- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- eII-970-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00928-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Syverin Bacevič, Kristina Linkevičienė
- Kategorijos
asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. C. ir jo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Linkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_O-35844-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24256709338.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_O-35844-2025 (toliau ir – nutarimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. birželio 9 d. gautas nukentėjusiojo R. S. (toliau ir – pareiškėjas, nukentėjusysis) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_O-35844-2025 ir skirti administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pripažinti nukentėjusiajam teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri vertinama 200 Eur suma bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, jog nukentėjusysis nesutinka su priimtu nutarimu. 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 01.35 val., nukentėjusysis su K. E. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo esantis žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kotedžų gyventojams. Minėtame žemės sklype yra žodinis susitarimas tarp kaimynų dėl žemės sklypo naudojimo. D. C. automobilis buvo priparkuotas užimant daugiau nei vieną stovėjimo vietą ir užstatant pravažiavimą į (duomenys neskelbtini) gyventojų naudojamą stovėjimo vietą. Toks atvejis iš D. C. pusės nebuvo pirmas, tačiau anksčiau konfliktų nebuvo. Įvykio naktį, nukentėjusysis, žinodamas, kam priklauso minėtas automobilis ir nenorėdamas kviesti policijos pareigūnų, nutarė kaimyniškai paprašyti D. C. perstatyti automobilį. Tuo tikslu paskambino į kotedžo, kuriame gyvena D. C., duris, kurias jis atidarė. D. C. buvo nusiteikęs itin agresyviai, pradėjo užgaulioti nukentėjusįjį, plūdo necenzūrine leksika. Nukentėjusysis paprašė perstatyti automobilį, visgi D. C. pradėjo garsiai šaukti, tapo akivaizdu, kad jis nekontroliuoja savo emocijų ir būsenos. Išgirdusi šauksmus, K. E. pradėjo filmuoti įvykį, tuo metu D. C. peržengė durų slenkstį ir stipriai pastūmė nukentėjusįjį, kuris praradęs pusiausvyrą krito ant už nugaros buvusio konteinerių apsauginio užtvaro, kuris krisdamas sužalojo K. E. koją. Tęsdamas agresyvius veiksmus, D. C. pabandė nukentėjusiajam įspirti koja, tačiau nepasiekė. Tuomet prisijungė su D. C. kartu gyvenanti D. M., kurios nukentėjusysis paprašė perstatyti automobilį, tačiau ši įstūmė D. C. į vidų ir uždarė duris. Nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus, dėl įvykio buvo pateiktas pareiškimas. Priimdama skundžiamą nutarimą Institucija vadovavosi iš esmės tik D. C. parodymais ir aplinkybių vertinimu, tuo paneigdama administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo teisinio reguliavimo bei administracinės atsakomybės pagrindų. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis neleido uždaryti durų neatitinka faktinių aplinkybių, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad D. M. paprašius, nukentėjusysis pasitraukia ir ši uždaro duris. Be to, jeigu nukentėjusysis būtų agresyviai nusiteikęs, tikėtina, D. C. jam nakties metu durų nebūtų atidaręs. Būtent D. C. buvo agresyviai nusiteikęs, garsiai šaukė, vartojo necenzūrinę leksiką, net ėmėsi fizinių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Nutarime nurodyti argumentai, kad nukentėjusiojo veiksmai lėmė D. C. atsakomuosius veiksmus, nepagrįsti. ANK nenumato tokio pagrindo kaip atsakomieji veiksmai, kaip pagrindo atleisti nuo atsakomybės. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai – D. C. provokavo ginčą, elgėsi agresyviai, įžeidžiančiai ir savo aktyviais veiksmais provokavo nukentėjusįjį fiziniam kontaktui. ANK įtvirtinta formali ANK 481 straipsnio sudėtis, tai yra nebūtin nustatyti, kad konkretūs asmens veiksmai sukėlė nepatogumų tretiesiems asmenims. Pakanka įrodyti, kad asmuo vartojo necenzūrinę leksiką viešoje vietoje, kibo prie žmonių, kitaip pažeidė viešą rimtį. D. C. veiksmai buvo nukreipti prie nukentėjusįjį ir traktuotini kaip įžeidžiantys, provokuojantys ir nesuderinami su viešąja tvarka veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis yra įsitikinęs, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog D. C. būdamas viešoje vietoje, vartodamas necenzūrinę leksiką, provokuodamas fizinį kontaktą, pastumdamas nukentėjusįjį, bandydamas jam įspirti, garsiai šūkaudamas pažeidė viešąją tvarką. Administracinė byla išnagrinėta nedalyvaujant nukentėjusiajam, tuo pažeidžiant esminę nukentėjusiojo teisę būti išklausytam. Nukentėjusysis turi teisę į jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Dėl D. C. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą bei dvasinį sukrėtimą. Be to, po konflikto D. C. ėmė skleisti melagingą informaciją apie įvykį kaimynams, tokiu būdu aktyviais veiksmais menkino nukentėjusiojo reputaciją, žemino, sumažėjo nukentėjusiojo galimybės bendrauti. Patirtą žalą nukentėjusysis vertina 200 Eur ir prašo priteisti ją iš D. C..
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Atsiliepimu prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Institucijos nuomone administracinio nusižengimo byloje ROIK 24256709338 buvo išsamiai įvertinta surinkta medžiaga: protokolas, pareiškimas, liudytojų apklausos, vaizdo įrašas ir kiti dokumentai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo ir administracinėn atsakomybėn traukto asmens kilo žodinis konfliktas dėl transporto priemonės pastatymo gyvenamojoje teritorijoje. Nors konfliktas buvo emocionalus, nebuvo nustatyta, kad D. C. būtų atlikęs veiksmus, atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pažymėta, jog administracinė atsakomybė pagal minėtą ANK straipsnį kyla tik tuomet, kai asmuo viešoje vietoje sąmoningai veikia taip, kad būtų pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Tai apima ne tik veiksmų turinį (pvz., necenzūrinių žodžių vartojimą, įžeidžiamą kibimą ar smurtą), bet ir jų atlikimo vietą bei tikslą – veikti prieš visuomenę arba jos narius. Byloje nenustatyta, kad D. C. būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ar kad jo veiksmai būtų turėję tokį poveikį. Išanalizavus vaizdo įrašą, nustatyta, kad D. C. veiksmai buvo išprovokuoti aktyvia pareiškėjo laikysena: stovėjimu tarpduryje, durų laikymu, konfliktinės situacijos eskalavimu. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad D. C. veiksmai buvo atsakomieji, o ne iniciatyvūs. Net jei jis vartojo emocingą ar netinkamą leksiką, to neužtenka viešosios tvarkos pažeidimui konstatuoti – būtina įvertinti ir situacijos kontekstą, ir veiksmų poveikį aplinkai. Pareigūnas, priėmęs ginčijamą nutarimą, tinkamai taikė ANK 565¹ straipsnio 1 punktą – byloje nebuvo pakankamų duomenų, leidžiančių konstatuoti administracinio nusižengimo sudėtį, todėl administracinė teisena pagrįstai buvo nutraukta. Pareiškėjo skundas remiasi subjektyviu vertinimu ir jo pozicijos sureikšminimu, nepagrįstai ignoruojant objektyvią bylos medžiagą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. S. nurodė, jog naktį, apie 1 val., grįžo su sugyventine motociklu namo ir pamatė, kad yra užstatyta parkavimo vieta. Visuomet stengiasi draugiškai paprašyti, kad patrauktų, todėl tą naktį, pamatę, kad kaimynai nemiega, pasibeldė į duris. Sugyventinė parėjo namo, o jis nuėjo iki kaimynų. Atidaręs duris kaimynas pradėjo šaukti, todėl greitai atėjo K. ir pradėjo filmuoti. Jis atsiprašė, kad sutrukdė vėlyvą metą ir gražiai paprašė patraukti automobilį, kad galėtų pastatyti motociklą. Buvo apšaukti necenzūriniai žodžiais, prasidėjo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį, jis buvo pastumtas, užkabino konteinerio aptvarą, kuris nuvirto ant K. kojos. Ne jis užgavo K. koją, bet aptvaras, už kurio jis laikėsi griūdamas. Viskas pasibaigė, kai buvo uždarytos durys, tuomet iškvietė policiją. Kadangi nelabai galėjo kalbėti, su policija kalbėjo K.. Skambinta buvo iš jo telefono. Atvykusi policija apklausė juos. Prieš atvykstant policijai kaimynas pervarė automobilį, jis dar paklausė, kodėl iš karto nebuvo galima taip padaryti. Kaimynas grasino jam, kad jam bus blogai ir K., už tai, kad filmavo. Atvykusi policija patarė, kad gal nereikia rašyti pareiškimo, galima draugiškai išspręsti. Bet gavus skambutį iš policijos, kad ant jo yra parašytas pareiškimas, tuomet ir jis nusprendė parašyti ant kaimyno. Po konflikto pastatė kamerą kieme, bet kaimynams paprašius nuimti, nuėmė. Vėliau surinkęs 50 proc. kaimynų sutikimų, pastatė vėl kamerą. Nes kieme stovi automobiliai, bijo, kad nebūtų apgadinti. Kiti kaimynai pasakojo, kad šis kaimynas konfliktiškas. Iki įvykio tuo adresu gyveno apie metus laiko. Kotedžas priklauso K.. D. C., kaip kaimyną, žinojo, kad toks yra. Kartą buvo pakalbinęs jį jam tvarkant terasos stogą. Tarp kotedžų gyventojų yra žodinis susitarimas dėl automobilių parkavimo, kad visi stato automobilius daugmaž prieš savo kotedžo sienas. Ribos stovėjimo aikštelių nėra nubraižytos, linijų taip pat nėra. Šiuo kartu kaimyno mašina buvo priparkuota arčiau jų ribos. O motociklą jis statydavo už automobilio. Jie turi du automobilius, kurių vienas statomas už vartų. D. turi vieną automobilį. Nežino, kodėl kiti kaimynai stato po du automobilius, jam netrukdo. Kaimynui taip priparkavus kaip buvo įvykio vakarą automobilį, jam nebuvo kaip įvaryti motociklo. Jis neturėjo kito pasirinkimo – arba eiti pas kaimyną, arba laukti iki ryto, arba varyti motociklą už vartų. Savo automobilį jis stato prieš namo langus. Tą vakarą nepagalvojo, kad galėtų išvaryti automobilį ir pastatęs motociklą, vėl jį įvaryti. Anksčiau gal du kartus yra prašęs patraukti automobilį. Patraukdavo kaimynas automobilį, bet būdavo nemalonus. Kamerą pastatė dėl to, kad matytų, jei kas apgadins motociklą – nuvers ar užkabins. Kaimyno apie kameros pastatymą neinformavo, bet kai jo paprašė nuimti, jis nuėmė. Įvykio metu kai tik atidarė duris, iš karto pradėjo kaimynas šaukti „ahuel tu“, „man pochui“, pasiųstas buvo. Jam buvo netikėtas toks kaimyno elgesys. Jis yra ramus, neaišku, kodėl kaimynas taip nusiteikęs prieš jį. Yra girdėjęs, kad su kitais kaimynais kalba nepagarbiai, yra linkęs į konfliktus, susirinkimai nesibaigdavo be konfliktų. K. pradėjo filmuoti kai išgirdo šauksmus. Jis stovėjo prie slenksčio, o kaimynas viduje. Slenksčio nebuvo peržengęs. Buvo fizinis pastūmimas, bet durų neuždarė. Su kaimynu neišėjo normaliai pakalbėti, tai paprašiau kaimynės gražiai, kad gal ji sutiktų patraukti automobilį. Nepavyko susitarti, paprašė išeiti, kad galėtų uždaryti duris. Su kaimynu po įvykio nebendravo. Vėliau, kai kaimynas patraukė automobilį, jis priparkavo motociklą. Pareigūnai atvyko po pusvalandžio. Su kitais kaimynais gerai bendrauja, R. pažįsta, A. pažįsta. Jokių konfliktų nėra turėjęs. Pastūmimo metu fiziniai sužalojimai jam nebuvo padaryti, tik pajuto momentinį skausmą. Ar įvykio vietą kieme stovėjo Ž. automobilis, jis nežino. Taip pat nežino, ar buvo kitų laisvų vietų. V. parkuoja du automobilius už jų teritorijos ribos. Jeigu automobiliai kieme sustatomi labai arti, tai žmogus gali praeiti, bet su maišais jau nepraeitum. Nežino, koks plotas skirtas prieš namą automobilio parkavimui, bet gali būti, kad 6.20 m. D. automobilis ilgesnis, bet kiek jis galėjo užimti vietos, jis nežino. Bet 6 metrų neužėmė. Kaimynui jis negrasino, bet tik pasakė, kad jeigu nebūtų prisodinta gėlyčių, tai motociklą statytų vidiniame kieme. Nežino, ar K. šūktelėjo, kai ant jos užgriuvo aptvaras, mėlynes pamatė tik namie. Tuo metu jis K. nepadėjo, nežino, kurioje vietoje jis tiksliai buvo. Pateiktas byloje video įrašas yra vientisas, neiškarpytas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. S. atstovas advokatas Syverin Bacevič paaiškino, jog nukentėjusysis palaiko pateiktą skundą, kadangi mano, kad nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo byla, yra nepagrįstas. Nepagrįstai suteiktas prioritetas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams, kurie paneigia daugumą atvejų vaizdo įraše fiksuota medžiaga, tai viešosios tvarkos pažeidimas. Buvo atlikti veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti viešąją rimtį ir kibimas prie žmonių ir necenzūrinė leksika, taip pat ir gestai. Vidinis kiemas yra išties riboto ploto, automobiliai yra statomi skersai važiuojamąją dalį tokiu kampu, kad liktų pravažiavimas. Be abejo yra pateikti teismo papildomuose prašymuose dėl tokių įrodymų prijungimo, matosi kaip yra statomas motociklas, jis statomas už transporto priemonės. Dėl kelioninių krepšių motociklas padidėja į plotį, ne į ilgį, tas patvirtina ir tai, kad anksčiau statomas motociklas tilpdavo puikiai, taip pat ir kaimynų automobilis. Tą vakarą transporto priemonė iš tikro buvo pristumta taip, kad nebuvo likę vietos ir nukentėjusysis priėmė sprendimą, jo manymu, tuo metu turbūt atrodžiusį geriausiai, tai yra paprašyti patraukti automobilį. Praeito posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsireiškė, kad tai yra mačo, kuris įvedinėja savo tvarką atsikėlęs gyventi, tai matyt dėl tokio požiūrio ir įvyko konfliktas. Iš vaizdo įrašo matomas pakankamai agresyvus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, vartojama necenzūrinė leksika ir fizinis kontaktas - staigus, stiprus postūmis. Keliama versija, kad pastumta dėl to, jog nebuvo galima uždaryti durų, tai iš vaizdo įrašo matyti, kad pastūmimas ir ėjimas link rankenos eina lygiagrečiai. Kad buvo trukdoma uždaryti kažkaip duris, tai tėra gynybinė versija. Bylos medžiagoje esantis V. A. apklausos protokolas, kur jis nurodo, kad ginčą tarp kaimynų girdėjo, labiausiai keikėsi, necenzūrinę leksiką vartoja būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kas matosi ir vaizdo įraše. Skundžiamas nutarimas yra priimtas vadovaujantis išimtinai atsakomybėn traukiamo asmens gynybine pozicija, kuri paneigia ne tik byloje esančią vaizdo medžiagą, bet ir kitų apklaustų liudytojų versijas. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nukentėjusysis palaiko skunde išdėstytus reikalavimus, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, proceso išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu administracinės bylos teisena nutraukta, D. C., nurodė, kad to vakaro įvykio nei jis, nei D. nepamirš visą gyvenimą. Buvo 1.20 val. nakties, kai išgirdo skambutį į duris ir beldimą. Atsikėlė, pasiėmė chalatą ir atrakino duris. Jų bendruomenėje jaučiasi saugūs, todėl nekilo abejonių, kad neatidaryti durų. Atidaręs pamatė asmens juodas kojas, kelnes, motociklininko aprangą ir šalmą. Iš karto nuskambėjo keiksmai „nachui, trauk automobilį“, „tu ką ahuel“. Jam iškart kilo klausimas, kas čia vyksta, bandė rodyti, kad stovi kotedžo ribose. Nieko neklausant nukentėjusysis griebė už chalato. Jis išsigando, drebėjo, negalėjo sakinio suregzti, mikčioti pradėjo. K. tuo metu dar nebuvo. Tik kai nukentėjusysis peržengė slenkstį, stūmė jį, įvyko kontaktas. Jokios agresijos nebuvo, kad tyčia sužaloti, sužeisti, nes buvo noras uždaryti duris. D. buvo ant laiptų, ji priėjo arčiau, nes matė, kad konfliktas aštrėja, „raunasi“ asmuo į namus. Ji bandė uždaryti duris. Vaizdo įraše nesimato, kaip jis laiko rankeną, tamsus paros metas, taip pat nesimato, kaip jis buvo įžengęs per slenkstį į jo namus. Nors vaizdo įraše nesimato, bet nukentėjusysis paleido iš energijos duris į D.. Ji galėjo likti be galūnių. D. prašė nukentėjusiojo pasitraukti, bet jis nesitraukė. Matydamas, kad K. filmuoja, prašė filmuoti nukentėjusįjį. Jokios tiesioginės tyčios sužaloti neturėjo, K. nepalietė, kaip tik, buvo sugadintas jų turtas. D. kreipėsi į juos dėl aptvaro sutvarkymo, bet buvo pasakyta, kad jeigu dar prašys, tai jie kreipsis į policiją. Nei vienam žmogui nelinki atsidurti tokioje situacijoje. Su kaimynai reikia bičiuliautis, nes gyvena kaimynystėje. Su kitais kaimynais sutaria gerai, dalinasi rudens gėrybėmis, kalbina vaikus. Iki nukentėjusiojo atsikraustymo tame kotedže gyveno M., bet jų su K. santykiai iširo ir atsikėlė nukentėjusysis, bet su juo nebendraudavo. Keletą kartų yra prašęs patraukti automobilį dienos metu. Bet šiaip retai ten automobilis stovi, nes dienos metu jis būna darbe, o savaitgaliai vyksta į ūkį. Kaimynas V. kieme laiko du automobilius ir stumia juos link jų namo teritorijos, todėl nukentėjusiojo automobiliui ir motociklui nebeužtenka vietos. Tokiu atveju gal jam vertėjo eiti pas V. ir paprašyti patraukti automobilį. Taip pat motociklą galėjo pastatyti prie konteinerių prie lango, ten motociklas tilptų. Taip pat nukentėjusiojo pozicija nenuosekli – skunde nurodo, jog buvo jam įspirta į ranką, vėliau nurodo, jog atstumas buvo per didelis ir jo nepasiekė. Vaizdo įrašas taip pat yra iškarpytas, nes vieną sekundę matosi kaip nukentėjusysis ant žemės, o po sekundės jau atsiranda ties durimis. Matėsi jo agresyvumas įvykio vakarą – kumščiai suspausti, stovėsena agresyvi, svoris permetamas ant kairės kojos, lyg ruošiantis dešine koja spirti. Visa nukentėjusiojo poza buvo agresyvi. Jokio tikslo sužaloti nebuvo, tik gynė savo namus, mylimą žmogų nuo neadekvataus elgesio, koją pakėlė taip pat ne norėdamas įspirti, o gindamasis, kad nukentėjusysis neįeitų į vidų. Kad panaudojo keiksmažodžius, neneigia, bet tokioje situacijoje kitaip nebuvo galima. Jeigu jau toks geras nukentėjusysis, kodėl kitą dieną neatėjo civilizuotai pasikalbėti, būtų išsprendę šią situaciją. Dar išgyveno sunkiai akimirkas dėl tų gėlyčių, kurias grasino išvažinėti. Visi kotedžų gyventojai susitarę, kad kiekvienam kotedžui, išskyrus pirmąjį ir paskutinį, priklauso po 6.10 m. ploto priešais kiekvieno namus. Rašytinio susitarimo neturi. Sužymėtų vietų nėra, todėl reikia pataikyti į tau skirtą vietą. Sau yra atsižymėję 6.20 m. Rašikliu ant sienos pažymėta, taip pat orientuojasi pagal konteinerius, ir ten dar palikta rezervui. Šalių jų stato automobilį Ž., tačiau tą naktį jų automobilio nebuvo. Automobiliai statomi įstrižai, kad netrukdyti kitiems pravažiavimui. Jų automobilis stovėjo ties durimis. Motociklą nukentėjusysis statydavo arčiau krašto. Kai tik apsigyveno nukentėjusysis, motociklo neturėjo, matyt įsigijo vėliau. Nukentėjusiajam įsigijus motociklą buvo vėjuoti orai, motociklas stovėdavo apdengtas, nuo vėjo plėvesuodavo apvalkalas, yra sakęs kaimynui, kad prižiūrėtų, jog nenuvirstų ir nebūtų niekam žalos. Po kiek laiko ant motociklo buvo uždėtos dėtuvės, ir gal dėl tamsaus paros laiko ar praktikos trūkumo motociklo nesugebėjo pasistatyti tą naktį. Kai pradėjo skambinti ir belstis į duris, jie miegojo, nes eina miegoti apie 22 val. Iš pradžių atidarius nesuprato, kas stovi prieš jį. Tik vėliau suprato, kad kaimynas. Šalmo jis nebuvo nusiėmęs, visąlaik buvo su šalmu ir reikalavo patraukti automobilį. Toje situacijoje kitaip pasielgti negalėjo, nes norėjo apsaugoti artimą žmogų, turbūt kiekvienas taip elgtųsi. Iki šio įvykio manė, kad V. ir jis yra geri bičiuliai, nes yra padėjęs gelbėti V. turtą. Vieni pas kitus nevaikščiodavo į svečius, bet bendravo draugiškai, kaimyniškai. Tačiau kaip dabar supranta, V. interesas statyti du automobilius didesnis, nes jo parodymai atitinka vaizdo įrašo aplinkybes. Bet kad nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius, V. apie tai nenurodo. Tai nesąžiningumas. Perstatė automobilį po konflikto, nes D. paprašė. Kadangi Ž. vieta buvo laisva, man nekilo jokių sunkumų perstatyti. Patraukė automobilį ne todėl, kad buvo sudaręs kliūtį, o todėl kad toks yra žmogus. Jie turi du automobilius, iš kurių vieną stato kitoje aikštelėje už tvoros. Ten yra įrengta kita aikštelė. Negali pasakyti, po kiek laiko D. atėjo prie jo, bet ten sekundžių reikalas, nes ji leidosi kartu su juo iš paskos. Jis buvo prie laiptų į antrą aukštą. Visas konfliktas atitinka aplinkybes, kurias nustatė policijos pareigūnai. Jeigu nebūtų naktį tokiu paros metu atėjęs ir provokavęs, nebūtų šiandien šitų ginčų. Jis gynė savo teritoriją, buvo savo namuose, todėl keikėsi ne viešoje vietoje. Prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti bei netenkinti prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kokie jam išgyvenimai buvo padaryti, kokius skausmus jaučia nukentėjusysis. Tai jų turtas buvo apgadintas ir D. prašė sutvarkyti, bet jie nesutvarkė. Tuomet D. parašė pareiškimą. Motociklą galėjo pasistatyti patraukęs savo automobilį ir vėliau jį atgal gražinęs. Be to, galėjo pastatyti Ž. vietoje arba padarytoje kitoje aikštelėje, kur kaimynai laiko antruosius automobilius. Keiksmažodžiai išsprūdo nevalingai, nes nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs. Vaizdo įraše užfiksuoti nukentėjusiojo kumštis, pakelta dešinė koja, keiksmažodžiai „ahuel“ ir kiti, kontaktas į jį, sugriebimas už chalato. Jis nukentėjusiajam prašė patraukti koją, nes kitaip neišeina uždaryti durų. Vaizdo įrašas ne baigtinis, buvo labai agresyvus durų uždarymas. Po kiemą jis nevaikščiojo, visas konfliktas vyko prie atidarytų durų, buto prieangyje.
Teismo posėdžio metu asmens, kurio atžvilgiu administracinės bylos teisena nutraukta, D. C. atstovė advokato padėjėja Kristina Linkevičienė nurodė, kad baigta nagrinėti administracinio nusižengimo byla pagal pareiškėjo R. S. skundą, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą, pripažinti nukentėjusiajam teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti nukentėjusiajam patirtas atstovavimo išlaidas. Atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų ir atsakomybė kyla tik tada kai asmuo viešoje vietoje sąmoningai veikia taip, kad būtų pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis ir tai apima ne tik veiksmų turinį, bet ir atlikimo vietą bei tikslą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų kad D. C. būtų siekęs, ar kad jo veiksmai būtų turėję tikslą pažeisti viešąją tvarką. D. C. visada ir viso konflikto metu buvo namuose, o viešoji vieta suprantama kaip vieta, kurioje kiti asmenys turi teisę laisvai būti. Įvykyje dalyvavo tik D. C., jo draugė D. M. ir R. S. ir jo draugė K. E., todėl negalima laikyti kad D. C. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnyje, t. y. buvo viešoje vietoje. Ginčą pradėjo nukentėjusysis dėl naudojimosi parkavimo vietomis. Iš teismui pateikto plano yra nustatyta naudojimosi tvarka kad kiekvienas iš vidinių namų kaimynų gali užimti po 6.20 m. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad D. C. automobilis buvo priparkuotas užimant daugiau nei vieną stovėjimo vietą ir buvo užstatęs pravažiavimą į (duomenys neskelbtini) gyventojų naudojamą stovėjimo vietą. Kaip minėta yra naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, bet nėra nustatyta konkreti transporto priemonių laikymo vieta, teritorija nėra sužymėta linijomis, specialiu ženklinimu ar ženklais. D. C. tikrai negalėjo užimti kaimynų parkavimo vietos viršydamas jam priskirto ploto, nes jo automobilis tikrai neviršija nustatytos ribos. Taip pat, kaip matyti iš pateiktų teismui fotonuotraukų D. C. niekaip negalėjo užstatyti pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad jo ir K. E. transporto priemonė AUDI TT stovėjo savo vietoje, tai yra kur ir įprastai stovi jų automobilis AUDI, automobilis nebuvo užstatytas ar apribotas patekimas į jį. Teismo posėdžio metu Nukentėjusysis patvirtino, kad jis galėjo laisvai atidaryti savo transporto priemonės dureles ir patekimas į transporto priemonę, transporto priemonės judėjimas, nebuvo apribotas, taigi D. C. transporto priemonė stovėjo savo vietoje ir neužėmė kitų kaimynų vietos, šiuo atveju nukentėjusiojo. Kaimynai yra susitarę, kad stato po vieną automobilį, kitą automobilį laiko atskiroje 2024 m. birželio 12 d. baigtoje įrengti aikštelėje esančioje šalia namo. Taigi būtent nukentėjusysis, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, nepagrįstai ir neteisėtai, nes savo parkavimo vietą išnaudojo savo transporto priemonės automobilio AUDI laikymui, įvykio dieną, vidury nakties, atėjo pas kaimynus D. M. ir D. C. į jų gyvenamąją vietą, baladojo ir skambino į duris, prikėlė juos iš miego, sukėlė triukšmą, sutrikdė jų miegą, rimtį ir poilsį, t. y. pats sukėlė konfliktinę situaciją, išprovokavo šalių ginčą. Nukentėjusysis galėjo iki ryto pasistatyti sau priklausantį motociklą prie lango, šalia konteinerių, taip niekam netrukdydamas, už savo transporto priemonės pagal tvorą, nes teismo posėdžio metu visur nurodė kad savo motociklą laiko už savo transporto priemonės AUDI, o ne šalia savo transporto priemonės AUDI, ar kitą tuščią vietą, esančią kieme, kur buvo laisva, ar išvaryti savo transporto priemonę AUDI už tvoros į antrąją aikštelę. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo detaliai yra įvertintas tiek pats vaizdo įrašas, tiek ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. K. E. negirdėjo viso įvykio pradžios ir visų įvykio aplinkybių, ji pateikė tik tas aplinkybes, kurios naudingos pačiam nukentėjusiajam, be to, ji yra nukentėjusiojo žmona ir yra suinteresuota bylos nagrinėjimo baigtimi. Todėl ginčijamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, bei įrodytas. Nukentėjusysis akcentuoja, kad jis elgėsi gražiai, neagresyviai ir mandagiai, nelaikė durų, ką akcentavo ir nukentėjusiojo žmona. Aplinkybė, kad nukentėjusysis vidury nakties prikelia kaimynus patvirtina, kad jis nebuvo gražiai ir mandagiai nusiteikęs, motociklininko apranga, nenuimtas šalmas jau rodo žmogaus nenorą gražiai bendrauti, kad jis nesielgė mandagiai ir gražiai patvirtina ir vaizdo įrašas, nors jis ir nebuvo filmuojamas nuo pat įvykio pradžios. Vaizdo įraše girdimi vartojami necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, matomi sugniaužtas kumštis, neleidžiamos uždaryti durys. Šie epizodai patvirtina, kad R. S. buvo agresyviai nusiteikęs, tyčia provokavo konfliktą, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, atliko neteisėtus ir nepriimtinus teisės ir moralės požiūriu veiksmus, sutrikdė D. C. ir D. M. poilsį, miegą ir rimtį. Be pateiktų epizodų nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus patirtino teismo posėdžio metu apklausta D. M.. Todėl policijos išvados, kad atsakomoji D. C. reakcija į pareiškėjo neteisėtus ir nepriimtinus veiksmus, jo emocijos ir atsakomasis elgesys į R. S. elgesį, negali būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas ar siekis pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, yra pagrįsta ir teisėta. D. C. teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad keiksmažodžiai ar kiti jo veiksmai nebuvo išsakyti ir nukreipti į nukentėjusįjį, siekį pažeisti viešąją tvarką, o tik jo reakcija į nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus. Taip pat nenustatyta, kad D. C. būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ar kad jo veiksmai būtų turėję tokį poveikį. Pretenzijų dėl ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padaryto nukentėjęs asmuo neturėjo, pareiškimą pateikė 2024 m. rugsėjo 7 d., t. y. tik po to, kai buvo iškviestas į policiją dėl D. M. pareiškimo dėl žalos turtui padarymo. Nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, o tai tik siekis pakenkti kaimynams, bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis, siekis parašyti priešpriešinį pareiškimą pakenkiant D. C. ir jo draugei D. M.. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Siekiant tinkamai pritaikyti administracinių nusižengimų įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Šiuo atveju nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Nukentėjusysis teismo prašo priteisti jam 200 Eur neturtinės žalos. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala atsirado tik pateikus skundą, teismo posėdžio metu nukentėjusysis apie patirtą neturtinę žalą net neužsiminė, policijos įstaigose nukentėjęs neprašė atlyginti neturtinės žalos. Pareiškimą parašė tik po to kai buvo apklausiamas pagal D. M. pareiškimą, be to D. C. veiksmuose nėra nusižengimo numatyto ANK 481 straipsnyje požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja K. E. parodė gyvena (duomenys neskelbtini) apie 5 metus. Ji introvertiškas žmogus, nesikiša į kaimynų santykius, susirinkimuose dalyvaudavo jos buvęs vyras. Yra buvę tarp kaimynų nemalonių situacijų, bet ji nekonfliktuoja, praleidžia pro akis. Rugpjūčio 27 d., su partneriu R. vėlai grįžo namo ir įvažiavus į parkingą pamatė, kad dalis jų naudojamo parkingo yra užstatyta kaimyno galinės dalies automobilio. Parkingas nėra sužymėtas, visada statydavo savo namo ribose, kurios matosi pagal buto sienas. Kadangi nebuvo kur pastatyti motociklą, R. nutarė eiti pas kaimynus, kad patrauktų automobilį. Žaliuzės buvo pakeltos, degė šviesa, nekilo minčių, kad miega. Ji nuėjo į namus, o R. pas kaimynus. Paliko duris atviras, nes tikėjosi, kad R. greit grįš. Nespėjusi nusirengti, tik nusiėmusi šalmą išgirdo baisų riksmą ir necenzūrinius žodžius, pažino kaimyno balsą. Išsigandusi išbėgo į lauką ir pamatė, kaip kaimynas išėjęs už namų slenksčio skėsčiojo, stipriai rėkė ir keikėsi. R. stengėsi išlaikyti ramybę ir neturėjo kada įsiterpti. Radęs progą paaiškino, kad negali prisiparkuoti ir ar gali patraukti automobilį. Kaimynas pasakė, kad negali patraukti automobilio, siuntinėjo necenzūriniais žodžiais. Iš kūno kalbos atrodė kaip provokacija fiziniam konfliktui. Kaimynas pasakė R. užeik į butą ir pamatysi, kas tau bus. R. nėjo. Pasakė, kad stato motociklą už automobilio ir neužima daugiau vietos, nei priklauso. Paklausė, gal gali pasistatyti vidiniame kieme, bet ten gėlės išvažinėtų. Kaimynai pasisodinę gėlyną, kuris sukelia sunkumus, negali žolės nusipjauti. Išgirdęs apie gėlyną, kaimynas pagalvojo, kad jam grasina, įsiuto ir pasakė, kad pabandyk ir pamatysi, kas tau bus. Vėliau nusileido kaimyno sugyventinė, kuri stebėjo nuo laiptų apačios. Prisiminusi, kad turi su savim telefoną, pradėjo filmuoti. Viskas vyko prieš fizinius veiksmus, prieš pastūmimą. Filmavo iš savisaugos, tikėdamasi, kad pamatęs kaimynas susigės. Baigė filmuoti, kai kaimynai uždarė duris. Ramiai stovinčiam R. kaimynas užrėkė patrauk kojas ir stūmė į krūtinę. Jis prarado pusiausvyrą ir atbulas atsitraukė, kliudė konteinerio aptvarą, kuris virsdamas kliudė jos kairę koją. Ji buvo strese, neprisimena, ar šaukė. Bet skaudėjo. Ar R. nukrito, ar susvyravo, ji nematė. Matė, kaip kaimynas spyrė R. į rankas, į pilvo sritį, įvykio metu pasirodė, kad pataikė. Po to pripuolė kaimyno sugyventinė ir pradėjo jį plėšti nuo R., pradėjo reikšti pretenzijas dėl nuvirtusio aptvaro. Nesutiko pataisyti aptvaro, pasakė, kad kvies policiją. Jie policijos nekvietė. Vyko diskusija su kaimyne ir prisijungė kaimynas. Po to R. drebančiu balsu kreipėsi į kaimyną, kad ji sutiktų patraukti automobilį. Nesutikus, jie pasitraukė nuo durų ir kaimynai uždarė duris. Jie nusprendė iškviesti policiją, R. surinko numerį, bet kalbėjo ji. Išgirdę garsiai trinktelint kaimynų duris, pamatė, kad jų automobilis patrauktas į priekį. Tada paklausė kaimyno R., ar nebuvo galima iš karto taip padaryti. Kaimynas jam atsakė necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad pamatysi, kas tau dabar bus. Pasakė R., kad jam bus blogai, o man, kad filmavau. Atvykus pareigūnams R. su jais kalbėjosi, vėliau pakvietė ją išeiti į lauką. Policininkui parodė vaizdo įrašą, jis pasakė, kad galima traktuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas tokį elgesį. Kaimynai pretenzijų neturėjo ir policija išvyko. Jie taip pat nenorėjo rašyti pareiškimo dėl parkingo, nes galvojo, kad tai absurdiška dėl tokių dalykų ir policija atkalbėjo. Pareiškimą parašė, nes ant jų buvo parašytas melagingas pareiškimas, pats kaimynas elgėsi negražiai, stumdėsi ir ji nukentėjo. Kadangi įvykio naktį policija atkalbėjo rašyti pareiškimą, jie ta teise pasinaudojo vėliau, kada, tiksliai neprisimena. Visas konfliktas vyko trumpai, kelias minutes, labai chaotiškai. Automobilis Audi priklauso jai. Motociklą visuomet statydavo už Audi. Jeigu motociklą pastatytų ne toje vietoje, trukdytų kitiems kaimynams išsukti. Volvo yra V., kito kaimyno. Jie stato du automobilius kieme. Kiek jų buvo įvykio metu, nežino. Jeigu būtų pavažiavę į priekį, būtų netilpę. Šiuo metu galima statyti automobilius ir kitoje aikštelėje. Ar tuo metu buvo kita aikštelė, nežino. Turi kitą automobilį ir jį laiko už vartų, kitoje aikštelėje. Vaizdo įrašas yra vientisas. Kalba apie gėlyną buvo iki pradedant filmuoti. Pastatyti motociklo prie konteinerių nėra galimybės, nes jis netelpa. Anksčiau toje vietoje vietoj Audi stovėdavo didesnis automobilis Mercedes. Ji pati ten niekada nestatydavo automobilio.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 27 d., apie 1.30 val. nakties, buvo prikelti baladojimo į duris ir skambučio. Pašokę iš miego nesuprato, kas vyksta. Galvojo gal gaisras ar kas nutiko ir su D. leidosi laiptais į apačią. D. ėjo priekyje, ji iš paskos. Sustojo ant paskutinio laiptelio, o D. nuėjo atidaryti duris. D. nebuvo agresyviai nusiteikęs. Jis pravėrė duris, pažiūrėti, kas atėjo, nes durų „akutės“ nėra. Durys buvo atplėštos ir pamatė vyrą juodai pasirengusį su šalmu. Iš pradžių pagalvojo, kad apiplėšti atėjo. Kad tai buvo vyras, nusprendė iš sudėjimo ir balso, nes pradėjo rėkti, kad patrauk automobilį. Neatpažino iš karto kas ten, nes buvo nuleistas šalmo skydelis. Žmogus buvo su odinėmis pirštinėmis, kerziniais batais, motociklininko apranga, įėjo į vidų, įžengė, bet D. pasakė, kad neik į namus. Įžengęs į namo vidų buvo. D. stovėjo šalia ir prasidėjo konfliktas. Iš balso vėliau atpažino, kad ten kaimynas, kuris gyvena šalia. R. buvo agresyviai nusiteikęs, šaukė, bandė tempti D. už chalato į lauką, buvo nustatęs agresyvią pozą, kvietė D. į lauką išeiti, stovėjo kumščius suspaudęs. Ji visąlaik stovėjo ant paskutinio laiptų laiptelio, aiškiai matė ir duris, ir kaimyną su D.. Jeigu būtų gražiai paprašęs patraukti, tai nebūtų nieko įvykę. Bet kai pradarius duris prasidėjo keiksmažodžiai „tu ahuel, patrauk mašiną“. Priėjo prie jų tik konfliktui įsismarkavus, bijojo, kad išsitemps D. į lauką ir suspardys. D. buvo basas, ji buvo su naktinukais, o kaimynas su kerziniais batais. Fizinis kontaktas tarp jų įvyko, kai D. pabandė uždaryti duris ir atstūmė kaimyną. Viso konflikto metu ji prašė patraukti kojas, rankas nuo durų, nes duris laikė koja. D. pastūmus, R. susvirduliavo. Pabaigoje kai ji pabandė uždaryti duris, jos buvo paleistos iš visos jėgos. Jeigu D. nebūtų jos įtraukęs į vidų, galėjo netekti ir galūnių, nes laikėsi už durų staktos, o durys šarvinės. Konflikte dalyvavo ir kaimynė K.. Pradžioje jos nebuvo, atėjo vėliau. Kai priėjo prie durų, ji matė, kad K. filmuoja, prašė jos nefilmuoti jos ir jos namų. Savo namų slenksčio ji nebuvo peržengusi. K. ji matė šalia konteinerio. Tuo metu R. pradėjo grasinti, kad išvažinės gėlytes už tvoros. K. pradėjo kažkokias nesamas namo ribas ant sienos braižyti, rėkti, kad ne tavo žemė, kad visi turi teisę pasistatyti po vieną automobilį, bet savo ribose. Iš tikrųjų K. tas ribas neteisingai braižė. Jie yra palikę 10-15 cm daugiau nuo konteinerių atitvaro. Be to, jeigu jau braižo ribas, filmuoja, tai kodėl nenufilmavo kaip stovėjo jų automobilis, kaip neva jie buvo užtvėrę. Automobilį stato kaip ir visąlaik, taip buvo pastatytas ir tą vakarą – orientyras yra šulinio dangtis, ant kurio būna galinis automobilio ratas bei ant tvoros esantys ženkliukai. Po konflikto ji pati paprašė D. perstatyti automobilį, nes matė, kokie neadekvatūs kaimynai. Ji buvo išsigandusi, kad išvažinės jos gėles. O atvykus policijai galės viską išsiaiškinti. Ji kaimynams sakė, kad iškvies policiją, bet kai K. pasakė, kad jie iškvietė, tai papildomai policijos nebekvietė. Tuo metu buvo stresinė situacija, baimė dėl savo turto. R. kaimynystėje gyvena apie 1,5 metų. Su visais kaimynais bendrauja, tačiau su jais nelabai, nes K. nebendraujanti yra, o R. neseniai atsikėlęs. Yra padėję ne kartą kaimynams, tai pačiai K. ir jos vyrui, kai buvo sugedęs pečius ir mažiukas vaikas namuose. Konfliktų neturėjo. Automobilio nėra prašę patraukti niekada, nors jų motociklas stovėdavo jų teritorijos ribose. Nubraižytų stovėjimo aikštelės ribų nėra, motociklą R. statydavo šonu ties savo automobiliu. Jų nebuvo atsiklausta, ar gali statyti motociklą. Visi kaimynai susitarę statyti po vieną automobilį, tik pirmojo ir paskutinio kotedžo gyventojai gali statyti po du automobilius, bet A. stato du automobilius ir taip stumia K. ir R. automobilį link jų automobilio stovėjimo vietos. Automobilis ir motociklas visuomet tilpdavo ir kodėl netilpo tą naktį, nežino, bet buvo užsidėjęs ant motociklo kelioninius krepšius, gal todėl netilpo. Iki tol važinėdavo be tų krepšių. Šiai dienai motociklo nebėra. Tarp jų su kaimynais dar vyksta tyrimas, ji pripažinta nukentėjusiąja. Po konflikto susitikę su kaimynais nebuvo, bet kitą dieną pamatė, kad konteinerių atitvaras sulaužytas ir paprašė R. per Messenger sutvarkyti. Bet iš jo gavo žinutę, kad juos paduos į teismą. Ji norėjo gražiuoju susitarti, kad sutvarkytų, bet nepavykus, kreipėsi į policiją. Kai jis sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas dėl atitvaro, kaimynai parašė pareiškimą ant jų. Klausė kitų kaimynų, ar jie girdėjo konfliktą, tai šalia esančio namo gyventojas K. negirdėjo nieko. Kai konteineris nukrito, K. lyg surėkė, lyg sucypė. Policija atvyko maždaug po 30 min., prašė nusiraminti, nes jie buvo streso būsenoje, išsigandę, vartojo vaistus, kad nusiraminti. Policija paaiškino, jog kitą dieną galima parašyti pareiškimą. Vaizdo įrašas trunka apie minutę, tačiau pats konfliktas truko apie 3 minutes. Kai buvo nuverstas konteineris, ji nusprendė prieiti prie konfliktuojančių vyrų, nes galvojo, jog jai, kaip moteriai, nedrįs R. kažko padaryti. Ji paprašė pasitraukti ir nesitikėjo, kad bus paleistos durys iš visos jėgos. Jie ne kartą prašė R. patraukti kojas, rankas, kad galėtų uždaryti duris, bet jis neleido. Kad galėtų pasiekti durų rankeną, jiems reikia žengti ant laiptelio į lauko pusę, kad pasiektų rankeną. Bet į lauką su D. jie nebuvo išėję. D. ji paprašė pasitraukti, kad prieš R. stovėtų ji, o ne D., o ne norėjo atplėšti D. nuo R.. Daugiau konfliktų po įvykio jie neturėjo. Ir to konflikto buvo galima išvengti, jeigu būtų išvarę automobilį į kitą aikštelę, kur ir jie su D. laiko savo antrąjį automobilį, pastatę motociklą kito kaimyno vietoje, kur nebuvo automobilio, patraukti savo automobilį, pastačius motociklą, grąžinti jį į vietą. Apie vagystes iš automobilių nėra girdėjusi, nors yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės grupės narė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas R. S. nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, buvo vadovautasi tik D. C. parodymais, be teisinio pagrindo pareigūnai konstatavo, kad nėra administracinio nusižengimo padarymo požymių, kadangi D. C. jo atžvilgiu viešoje vietoje vartojo keiksmažodžius, garsiai šaukė, pastūmė pareiškėją, buvo sutrikdytas pašalinių asmenų gyvenimo ritmas, dėl ko buvo neteisėtai nutraukta administracinio nusižengimo byla. Pareiškėjas prašė panaikinti priimtą nutarimą ir skirti D. C. administracinę nuobaudą, pripažinti nukentėjusiajam teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad šiuo atveju įvykis yra iš esmės paties pareiškėjo inicijuotas konfliktas. Atsakomoji D. C. reakcija į tokius pareiškėjo veiksmus negali būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas ar siekis pažeisti viešąją tvarką bei rimtį. Duomenų, kad aiškinantis santykius būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nėra (pareiškimų negauta). Turimoje medžiagoje nėra surinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių, D. C. kaltei dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti. Teismo vertinimu, tokia pat išvada – kad nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, šiuo atveju darytina išvada vien iš pareiškime nustatytų aplinkybių apie šio įvykio vietą ir laiką bei ANK 481 straipsnio 1 dalies sisteminės – loginės analizės; taigi, konstatuotina, jog Institucija priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių, ar padarė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už vartotus necenzūrinius žodžius, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.
Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog tiek pareiškėjas R. S., tiek asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. C., patvirtino, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 01.24 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas dėl parkavimo vietos. R. S. D. C. kaltę grindžia savo 2024 m. rugsėjo 7 d. pranešimu apie įvykį, kuriame nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 27 d., 01.24 val., įvyko konfliktinė situacija dėl parkavimo vietos, kurios metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir nuolatinis psichologinis nerimas. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir 2024 m. rugsėjo 17 d. liudytoju apklaustas R. S. bei 2025 m. vasario 11 d. liudytoja apklausta K. E.. D. C. apklaustas teismo posėdžio neneigė, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 01.30 val., vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, pastūmė nukentėjusįjį, tačiau tai darė siekdamas apsaugoti savo namus, mylimą žmogų. Paaiškino, jog buvo prikeltas nakties metu, nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai, todėl stresinėje situacijoje taip pasielgė, o ne todėl, kad siekė atlikti tokius veiksmus tyčia ir siekdamas pažeisti viešąją tvarką. Taigi, tiek pareiškėjas R. S., tiek asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. C. nuosekliai laikėsi savo pozicijų, kurios yra prieštaringos, tačiau nepaneigtos jokiais kitais įrodymais, kuriuos Institucija surinko atlikusi papildomą tyrimą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, jie turi būti nukreipti į viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos, pašalinių, konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas. Nustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamame konflikte betarpiškai dalyvavo tik abi konfliktuojančios pusės, t. y. R. S. ir D. C., taip pat konfliktą matė ir liudytojos K. E. bei D. M.. Byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, jog įvykio metu D. C. turėjo siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Priešingai, net ir pats pareiškėjas nuosekliai nurodo, kad D. C. žodžiai ir veiksmai buvo nukreipti būtent prieš jį. Bylos duomenys bei byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad R. S. ir D. C. turėjo tarpusavio asmeninį pokalbį, kurio metu abu vyrai išreiškė nepagarbą vienas kitam, spontaniškai išsakė nepasitenkinimą vienas kitam dėl elgesio, ir toks toje situacijoje susiklostęs elgesys yra neetiškas ir nepriimtinas, tačiau ne kiekvienas neetiškas elgesys užtraukia administracinę atsakomybę.
Pareiškėjo R. S. argumentai, kad jis nelaikė durų ir leido jas uždaryti, nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo D. C. ir pastumia R. S. dėl tos priežasties, kad šis neleidžia uždaryti durų. Durys, kaip matyti, atsidaro į lauko pusę, norint jas užverti reikia žengti žingsnį į lauką. Net ir po pastūmimo akivaizdžiai matėsi, jog nukentėjusysis stovi tarpduryje, koja atrėmęs duris, kad jų nebūtų galima uždaryti. Tik po pakartotinių prašymų patraukti koją, R. S. pasitraukia nuo durų.
Skundo 12 punkte nurodoma, jog atvykus policijos pareigūnams D. C. pretenzijų dėl įvykio neturėjo, tačiau pažymėtina, jog nukentėjusysis taip pat pretenzijų niekam neturėjo ir tai yra užfiksuota policijos įvykio registravimo kortelėje. Taigi abi konflikto pusės pretenzijų viena kitai įvykio vakarą neturėjo, kas rodo, jog šalys laikė įvykusį konfliktą tarpasmeniniu, o ne teisės aktų pažeidimu. Pareiškėjo pozicija, jog jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, o jam tokiam būnant D. C. nakties metu durų tikėtina nebūtų atidaręs, laikytini subjektyviu pareiškėjo aplinkybių vertinimu. Kaip nurodė liudytoja D. M., duryse nėra „akutės“, pro kurią būtų galima pasižiūrėti, kas stovi už durų, todėl aplinkybės, ar pareiškėjas buvo agresyviai nusiteikęs, ar draugiškai, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes durys jam buvo atidarytos. Pareiškėjo pozicija, kad jis nebuvo agresyvus, vertintina kritiškai, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog jis nakties metu stovi kaimynų namo tarpduryje, rankos suspaustos į kumščius, balso tonas pakeltas, vartojami necenzūriniai žodžiai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad D. C. pozicija dėl konflikto išprovokavimo nepagrįsta, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad keikiasi ir garsiai šaukia būtent D. C.. Byloje nėra ginčo, kad konfliktas kilo dėl parkavimo vietos kieme (duomenys neskelbtini). Kaip tiksliai pareiškėjas kreipėsi į D. C. šiam atidarius duris, koks buvo jo balso tonas, kokia buvo pirminė D. C. reakcija, byloje duomenų nėra, kadangi vaizdo įrašas buvo darytas ne nuo konflikto pradžios. Šalių pozicijos dėl konflikto pradžios skiriasi, liudytojo K. E. parodymai, kad R. gražiai paprašė kaimyno patraukti automobilį, laikytini nepatikimais, kadangi pati liudytoja, apklausta posėdžio metu, nurodė, jog pačio konflikto pradžios ji nematė, išbėgo iš namų tik išgirdusi prasidėjusį konfliktą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. C. atidaręs duris iš karto vartojo necenzūrinius žodžius, garsiai šaukė, kažkaip kitaip nepagarbiai elgėsi ir būtent dėl jo veiksmų kilo konfliktas, kuris vėliau yra užfiksuotas vaizdo įraše, todėl tokios aplinkybės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už D. C. atliktus R. S. pareiškime nurodytus veiksmus, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, tai yra kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą
Asmuo, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta – D. C. neneigė, kad vartojo necenzūrinius žodžius ir pastūmė nukentėjusįjį, tačiau tą padarė tik gindamas savo namų teritoriją ir mylimus žmones.
Kaip matyti iš D. C. paaiškinimo, jis išgirdęs garsų beldimą į duris, nusileidęs į apačią atidarė duris ir už jų išvydo tamsiai apsirengusį vyrą su šalmu, kuris iškart jį užsipuolė, kad jis patrauktų automobilį. Teigia, kad atėjęs asmuo buvo nusiteikęs agresyviai. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodo, jog grįžęs namo, pamatė, kad negali priparkuoti motociklo šalia automobilio, todėl nusprendė nueiti pas kaimyną ir paprašyti, kad patrauktų automobilį. Teismo vertinimu, visa įvykių eiga rodo, kad R. S. raginimas ar prašymas patraukti automobilį buvo išsakytas duris atidariusiam D. C.. Kaip buvo išreikštas raginimas ar prašymas patraukti automobilį, nėra žinoma, kaip jau minėta, tiek asmenų, tiek liudytojų parodymai skiriasi. Kas būtent sukėlė vaizdo įraše užfiksuotą D. C. reakciją į nukentėjusįjį - išreiškiant nepasitenkinimą dėl neleidimo uždaryti namo duris, susierzinimą, tačiau D. C. elgesyje teismas nenustatė tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vien tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėjo pakeltu balso tonu, pastūmė nukentėjusįjį, norėdamas uždaryti namo duris, nesudaro pagrindo spręsti apie pastarojo priešingą teisei elgesį ir tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį buvimą. Analizuojami veiksmai truko neilgai, nebuvo intensyvūs (šalių teigimu konfliktas vyko apie 3 minutes), abu konflikte dalyvavę asmenys (D. C. ir R. S.) vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktinės situacijos kiti asmenys, be liudytojų K. E. ir D. M., nematė. Nors byloje yra liudytojo V. A. parodymai, kad konfliktą jis girdėjo, tačiau šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi parodymai duoti byloje ROIK: 24254401052 ir kitoje byloje ROIK: 24256709338, skiriasi. Daugiau asmenų, girdėjusių ar mačiusių konfliktą, nenustatyta.
Surinkti byloje įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog 2024 m. birželio 27 d., nakties metu, įvykusio įvykio priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio ir D. C. veiksmai buvo nukreipti į siekį uždaryti duris, kurias koja laikė užrėmęs pareiškėjas, taip išreiškiant nepasitenkinimą, kilus gana konfliktinei situacijai su R. S., kuris pats pasibeldė į D. C. duris nakties metu, dėl R. S. požiūriu netinkamai priparkuoto automobilio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad D. C. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Teismas pažymi, kad byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad D. C. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – iš paties D. C. paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojų K. E. ir D. M. parodymų, nukentėjusiojo R. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp D. C. ir nukentėjusiojo R. S. susiklostė konfliktinė situacija, kai R. S. nakties metu pasibeldė į D. C. duris ir paprašė patraukti automobilį. Atsižvelgiant į liudytojų K. E. ir D. M. nurodytas aplinkybes apie D. C. elgesį, gana įtemptą tarpusavio situaciją, kuri dėl savo pobūdžio buvo dinamiška (įvyko apsistumdymas), nukentėjusiojo neleidimas D. C. ir D. M. uždaryti namo duris, prašant patraukti kojas, nevertinamas kaip neteisėtas, administracinį nusižengimą sudarantis viešosios tvarkos pažeidimo elgesys.
Nesant kitų, vieno ar kito proceso dalyvio įvykio versiją patvirtinančių objektyvių duomenų, R. S. pateikta versija ir jo paaiškinimai bylos tyrimo metu neturi prioriteto prieš D. C. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat prieštaringi liudytojų K. E. ir D. M. įvykio versijos, nurodytos galimai siekiant padėti ar pakenkti vienai iš šalių, ir nė vienas iš aptartų įrodymų negali būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodomąją vertę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog aptartame D. C. elgesyje nėra pagrindo įžvelgti nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių, tai yra pavojingą veiką bei tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Trumpas šių asmenų tarpusavio susidūrimas, net jei tuo metu, kaip teigia pareiškėjas, ir buvo atlikti kokie nors jį įžeidžiantys veiksmai, objektyviai nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl nenustačius būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių, negalima ir atsakomybė už šį nusižengimą.
Teismo vertinimu, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad D. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o R. S. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimto nutarimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad D. C. atžvilgiu administracinė teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, todėl jis turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, 2AT-7-6-303/2021), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.
Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų D. C. prašė priteisti viso 2 831,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismo vertinimu, įvertinus bylos sudėtingumą, pobūdį ir bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, priteisti prašomą sumą nėra pagrindo. Užmokesčio už advokato ar advokato pagalbą dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. C. atstovė yra pateikusi 4 prašymus (1 dėl prijungimo prie e. bylos ir 3 dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo) bei dalyvavusi teismo posėdžiuose, kurie užtruko viso 5 valandas. Aukščiau minėtų Rekomendacijų 12.6 papunktyje nurodyta, kad už kitų, nei Rekomendacijų 12.1-12.5 papunkčiuose, nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kita parengimą yra mokama 0,4 nustatyto koeficiento, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Taigi už byloje pateiktų prašymų administracinio nusižengimo byloje parengimą minėtose rekomendacijose yra numatyta maksimali galima priteisti 935,08 Eur (0,4 x 2 337,70 Eur) suma bei už dalyvavimą teismo posėdžiuose numatyta maksimali 1 168,85 Eur (0,1 x 2337,70 Eur x 5). Nagrinėjamu atveju įvertinus Rekomendacijose nurodytus dydžius advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, realiai suteiktas D. C. teisines paslaugas ir jų apimtį, sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumą, specialiųjų žinių poreikį, būtinybę vykti į kitą vietovę, nei yra advokato padėjėjo darbo vieta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti 1 300 Eur D. C. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_O-35844-2025 palikti nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.
Priteisti D. C. iš valstybės 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.