Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1140-302/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-30
Bylos Nr.
2A-1140-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
K. G., K.
Atsakovas
A. D., Vilniaus
Advokatai
Kazimiera Kanišauskienė
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1140-302/2010Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.2; 44.5.2.16; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Dalios Kačinskienės,sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,dalyvaujant ieškovei K. G. , jos atstovei pagal įstatymą T. G. ,atsakovei A. D. , jos atstovei advokatei Kazimierai Kanišauskienei,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. , atstovaujamos įstatyminės atstovės T. G. , ieškinį atsakovei A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. G. , atstovaujama įstatyminės atstovės T. G. , kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. D. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta padariusi BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką - nežymų sveikatos sutrikdymą, šios veikos kvalifikacija nebuvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2008-12-05 nutartimi, kuris pasireiškė tuo, kad atsakovė pastūmė ieškovę, o pastarajai parkritus ant grindų, ji ranka užspaudė ieškovei nosį ir burną. Šiuo nusikaltimu ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji dėl savo amžiaus patyrė didelę psichologinę traumą. Be fizinio skausmo ir žalos sveikatai ieškovė neabejotinai patyrė ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Atkreipė dėmesį, kad kvėpavimo funkcija kaip viena iš gyvybinių funkcijų yra jautriausia, todėl ją sutrikdant, žmogus neišvengiamai patiria didžiulį išgąstį ir stresą. Be to, toks sveikatos sutrikdymas sukėlė ieškovei tokias pasekmes kaip miego sutrikimą, baimės jausmą.

Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei K. G. sveikatos sutrikimai atsirado praėjus 7 mėnesiams po nusikalstamos veikos. Ieškovei sveikatos sutrikimai atsirado dėl avarijos metu patirtos traumos, nes ji iškrito pro automobilio langą. Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti 5 procentų metines palūkanas, nes jos numatytos įstatyme kaip sutarčių neįvykdymo teisinė pasekmė.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. D. K. G. naudai 900 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CK 250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais sumažino neturtinės žalos dydį nuo 3000 Lt iki 900 Lt, nes ieškovė nuslėpė nuo teismo svarbią aplinkybę, kuri turi įtakos ieškovės sveikatos būklei, t.y. kad ieškovė jos nurodytas sveikatos problemas turėjo iki atsakovės pavartoto fizinio smurto dėl patirto autoįvykio, kuriuo metu ji iškrito pro langą, ir priteisė šią sumą tik už patirtą fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikimą, pažeminimą ir patirtus dvasinius išgyvenimus 2008-02-07, bet nesiejo neturtinės žalos atlyginimo su ieškinyje nurodytomis sveikatos sutrikimo pasekmėmis, gydymo eiga, naudojamais vaistais.

Teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88, 98 str. str., ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 500 Lt teisinės pagalbos išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė A. D. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas ieškovei padarytos žalos dydį grindė ne teismo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis ir faktais, kur buvo nurodoma tik apie nukentėjusios nosies ir burnos uždengimą, bet melagingais ieškovės bei jos atstovės pateiktais argumentais apie tariamai jai sukeltą didelį fizinį skausmą ją smaugiant, tariamus dvasinius išgyvenimus, patirtą pažeminimą dėl pavartoto fizinio smurto ir kitus nepatogumus. Pats teismas konstatavo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, todėl esant melagingais įrodymais grindžiamiems ieškinio reikalavimams, jie neturėjo būti patenkinti. Apeliantė nurodo, kad tokia jai pernelyg didelė suma, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, ieškovei priteista nepagrįstai, pažeidžiant teisingumo principą.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi neatsižvelgė, kad pagal Civilinio kodekso 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti tik įstatymai arba šalių susitarimai, o šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymuose ieškovės reikalaujamų palūkanų priteisimas nenumatytas, o Civilinio kodekso 6.210 str. numatytos palūkanos yra viena iš sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių, kuri taikoma tik tuo atveju, kai skolininkas yra praleidęs terminą piniginei prievolei įvykdyti. Šiuo atveju atsakovė jokių terminų prievolei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nepraleido, taigi jos atžvilgiu negalėjo būti taikomos minėtos teisės normos.

Atitinkamai tenkinant ieškinį iš dalies, turėjo būti sumažintos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Ieškovė K. G. , atstovaujama įstatyminės atstovės T. G. , atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovei pagrįstai priteista neturtinė žala, kurią ji patyrė dėl nusikaltimo, padaryto jos sveikatai. Tokio dydžio žala nėra per didelė atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jauna, sveika ir darbinga, taip pat jos kaltės formą.

Atsakovė, ginčydama procesines palūkanas, painioja baudžiamojo ir civilinio proceso teisinius santykius. Šiuo atveju iš delikto atsiradusi atsakovės civilinė atsakomybė, būdama turtine prievole, įpareigoja atsakovę mokėti Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. nustatyto dydžio palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo atveju, atlyginimo dydį (Civilinio kodekso 6.250 str., 6.283 str.), taip pat procesinių palūkanų (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis) priteisimą, taikymo.

Nustatyta, kad A. D. 2008-02-07, apie 10.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) , asmeninio konflikto su mažamete K. G. (gimusia 1995-06-27) metu pastūmė K. G. , nukentėjusiajai K. G. parkritus ant grindų pastarajai ranka uždengė nosį ir burną trukdydama jai kvėpuoti, tokiais savo veiksmais sukeldama mažametei K. G. fizinį skausmą bei padarydama nukentėjusiajai taškines kraujosruvas veide, t.y. nežymiai sutrikdė mažametės K. G. sveikatą (b.l. 2-3, baudž. byla Nr. 17-1-00418-08 ). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž.v. UAB „Vilniaus troleibusai“; Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R.v. Lietuvos Respublika; Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Neturtinės žalos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos, kuri pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai pripažįstama, kad išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė ne teismo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis ir faktais, kur buvo nurodoma tik apie nukentėjusios nosies ir burnos uždengimą, bet melagingais ieškovės bei jos atstovės pateiktais argumentais apie tariamai jai sukeltą didelį fizinį skausmą ją smaugiant, tariamus dvasinius išgyvenimus, patirtą pažeminimą dėl pavartoto fizinio smurto ir kitus nepatogumus. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 3 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, jei tai asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju teismo nuosprendžiu buvo nustatytas faktas, kad K. G. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata, taigi šios aplinkybės pakartotinai nereikia įrodinėti. Baudžiamojoje byloje nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl aplinkybės, susijusios su neturtinės žalos padarymu, nebuvo nustatinėjamos. Ieškovė, pasinaudodama įstatyme suteikta teise, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė atskirai nuo baudžiamosios bylos, pagrįsdama savo reikalavimą atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, patvirtinančiais šias faktines aplinkybes, taigi teismas civilinėje byloje spręsdamas ar ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, priimdamas sprendimą pagrįstai vertino jos nurodomas aplinkybes apie patirtus dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus dėl patirto fizinio smurto.

Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo iš atsakovės priteistas neturtinės žalos dydis (900 Lt) ieškovės naudai yra nepagrįstas, priteistas pažeidžiant teisingumo principą. Kolegija sprendžia, kad 900 Lt suma ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamoje byloje negali būti pripažinta teisinga ir protinga įvertinant tokias bylai reikšmingas aplinkybes kaip tai, kad tarp šalių kilęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, šalys buvo gerai pažįstamos, nes atsakovė draugavo su ieškovės broliu, ir gyveno su ieškove viename bute ieškovė teikė melagingus paaiškinimus dėl fizinio smurto pasekmių jos sveikatos būklei ir nuslėpė nuo teismo, kad galvos, pilvo skausmai, neurologiniai reiškiniai mažametei galėjo būti susiję su smegenų sukrėtimu, pilvo ir kitų kūno vietų sumušimu, kitais fizinio pobūdžio veiksniais bei patirtu šoku autoįvykio metu, o atsakovės ieškovei padarytas sveikatos sutrikdymas nesukėlė jokių rimtesnių pasekmių, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai buvo labai nežymūs, todėl yra pagrindas šioje byloje ieškovei priteistą 900 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Lt. Kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, tai yra protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti šioje konkrečioje byloje.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes baudžiamojo proceso įstatymuose ieškovės reikalaujamų palūkanų priteisimas nenumatytas, be to, atsakovė jokių terminų prievolei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nepraleido, taigi jos atžvilgiu negalėjo būti taikomos minėtos teisės normos. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Komentuojama norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms. Pastarųjų įstatyminių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui patenkinus piniginius reikalavimus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Tokiu būdu teismas teisėtai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai jos prašomas procesines palūkanas.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 500 Lt atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu atsižvelgti į tai, kad iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, t.y. ieškovė pripažinta turinčia teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tai, kad teismas priteisė ieškovei ne visą jos prašomą neturtinės žalos dydį (vietoje 3 000 Lt – 900 Lt), nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to turi būti mažinamos ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos, kurios šioje byloje pirmosios instancijos teisme sudarė 500 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų nurodytas patirtos neturtinės žalos dydis yra subjektyvus, o teisingą neturtinės žalos dydį nustatyti yra teismo prerogatyva, įvertinant tokias reikšmingas aplinkybes kaip neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kt., taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakovė negali įtakoti ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas visa apimtimi, be to, pažymėtina, kad šios išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.)

Apeliacinės instancijos teisme šalys turėjo tokių bylinėjimosi išlaidų: atsakovė sumokėjo 65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nes priteistas 900 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 500 Lt, yra pagrindas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 36 Lt žyminio mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 4 p.), todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš A. D. K. G. naudai 900 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Lt, 5 procentų metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos sumos (500 Lt).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. G. 36 Lt bylinėjimosi išlaidų A. D. .

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusDalia Kačinskienė