Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei D. K., nukentėjusiajai L. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1977-01-19 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, - pragyvenantis iš atsitiktinių uždarbių, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 veikos) ir 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2015-01-23 apie 21.30 val. bendrai gyventuose namuose (duomenys neskelbtini) dėl buitinių priežasčių kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tampė už drabužių sugyventine buvusią L. G., perdrėskė jai kaklą bei sudavė stikliniu bokalu per nosį, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis A. J. 2015-06-18 apie 17.58 val. bendrai gyventų namų (duomenys neskelbtini) kieme dėl buitinių priežasčių kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė už plaukų sugyventine buvusią L. G. ir du kartus jos galvą trenkė į medį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taip pat, kaltinamasis A. J. 2015-06-18 apie 18.05 val. bendrai gyventų namų (duomenys neskelbtini) lauko terasoje, dėl buitinių priežasčių kilus naujam konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumštimi į nosį sugyventine buvusiai L. G., tuo padarydamas jai nosies kaulų lūžimą, sukeldamas fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydamas sveikatą.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje kaltu dėl smurto prieš L. G. 2015-01-23 ir 2015-06-18, 17.58 val. (abiejų kaltinimų pagal BK 140 str. 2 d.) prisipažino visiškai, o dėl smurto 2015-06-18, 18.03 val. (kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.) – dalinai. Apie įvykių aplinkybes kaltinamasis paaiškino, jog 2015-01-23 vakare jam neblaiviam grįžus į namus, sugyventinę L. G. rado girtą, jiedu susipyko, sugyventinė tyčia apliejo jį alumi, dėl ko siekdamas jai iš rankų atimti stiklinį alaus bokalą, sudavė juo L. G. per nosį, vėliau pastebėjo, kad nosį nestipriai nubrozdino, taip pat pripažįstantis, kad tempė sugyventinę už drabužių, tuomet galėjo ir perdrėksti kaklą. 2015-06-18 pavakary vėl į namus sugrįžęs neblaivus, snaudė kieme stovėjusiame sugyventinės automobilyje. Priėjusi taip pat neblaivi sugyventinė per atidarytą vairuotojo durelių langą ėmė kabinėtis, jį stumdyti, dėl ko jis supyko ir išlipo laukan. Pripažįstantis, kad supykęs sugriebė L. G. už plaukų ir jos galvą pora kartų stuktelėjo į vaismedį, po to paleido, konfliktas baigėsi. Jis nuėjęs atsisėdo lauko terasoje, netrukus atėjo ir L. G., jiedu vėl susiginčijo, jis supykęs stūmė sugyventinę iš terasos į kiemą, nuo ko ši kritusi į žemę, ar užsigavo veidą, nepastebėjo, tačiau tiesioginio smūgiu kumščiu jis jai nesudavė, sužalojimų sugyventinės veide, kraujo teigia nematęs. Abiem atvejais sugyventinė jam iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas, po trečiojo įvykio praėjus keletui dienų, jis išsikėlė gyventi atskirai.

2. Nukentėjusioji L. G. paaiškino, jog su kaltinamuoju kaip sugyventiniai išgyveno apie 2 metus, įvykių metu abu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį jos dukters namuose (duomenys neskelbtini) 2015-01-23 vakare sugyventinis į namus grįžęs neblaivus, ji taip pat buvo neblaivi, be to, tuo metu kaip tik gėrė alų iš bokalo. Jiedu susipyko, ėmė stipriai ginčytis, ji nesusivaldžiusi iš pykčio apliejo kaltinamąjį alumi iš rankoje laikyto bokalo. Tuomet supykęs sugyventinis sugriebė jai už rankos ir bandė atimti bokalą, ji nedavė, jiedu susigrūmė ir kaltinamasis bokalu nestipriai sudavė jai per nosį, kurią truputį nubrozdino, ji jautė skausmą, tačiau kraujas nebėgo, ji pati iškvietė policiją ir kaltinamasis buvo sulaikytas. Pripažįstanti, kad kaltinamojo smurtą jos atžvilgiu didžiąja dalimi išprovokavusi ji pati savo aukščiau aprašytu elgesiu. 2015-06-18 pavakary abu su kaltinamuoju buvo išgėrę tuose pačiuose namuose. Kaltinamasis sėdėjo kieme stovėjusio jų automobilio vairuotojo vietoje, prašė ją duoti užvedimo raktelius kažkur važiuoti, bet ji nedavusi dėl jo neblaivumo, dėl ko jie vėl smarkiai susiginčiję, ji nenusileidusi. Nesusivaldžiusi dėl neblaivumo ji per nuleistą durelių langą pati pirma sudavė nestipriai sugyventiniui kažkur per ranką ar į petį, šis labai supyko, išlipo laukan, sugriebė ją už plaukų ir jos galvą du kartus nestipriai sudavė į medžio kamieną, nosies neužgavo, tačiau ji jautusi skausmą. Kaltinamasis liovęsis, todėl ji nuėjo į namo vidų, parašiusi SMS dukrai ir paprašiusi greitai grįžti į namus. Kai išėjo į terasą, ten rado kaltinamąjį ir jam pasakė, kad vėl kvies policiją. Tuomet kaltinamasis vėl supykęs, liejęs ant jos kavos tirščiais, tačiau nepataikęs, po to kumščiu stipriai smogęs jai į nosį, nuo ko ėmė smarkiai bėgti kraujas, jautusi stiprų skausmą. Parėjusi ir ją tokią radusi dukra iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai – greitąją med. pagalbą, ligoninėje jai buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas. Kaltinamasis sakantis netiesą, kad jis ją stūmė ir ji griuvusi, nes jis sudavė jai smūgį. Ji pripažįstanti, jog ir 2015-06-18 kaltinamojo smurtą jos atžvilgiu didžiąja dalimi išprovokavusi ji pati savo aukščiau aprašytu elgesiu, nes pati pirma griebėsi smurto. Tiek po pirmojo, tiek ir po antrojo smurto atvejų kaltinamasis ją atsiprašė, ji jam atleido, dovanojo, jiedu susitaikė, tačiau nusprendė drauge nebegyventi.

3. Liudytoja A. A. paaiškino, kad ji yra nukentėjusios L. G. dukra, kad nusikaltimų įvykių metu pastaroji su sugyventiniu kaltinamuoju gyveno jos namuose. Prisimena, jog 2015 m. sausį motina jai skundėsi, jog kaltinamasis prieš ją vartojo fizinį smurtą, tačiau detalesnių pasakojimų nepamena, pati to nematė. 2015 m. birželio 18 d. ji būdama namuose išgirdo kieme triukšmą, matė, kad prie ten stovėjusio automobilio neblaivūs ginčijasi jos motina ir kaltinamasis, matė, kad A. J. sugriebė jos mamą už plaukų ir pora kartų stuktelėjo jos galvą į greta augantį medį. Nenorėdama, kad tai matytų jos mažamečiai vaikai, su jais išėjo pas kaimynę. Netrukus motina jai parašė SMS prašydama greitai grįžti. Ji iš karto grįžo atgal, lauko terasoje prie namo rado išmėtytus daiktus, motinai buvo sumušta nosis, iš jos gausiai kraujavo, motina teigė, kad ją sumušė kaltinamasis, todėl ji iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai iškvietė ir greitąją med. pagalbą.

4. 2015-01-23 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra sodų bendrijoje, įėjimas į gyvenamą namą yra per verandą, už jos tiesiai yra pirmojo aukšto atvira erdvė, perskirta daline pertvara, dešinėje jos pusėje yra koridorius ir laiptai į mansardą, kairėje – virtuvės dalis, toliau išskleista sujaukta sofa-lova bei minkštų baldų dalis, ant spintelės rastas tuščias alaus bokalas, patalpoje alkoholio kvapas (b. l. 5-6, 1 tome).

5. 2015-01-27 daikto – alaus bokalo apžiūra nustatyta, jog šis yra stiklinis, storasienis, cilindro formos, aukštis 12,5 cm, skersmuo – 8 cm (b. l. 7-8, 1 tome).

6. 2015-01-23 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto policijos pareigūno užfiksuoti sužalojimai L. G. – kraujuojanti žaizdelė nosies nugarėlėje ir įdrėskimas kaklo kairėje priekinėje dalyje, nukentėjusios pareiškimu, kaltinamasis trenkęs jai bokalu į nosį, tampęs už drabužių, perdrėskęs kaklą (b. l. 11-12, 1 tome).

7. 2015-02-04 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 112/15(09) L. G. klinikiniais duomenimis konstatuota žaizda nosies nugarėlėje, kuri galėjo būti padaryta kietu bukabriauniu daiktu, vienmomentiškai, galimai 2015-01-23, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, kad ir vienu poveikiu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 24, 1 tome).

8. Patikrų alkotesteriu testais Nr. Nr. 3383 ir 3384, po nusikaltimo įvykio nukentėjusiai L. G. nustatytas 1,34 prom. girtumas, kaltinamajam A. J. – 0,65 prom. (b. l. 25, 26, 1 tome).

9. 2015-06-18 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto policijos pareigūno užfiksuotas sužalojimas L. G. – sumušta kraujuojanti nosis, nukentėjusios pareiškimu, kaltinamasis trenkęs jos galvą į medį, po to sudavęs kumščiu į nosį (b. l. 4-7, 2 tome).

10. 2015-06-19 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog prie sodo namo (duomenys neskelbtini) yra lauko terasa 2x3 m., jos šonai uždengti plastiku, prie namo atitinkamai 8 ir 20 m. atstumu auga du pavieniai medžiai (b. l. 8-9, 2 tome).

11. 2015-07-07 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 542/15(09) L. G. klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos sumušimas, nosies kaulų lūžimas, kurie galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, vienmomentiškai, kad ir vienu trauminiu poveikiu, pakankamai stipria jėga, nukentėjusiajai esant bet kokioje padėtyje, tačiau mažai tikėtina, jog sužalojimai atsirado nukentėjusiajai krentant ir kontaktuojant su kietu pagrindu. Konstatuoti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 35, 2 tome).

12. Patikrų alkotesteriu testais po nusikaltimų įvykių nukentėjusiai L. G. nustatytas 2,24 prom. girtumas, kaltinamajam A. J. – 1,71 prom. (b. l. 39, 41, 2 tome).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis A. J. teisme neprisipažino, kad 2015-06-18, 18.05 val. įvykio metu nukentėjusiai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį nosies kaulų lūžimą padaręs tiesioginiu smūgiu kumštimi, savo ruožtu teigdamas, kad nukentėjusiąją tyčia stūmęs, ši kritusi į žemę ir galėjusi užsigauti nosį, tačiau pastarasis kaltinamojo pareiškimas vertinamas neatitinkančiu tikrovės ir atmetamas kaip siekis maksimaliai sumažinti savo kaltės laipsnį, susiaurinti gresiančios atsakomybės ribas ir palengvinti savo teisinę padėtį byloje. Pastarąjį kaltinamojo pareiškimą visiškai paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusios parodymai dėl aptariamos aplinkybės, bet ir teismo medicinos specialisto išvada, kuria iš esmės atmesta galimybė nukentėjusiai patirti nustatytąjį sužalojimą kritimo metu, be to, pažymėta, jog trauminis poveikis į nukentėjusios nosį turėjęs būti pakankamai stipria jėga, kas būdinga būtent tiesioginiam smūgiui. Teismas dėl šios aplinkybės neturi pagrindo abejoti nei nukentėjusios parodymais, nei specialisto išvada, nei nukentėjusios medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija apie kliniškai konstatuotų sužalojimų atsiradimo aplinkybes.

Tiek nukentėjusios L. G., tiek liudytojos A. A. parodymai byloje buvo nuoseklūs, nėra prieštaringi tarpusavyje, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais (įvykio vietos apžiūra užfiksuota situacija įvykio vietoje, teismo medicinos specialisto išvadų duomenys) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina tiek nukentėjusios, tiek ir liudytojos duotus paaiškinimus kaip visiškai teisingus. Vertinti liudytojos parodymus nepatikimais ir atmesti vien dėl aplinkybės, kad ji yra nukentėjusios dukra, nėra pagrindo, juolab, kad sprendžiant iš bylos duomenų visumos jų tarpusavio santykiai taip pat nėra itin geri.

Todėl teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau motyvuotai atmestą kaip neatitinkančią tikrovės dalį kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami aukščiau aprašytų kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis visais trimis atvejais artimoje aplinkoje, - bendruose šeimos namuose, tyčia fiziškai smurtavo bei, pirmuoju atveju sužalojo ir nežymiai sutrikdė sveikatą, antruoju – sukėlė fizinį skausmą, o trečiuoju – sužalojo ir sutrikdė sveikatą nesunkiai, šeimos nariui, - kartu gyvenusiai ir bendrą ūkį vedusiai sugyventinei L. G.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl pirmų dviejų epizodų) ir 138 str. 2 d. 3 p. (dėl trečiojo epizodo) byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. G. visais trimis atvejais vartojo ir ją mušė būtent sugyventinis, kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (tampė už drabužių, sudavė alaus bokalu per nosį, perdrėskė kaklą, du kartus galva trinktelėjo į medžio kamieną bei vieną kartą sudavė kumštimi į nosį) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, nurodyto pobūdžio poveikiai į nukentėjusios kūną, fizinio skausmo sukėlimai, išorinių ir vidinių sužalojimų jais padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama mušimu ir fiziniu smurtu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusios sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – neabejotinas fizinis skausmas, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų padarymas, pirmu atveju nežymus, o trečiuoju - nesunkus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiosios medicininių dokumentų, tiek bylos ikiteisminio tyrimo duomenimis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas visų trijų veikų atveju kvalifikuoja nė didesniu, nė mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėse baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p.) dispozicijose. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl bausmių individualizavimo požiūriu jie papildomai nevertinami (BK 54 str. 2 d. 2 p.), iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir kiekvienos iš įrodytų kaltinamojo veikų stadija kaip visiškai baigti nusikaltimai (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Kaltinamojo veikos subjektyvinėje pusėje vyravo iš esmės asmeninio pobūdžio paskatos, - siekis iš keršto už netinkamą ir provokuojantį atsaką elgesį smurtu nubausti neblaivią sugyventinę (BK 54 str. 2 d. 3 p.).

Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar teigiamai : kaltinamasis nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė ir yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pragyvena iš atsitiktinių darbų, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas teigiamai, iki byloje nagrinėjamų 2015-06-18 įvykių gyveno faktinėje šeimoje su sugyventine (nukentėjusiąja), ją išlaikė.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : 1) dėl BK 140 str. 2 d. numatytų veikų (pirmas ir antras epizodai) – a) visišką kaltės pripažinimą ir pareikštą gailėjimąsi bei padėjimą savo parodymais išaiškinti svarbias bylos aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2 p.), b) atsiprašymą nukentėjusios ir susitaikymą su ja (BK 59 str. 2 d.); c) kad šių nusikaltimų padarymą didžiąja dalimi sąlygojo provokavęs ir rizikingas pačios nukentėjusios elgesys, ką teisme ir ji pati pripažino (BK 59 str. 1 d. 6 p.), 2) dėl BK 138 str. 2d. 3 p. numatytos veikos – a) atsiprašymą nukentėjusios ir susitaikymą su ja (BK 59 str. 2 d.); b) kad ir šio nusikaltimo padarymą didžiąja dalimi sąlygojo provokavęs ir rizikingas pačios nukentėjusios elgesys, ką teisme ji pati pripažino (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų trijų nusikalstamų veikų padarymo teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas sprendžia, jog aukščiau aprašyti teigiami kaltinamojo asmenybės aspektai kartu su atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, veikų pavojingumo visuomenei laipsniui neviršijant rūšinių sudėčių lygmens (vidurkio), labai ženkliai persveria keleto viena po kitos nusikalstamų veikų įvykdymo, taip pat atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmę bausmių individualizavimui. Todėl sprendžiama, kad pagal nustatytas nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d., įvykių aplinkybes teisingumo principas lemia nesusijusių su realiu laisvės kaltinamajam atėmimu ir artimų minimaliems dydžių viešų darbų bausmių paskyrimą : dėl 2015-01-23 epizodo – 3 mėn. po 20 val./mėn. (viso – 60 val.), dėl 2015-06-18, 17.58 val. epizodo – 2 mėn. po 15 val./mėn. (viso – 30 val.). Už padarymą nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 3 p. skirtina vienintelės baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Tokie bausmių dydžiai, teismo vertinimu, visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Už realiąja sutaptimi padarytus nusikaltimus atskirai skiriamos bausmės tarpusavyje subendrintinos pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę jas iš dalies sudedant, prie griežtesniosios 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį nuo viešų darbų bausmių, keičiamų atitinkamai į 10 dienų ir 5 dienas laisvė atėmimo (BK 65 str. 1 d. 2 punkto b papunktis), atitinkamai 5 ir 3 dienas, ir nustatytina subendrinta bausmė – 6 mėn. 8 dienos terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Į pastarąją bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas 2 parų laikas už 2 dienas skiriamo laisvės atėmimo (BK 66 str. 2 d.).

Taikytinos BK 75 str. nuostatos ir skiriamos subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas 1 metams, nustatytini įpareigojimai : a) 3 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, b) 6 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), c) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 6, 8 ir 10 punktai).

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

Kaltinamajam A. J. byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o įsiteisėjus nuosprendžiui ji panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio. Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį kaltinamajam, kaip civiliniam atsakovui, dėl 27,95 EUR nuostolių, atsiradusių apmokėjus gydymo įstaigai už medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiai L. G., atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą priteisimo (b. l. 87-88, 2 tome). Teisiamajame posėdyje atsakovas pagal ieškinį kaltinamasis A. J. pareiškė ieškinį laisva valia visiškai pripažįstantis, todėl nenustačius tam kliūčių, priimtinas kaltinamojo, kaip civilinio atsakovo, bylos duomenis atitinkantis ieškinio pripažinimo pareiškimas ir ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 2 d.).

Daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 nusikaltimai), taip pat 138 str. 2 d. 3 p., ir jį nuteisti :

1) pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-01-23 L. G. sumušimo) – 3 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlyginti dirbti visuomenės labui po 20 val. kiekvieną mėnesį (viso – 60 val.),

2) pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-06-18, 17.58 val. L. G. sumušimo) - 2 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlyginti dirbti visuomenės labui po 15 val. kiekvieną mėnesį (viso 30 val.),

3) pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. (dėl 2015-06-18, 18.05 val. L. G. sumušimo), - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.

Skiriamas bausmes už realiąja sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. 1 taisyklę, jas iš dalies sudedant, viešų darbų bausmes keičiant į terminuotą laisvės atėmimą, ir nustatyti subendrintą bausmę, - 6 (šešis) mėn. 8 (aštuonias) dienas terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Į šią bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą 2 parų laiką už 2 dienas skiriamo laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir skiriamos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatyti tokius įpareigojimus : 1) 3 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) 6 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 6, 8 ir 10 punktai).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti šiai įstaigai iš nuteistojo A. J. dvidešimt septynis eurus 95 euro ct. (27,95 EUR) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.