

Nors tikroji turtinė vertė byloje nenustatyta, ekspertizė neatlikta, tačiau iš pateiktų atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog 8700,00 Eur dydžio kaina už 3,00 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal jo kirstinių medžių rūšis akivaizdžiai buvo per maža. Nekilnojamojo turto registro išraše nustatyta, kad 4.89 ha miško vertė 2002-02-02 vertinimo metu - 1545,00 Eur. Akivaizdu, kad nuo to laiko keitėsi ir rinka ir joje esančios nekilnojamojo, kilnojamojo turto kainos. Teismas laiko, kad šiuo atveju vien tai, kad ieškovas laikosi tvirtos pozicijos dėl esamai egzistavusio kainos kėlimo, rodo, kad pasiūlyta 8700,00 Eur suma buvo akivaizdžiai per žema. Pasikeitusi ekonominė situacija šalyje patvirtina, kad 1545,00 Eur dydžio kaina už 3,00 ha miško paskirties žemę neatitinka rinkos vertės. Žinoma, tokį kainos nustatymo metodą teismas mano esant tik subjektyviu, nes neaišku, kokios kirstinės medžių rūšys auga sklype, kokia jų vertė, o tai turi didelę reikšmę apsprendžiant realiąją objekto vertę.

Ieškovas V. A. atsakovo kaltę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties įrodinėja dar ir faktu, kad jis iš tiesų tikėjosi mišką įsigyti, kreipėsi netgi dėl miškotvarkos projekto sudarymo. Teismas pažymi, kad preliminarioji sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai nesikreipiant į teismą Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje numatyta tvarka ir atvejais, kai sutartis pažeidžiama iš esmės. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas S. S. išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį nutraukia. Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei šalių teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus, darytina išvada, kad akivaizdžiai per žema miško pardavimo kaina buvo pakankamas pagrindas preliminariąją sutartį nutraukti vienašališkai.

Pagal AB Lietuvos paštas duomenis ieškovui V. A. siunta įteikta 2015-09-25 (b. l. 48-49). Iš Miškotvarkos projekto matyti, kad įrašą apie patvirtintą registraciją Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A. R. atliko 2015-10-12. Teismui neaišku, kodėl ieškovas jau žinodamas apie preliminariosios sutarties nutraukimą, vis tiek derino miškotvarkos projektą ir kt. (b. l. 50).

Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, kurių metu svarbiausia laikytis sąžiningumo principo (Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 1 dalis). Primintina, kad ieškovas ir atsakovas 2015-08-31 preliminariojoje sutartyje numatė atsakomybę kaltai šaliai už pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. 1000,00 Eur dydžio baudą (Sutarties 4.2 punktas). Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, mano, kad ieškovas ikisutartinių santykių metu elgėsi nesąžiningai, nesi neatsižvelgė į tai, jog atsakovas dirba mediku ir apie miško kainas rinkoje mažai tesupranta. Tuo tarpu ieškovas yra profesionalus verslininkas, užsiimantis būtent verslu, susijusiu su medienos pjaustymu, transportavimu bei kt., todėl labiau tikėtina atsakovo teiginiais, kad jis dėl miško kainos buvo suklaidintas (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Remiantis aukščiau išdėstytu, teigtina, kad atsakovo S. S. kaltės nutraukiant preliminariąją sutartį nenustatyta, kadangi V. A. pažeidė Civilinio kodekso 6.217 straipsnio nuostatas.

Visgi, atsakovas sutiko ieškovui sumokėti 50,00 Eur dydžio sumą už patirtas kuro sąnaudas kelyje (duomenys neskelbtini), nes ieškovas V. A. tris kartus važiavo apžiūrėti miško. Kita vertus, ieškovas laikosi tvirtos pozicijos, kad apžiūrėti miško ir pas atsakovą į darbo vietą vyko 7 kartus, bet jokių tai patvirtinančių duomenų ar įrodymų apie kuro sąnaudas ir apie vykimų iš (duomenys neskelbtini) teismui nepateikė, todėl darytina išvada, kad V. A. tikrai vyko 3 kartus. Nustatyta, kad dėl trijų kartų atvykimo į (duomenys neskelbtini) ginčo tarp šalių taip pat nėra, tik ieškovas nurodo, kad buvo daugiau nei tris kartus, o atsakovas laikosi pozicijos tik dėl trijų atvykimų, todėl priteistina 50,00 Eur suma kuro sąnaudoms padengti.

Bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 2 dalis). Šiuo atveju, iš byloje esančių rašytinių duomenų, konstatuotina, kad ieškovas viso patyrė 780,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro tiek žyminis mokestis, tiek išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis). Teismas akcentuoja, kad ieškinio reikalavimo dydis - 1000,00 Eur, teismas aukščiau išdėstytų motyvų pagrindų priteisia ieškovui 50,00 Eur dydžio sumą, kuro sąnaudoms padengti. Tuo tarpu, atsakovas jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė. Taigi, darytina išvada, kad patenkinti 5 procentai ieškinio reikalavimų. Šiuo pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 39,00 Eur dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur ir 00 ct) nuostolių atlyginimo, 39,00 Eur (trisdešimt devyni Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.