Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1954 m. liepos 16 d. Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 1994 m. lapkričio 22 d. už valst. turto vagystę (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2014 m. rugpjūčio 25 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, J. P. sodybos kieme žodinio konflikto metu grasino užmušti savo seserį I. K. ir bandė sugriebti jai už kaklo ar krūtinės, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis, jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio pabaigoje į namus, kuriuose jis gyvena kartu su mama J. P., Parko g. 1, Lukšiuose, Šakių rajone, atvyko jo sesuo I. K. su savo vyru G. K. Sesuo užėjo į namus, o, kai iš namo ji išėjo, K. P., tuo metu buvęs kieme, paklausė jos, kokioje palatoje guli jų mama. Kadangi sesuo piktu tonu atsakė, kad tai ne jo reikalas, tai jis supyko ir iškeikė savo seserį, liepė jai dingti iš kiemo. Tuo metu jis buvo blaivus. Gal rodė ranka jai link kelio pusės, tačiau jai susidorojimu negrasino ir link savo sesers neketino eiti arčiau ką nors jai padaryti. Kodėl iš automobilio išlipęs G. K. priėjo ir nustūmė jį nuo Irenos, jis nežino. Pats kaltu nesijaučia (b. l. 33, 37).

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. apie 14.30 val. ji kartu su savo vyru G. K. atvyko į savo mamos J. P. sodybą, esančią Parko g. 1, Lukšiuose, Šakių rajone. Kartu su mama tuose pačiuose namuose gyvena ir jos brolis K. P.. Neblaivus brolis K. P. jos paklausė, kurioje palatoje guli mama, o kadangi ji nenorėjo, kad išgėręs brolis ligoninėje lankytųsi, todėl ji atsakė, kad ne jo reikalas. Vėliau išėjusi į lauką pamatė, kad jos brolis kalbasi su automobilyje sėdinčiu jos vyru G. I. papriekaištavo broliui, kad namuose šeimininkauja jo draugė V. T. K. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad kojos tavo čia nebūtų, nes užmušiu, ir ėjo link jos bandydamas rankomis sugriebti jai už kaklo, bet tuo metu tai pamatęs iš automobilio išlipo G. ir nustūmė K. į šoną. Dar dieną prieš tai, kai K. P. jai grasino, jis buvo sukonfliktavęs su kita seserimi N. P., pas kurią nuėjęs kauptuku išdaužė jos namų langus. Todėl, kai brolis K. jai grasino, ji manė, išsakyti grasinimai realūs. Prieš daug metų jis ją yra puolęs su šake ir smaugęs. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 4-7).

Motyvuojamoji dalis

Akistatos metu tarp nukentėjusiosios I. K. ir kaltinamojo K. P. prieštaravimai tarp jų parodymų nebuvo pašalinti, nukentėjusioji I. K. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (b. l. 39-40).

Liudytojas G. K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. apie 14.30 val. jis kartu su savo žmona I. K. atvyko pas jos mamą J. P.. Tuose namuose kartu gyvena ir I. brolis K. P.. Kai atvyko, I. nuėjo į namą paimti savo mamos daiktų, o jis liko sėdėti automobilyje. Pamatė, kaip kieme kilo žodinis konfliktas tarp jo žmonos ir jos brolio Kęstučio. K. P. iškeikė Ireną necenzūriniais žodžiais bei pagrasino, kad užmuš ją. Bandė sugriebti jai, tuomet, matydamas, kad žmonai kilo pavojus, pastūmė K. toliau nuo Irenos, jis pargriuvo, o atsikėlęs pagrasino, kad visus užmuš ir nuėjo į namą. Tuomet jie išsigandę iš sodybos išvyko (b. l. 9-10).

L. V. S. parodė, kad su K. P. yra pažįstama apie 16 m. Kartais apsigyvena pas K. ir jo mamą namuose, nes ji turi atidirbti viešuosius darbus Lukšių seniūnijoje. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ji taip pat buvo pas K. namuose, kai į juos atvyko K. sesuo I. K. Ji tuo metu buvo virtuvėje, kai atėjusi I. jai papriekaištavo dėl agurkų ir, susirinkusi daiktus iš kito kambario, išėjo į lauką. Kas vyko lauke, V. nežino ir nematė. Gal po 5 min. į virtuvę iš lauko atėjo K., kuris pasakė, kad G. jį permetė per tvorą. Kas ten kieme įvyko, K. nepasakojo, o ji neklausė ir nieko pati nematė. K. nesutaria su savo seserimi I. ir šiaip yra gana konfliktiškas žmogus, karštakošis, agresyvus, visada laikosi savo tiesos. Tą dieną kartu su K. buvo išgėrę po kelis stikliukus brendžio (b. l. 11).

L. N. P. parodė, kad K. P. yra jos brolis. Su juo santykiai yra konfliktiški, įtempti. Y. K. būna neprognozuojamas, kai būna išgėręs. Paskutinį kartą konfliktas su K. įvyko 2014 m. rugpjūčio 24 d., kai jis atėjęs į jos namus kauptuku išdaužė jos namų langus, nes jam nepatiko, kad ji atėjusi papriekaištavo, kad ten lankosi ir gyvena svetimi žmonės. Konfliktas yra buvęs ir 2014 m. pavasarį, kuomet žodinio konflikto metu jos brolis supykęs metė į ją kėdę, bet nepataikė. Pretenzijų pati broliui neturi, stengiasi kuo mažiau su juo bendrauti, nes būdamas girtas jis gali bet ką padaryti. Juo labiau, kad 2014 m. rudenį būdamas išgėręs susižalojo ir pats save, dėl ko gydėsi Marių ligoninėje (b. l. 12-13).

K. P. kaltę įrodo ne tik nukentėjusiosios I. K., liudytojų G. K., V. S. bei N. P. parodymai, bet ir:

teismo psichiatrijos specialisto išvada Nr. 94TPK-228/ 2014, iš kurios nustatyta, kad K. P. diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, jam nerekomenduojama skirti psichiatrinę ekspertizę, nes jokių nusiskundimų dėl psichinės sveikatos neturi (b. l. 16);

Šakių rajono savivaldybės administracijos Lukšių seniūno pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog seniūnijoje yra žinoma skundų dėl K. P. kartais pasireiškiančio agresyvaus elgesio (b. l. 25),

ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nes K. P. grasino nužudyti savo seserį, bandydamas sugriebti jai už kaklo ar krūtinės, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam K. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į kaltinamojo asmenybę – Šakių r. sav. administracijos Lukšių seniūnijos charakterizuojamas labiau neigiamai, teismo psichiatrijos specialisto išvadoje kaltinamajam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas; į jo socialinį statusą – kaltinamasis nedirba, darbo paieška nutraukta jo pageidavimu 2013 m. rugsėjo 10 d., teistas, teistumas išnykęs, turi galiojančią nuobaudą pagal ATPK 50³ str.; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Už nusikalstamą veiką kaltinamasis K. P. gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra laisvės apribojimas, tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. K. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., skirtinas 9 mėnesių laisvės apribojimas, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus bei įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose. Taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. – bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis K. P. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas.

Civilinis ieškinys byloje nereiškiamas.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418, 419, 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir nuteisti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės apribojimu, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 21 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 21 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas K. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti minėtą kardomąją priemonę.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.