- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-247-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01104-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- Vitalij Špakovskij
- Advokatai
- Marius Zabita
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, advokatui Mariui Zabitai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir nuteistas 30 MGL (1129 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 4 d. – 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda, pagal BK 258 straipsnio 2 d. – 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė R. B. paskirta – 50 MGL (1882 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, t. y. 1 dieną (BK 66 str.), t. y 2 MGL, ir galutinė bauda paskirta – 48 MGL (1807 Eur).
Iš R. B. priteista 231, 69 Eur nukentėjusiojo Vitalij Špakovskij naudai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: jis 2013 m. gegužės 5 d., apie 21.00 val., Ukmergės g. 282, Vilniuje, policijos pareigūnams V. Špakovskiui ir Ž. Adomaičiui sustabdžius jo vairuojamą tamsintais langais automobilį Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė einančių tarnybines pareigas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto patrulių rinktinės policijos pareigūnų V. Špakovskio ir Ž. Adomaičio reikalavimo palaukti, iki bus patikrintas jo vairuojamo automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langų stiklų šviesos laidumas, ir bandė pasišalinti, o policijos pareigūnams naudojant specialiuosius garsinius ir šviesos signalus bei pasivijus ir sustabdžius, atsisakė išlipti iš automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir fiziškai pasipriešino policijos pareigūnams Vitalijui Špakovskiui bei Žilvinui Adomaičiui, tai yra spyrė V. Špakovskiui į dešinę koją, padarydamas dešinės blauzdos sumušimą, pasireiškusį patinimu ir poodine kraujosruva, specialisto vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to, gulėdamas ant žemės laikė po savimi rankas, neleisdamas uždėti antrankių, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.
Be to, jis nuteistas už tai, kad jis tiesiogiai pasiūlė mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent jis, 2013 m. gegužės 5 d., apie 21.05 val., Ukmergės g. 282, Vilniuje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, kad nebūtų surašytas įstatymų nustatyta tvarka protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo už įvykdytą neteisėtą veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį (vairuojamo automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langų stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-ojo būrio vadui Vitalijui Špakovskiui pasiūlė 40 Lt kyšį.
Be to, jis nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kurį iki 2013 m. gegužės 5 d., apie 21.25 val., laikė automobilyje Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį bei bylą nutraukti.
Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas besąlygiškai tiki bylos baigtimi suinteresuotų policijos pareigūnų V. Špakovskij ir Ž. Adomaičio parodymais, nors V. Špakovskij yra pripažintas nukentėjusiuoju, o Ž. Adomaitis turi asmeninių nuoskaudų. Tiek V. Špakovskij, tiek Ž. Adomaičio parodymai turi būti vertinti kritiškai dėl jų suinteresuotumo byloje, juo labiau, kad prieš juos buvo pradėta privataus kaltinimo byla dėl apelianto sužalojimo. Teigia, kad pateikta policijos filmuota medžiaga yra akivaizdžiai sukarpyta ir nėra matyti nei vieno fakto, patvirtinančio V. Špakovskij parodymus. Priešingai, filmuota medžiaga paneigia, kad pareigūnams buvo pateikti dokumentai. Byloje nėra nustatyta, kad nuteistasis būtų turėjęs dvi kupiūras po 20 Lt, kurias tariamai siūlė V. Špakovskij. Be to, byloje nėra asmens kratos protokolo su aprašytais iš jo paimtais daiktais, nors grąžinant daiktus jis buvo priverstas parašyti pakvitavimą. Prieštaravimus teismas vertino ne kaltinamojo naudai, bet priešingai, tuo suponuodamas pareigą kaltinamajam gintis nuo kaltinimo, nors nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo principas šią pareigą suponuoja kaltintojui. Vaizdo įraše užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir apelianto vyko judrioje gatvėje, ką sako apeliantas, sunkiai suprato ir policijos pareigūnai, nes turėjo perklausti. Teigia, kad jie galėjo kažką klaidingai suprasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad net ir įrašyto pokalbio turinys turi neabejotinai įrodyti asmens kaltę, t.y. siūlymą duoti kyšį, tačiau minėtoje byloje nėra užfiksuota jokių duomenų apie kyšio siūlymą bei jokių objektyvių įrodymų, kurie bent kažkiek patvirtintų kyšio siūlymą. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal BK 227 str. 4 d. priėmė, vadovaudamasis prielaidomis, suteikdamas kaltinimo įrodymams prioritetinį reikšmę, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas taip pat ginčija savo kaltę nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 str. 2 d., padarymu. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad kasteto vežiojimasis automobilyje negali būti traktuojamas kaip tokio ginklo laikymas (gabenimas), neužtraukiantis atsakomybės. Įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką yra kriminalizavęs tik esant alternatyviems veiksmams, t.y. neteisėtam įgijimui; nešiojimuisi su savimi. Nešaunamojo ginklo buvimas automobilyje negali būti prilyginamas nešiojimuisi. Tai, kad ant minėto kasteto buvo rasta apelianto DNR pėdsakų, gali būti paaiškintina tuo, kad byloje nenustatyta, kaip kastetas buvo paimtas, supakuotas, užplombuotas ir pristatytas tyrimui. Kaip minėjo liudytoja E. M., automobiliu ji leisdavo naudotis nenustatytam draugų skaičiui, todėl teigti, kad rastas kastetas priklauso apeliantui, yra nepagrįsta. Be to, teismų praktikoje jau yra nustatyta, kad tokio daikto buvimas automobilyje nereiškia nešiojimo BK 258 str. 2 d. prasme. Atsižvelgiant į tai, kad kastetas buvo rastas jam nepriklausančiame automobilyje už vairuotojo sėdynės, po kilimėliu, nėra galima panaudojimo nedelsiant galimybė, nustatyta LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 13 d.
Nuteistojo teigimu, jo kaltė dėl BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra grindžiama išskirtinai tariamai nukentėjusiųjų pareigūnų parodymais, kurių niekas nepatvirtina. Į šią baudžiamąją bylą taip pat buvo pateikta filmuota medžiaga iš PC „Maxima“ apsaugos kamerų, kurioje apsaugininkai nufilmavo, kas vyksta. Akivaizdžiai matyti, kad jis buvo vedamas surakintas ir nesipriešinantis policijos pareigūnams, po ko sumušamas ir patalpinamas į policijos automobilį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad „R. B. suvokė, kad priešinasi policijos pareigūnams, panaudodamas fizinį smurtą, ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tyčia.“ Jokių kitų liudytojų parodymų, išskyrus pačių policijos pareigūnų parodymus, byloje nėra, to nėra užfiksuota ir kviečiant pagalbą. Be to, įvykį stebi pašaliniai žmonės, kurie yra šio įvykio liudytojai, tačiau filmuotoje medžiagoje esanti pareigūnė nuveja įvykį filmuojantį asmenį. Nesuprantama, kaip iš filmuotos medžiagos matyti, jog apeliantas priešinasi. Teigia, kad jį nesipriešinantį nukratė elektrošoku, taip pat sudavė smūgius į inkstus. Tai, kad dujos buvo purškiamos į automobilio saloną, patvirtina automobilio apžiūros nuotraukos, kuriose matosi dujų paliktos žymės ant automobilio sėdynės. Galimybė spirti policijos pareigūnui buvo atimta jį apakinant dar sėdint automobilyje, o po to jis buvo išvilktas ant žemės, smaugiamas ir surakintas. Be to, ekspertas išvadą dėl V. Špakovskij sužalojimo davė pagal medicininius dokumentus, pats neapžiūrėjęs tariamo nukentėjusiojo, o medicininiuose dokumentuose apie sužalojimo paviršių nieko nebuvo. Šiuo atveju teismas nepašalino visų aukščiau nurodytų prieštaravimų ir nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, pažeidė nurodytus baudžiamosios teisės principus ir suformuotą teismų praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, R. B. nuteistas už tai, kad panaudojo fizinį smurtą ir pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė reikalavimo laukti kol bus patikrintas langų šviesos laidumas, bandė pasišalinti, o pareigūnams pavijus naudojant garsinius signalus ir sustabdžius, atsisakė išlipti iš automobilio ir fiziškai pasipriešino, spyrė į pareigūno Špakovskio koją.
Nors nuteistasis prašo išteisinti jį dėl padarytų veikų, nurodo, jog tiek V. Špakovskij, tiek Ž. Adomaičio parodymai turi būti vertinti kritiškai dėl jų suinteresuotumo byloje, juo labiau, kad prieš juos buvo pradėta privataus kaltinimo byla dėl apelianto sužalojimo, tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.
Nukentėjusysis V. Špakovskij pirmosios instancijos teisme aiškino, kad dirbo su Ž. Adomaičiu ir pastebėjo, jog iš S. Nėries gatvės išsuka automobilis su užtamsintais stiklais. Nutarė jį sustabdyti ir patikrinti, ar langų skaidrumas leidžia eksploatuoti transporto priemonę. Automobilis buvo sustabdytas, jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė dokumentų. R. B. padavė registracijos liudijimą, kuriame buvo įkištos dvi 20 Lt kupiūros. Jis grąžino registracijos liudijimą R. B. ir liepė ištraukti pinigus. R. B. pinigus ištraukė, tačiau laikė juos rankoje ir klausė, už ką buvo sustabdytas. V. Špakovskij paaiškino, kad dėl užtamsintų stiklų. R. B. klausė, ar negalima susitarti, tačiau V. Špakovskij nurodė, kad negalima ir įspėjo dėl atsakomybės už kyšio davimą. R. B. nepateikė jokių dokumentų. Supratęs, kad gresia žodinis konfliktas, V. Špakovskij atsitraukė ir prie nuteistojo priėjo Ž. Adomaitis. V. Špakovskij iškvietė kitą ekipažą, turintį stiklo matomumo matuoklį, o tuo metu su R. B. bendravo Ž. Adomaitis. Iš konteksto suprato, kad su Ž. Adomaičiu taip pat bandoma susitarti. R. B. buvo paaiškinta, kad reikės palaukti, kol atvažiuos automobilis su matuokliu, tačiau pastarasis pareiškė, kad neprivalo laukti, kažkam paskambino ir pasakė, kad protokolą pareigūnai turi surašyti per 15 minučių. Policijos pareigūnai paaiškino, kad protokolą gali rašyti ir 2 valandas, kol išsiaiškins situaciją. R. B. sėdo į automobilį ir nuvažiavo link centro. Jie važiavo iš paskos ir reikalavo sustoti, prie Ukmergės g. esančios „Maxima“ parduotuvės užblokavo jam kelią. R. B. buvo užsidaręs automobilyje, o jie reikalavo atidaryti duris. R. B. pravėrus langą ir pasakius, kad durų neatidarys, V. Špakovskij įkišo pirštus, suveikė sistema ir langas automatiškai atsidarė. R. B. fiziškai priešinosi, nelipo ir nesileido ištraukiamas iš automobilio, todėl Ž. Adomaitis panaudojo dujas. Ištraukus R. B. iš automobilio, pastarasis lauke spyrė V. Špakovskij į dešinę koją, tada buvo pargriautas, priešinosi, buvo uždėti antrankiai. R. B. pakėlė, nuvedė prie šaligatvio, tuomet atvažiavo kitas ekipažas. Kai R. B. buvo vedamas, nesiliovė priešintis, todėl buvo paaiškinta, kad bus panaudotas elektros šoko prietaisas. Automobilyje buvo rastas kastetas, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. B. nubaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 7-8). Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 35-36).
Nukentėjusiojo V. Špakovskij parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, patvirtino ir kartu su juo nagrinėjamo įvykio metu buvęs pareigūnas Ž. Adomaitis. Pastarasis taip pat patvirtino, jog kastetas buvo po vairuotojo sėdyne ant automobilio grindų, neatsimena, ar R. B., kai bandė su jais susitarti, kad nerašytų protokolo, rodė jiems pinigus. R. B. veidą susižalojo, kai buvo pargriautas ant asfalto, nes priešinosi sulaikymui. Su V. Špakovskij į gydymo įstaigą kreipėsi po tarnybinių pranešimų surašymo. Buvo filmuota, kai V. Špakovskij prieina prie R. B. automobilio, taip pat filmuota, kai pastarasis atsisėda į savo automobilį ir pradeda važiuoti, nevykdydamas jų reikalavimų. R. B. spyrė V. Špakovskij į koją. Kai R. B. ištraukinėjo iš automobilio, buvo dviese, daugiau pareigūnų nebuvo. Kolega skundėsi skausmu kojoje, pirmas kelias valandas šlubavo (t. 2, b. l. 30-31). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 42-43).
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad R. B. išlipa iš savo automobilio ir eina prie policijos pareigūnų automobilio. Įraše girdisi vyrų balsai, kurie sako, kad reiks laukti kol atvyks kiras ekipažas ir atsiveš prietaisą langų būklei nustatyti. B. kalba apie tai, jog sutinka, kad langai neleistinai užtamsinti, tačiau pareigūnai liepia laukti kito ekipažo. B. buvo paaiškinta, kad jis gali būti sulaikytas iki dviejų valandų įforminimui ir protokolo surašymui. Po to B. eina į savo automobilį Infiniti ir važiuoja, o policijos pareigūnai važiuoja iš paskos, įjungia garsinius signalus ir per garsiakalbį reikalauja sustoti. Po kelių reikalavimų automobilis Infinity sustoja dešinėje šalia kelkraščio, o policijos automobilis sustoja ties automobilio Infinity priekine dalimi. Vaizdo įraše užfiksuota, kad du pareigūnai eina prie automobilio Infinitty, traukia iš jo R. B., po to prieina dar du pareigūnai ir B. užlaužtomis rankomis vedamas prie tilto turėklų ant šaligatvio. B. ir pareigūnų judesiai liudija, kad B. nenori paklusti ir yra vedamas naudojant fizinę jėgą. Pareigūnų rankų judesiai ir žybtelėjimas leidžia daryti išvadą, jog B. atžvilgiu buvo naudojamas elektrošokas, po to B. nuvedamas į kitą policijos automobilį.
Tokiu būdu, iš nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių policijos pareigūnų parodymų nustatyta, kad, R. B. nevykdė policijos pareigūnų V. Špakovskio ir Ž. Adomaičio reikalavimo palaukti, iki bus patikrintas jo vairuojamo automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langų stiklų šviesos laidumas, ir bandė pasišalinti, o vėliau atsisakė išlipti iš automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir fiziškai pasipriešino policijos pareigūnams.
Nukentėjusiųjų parodymų analizė ir vaizdo įrašas paneigia apelianto versiją, jog užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir apelianto vyko judrioje gatvėje, ką sako apeliantas, sunkiai suprato ir policijos pareigūnai, nes turėjo perklausti, jie galėjo kažką klaidingai suprasti. Tokie nuteistojo veiksmai, kai jis nevykdė einančių tarnybines pareigas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto patrulių rinktinės policijos pareigūnų V. Špakovskio ir Ž. Adomaičio reikalavimo palaukti iki bus patikrintas jo vairuojamo automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langų stiklų šviesos laidumas ir bandė pasišalinti, o policijos pareigūnams naudojant specialiuosius garsinius ir šviesos signalus bei pasivijus ir sustabdžius atsisakė išlipti iš automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir fiziškai pasipriešino policijos pareigūnams, rodo kryptingą nuteistojo tyčią nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir jiems pasipriešinti.
Netikėti aptartais policijos pareigūnų parodymais kolegija neturi pagrindo. V. Špakovskij ir Ž. Adomaitis tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu papasakojo įvykio aplinkybes, buvo nuoseklūs, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jų parodymai esminėse aplinkybėse sutapo su vaizdo įraše užfiksuotais veiksmais.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus eksperto dr. R. Raudžio 2013-05-15 išvados duomenimis, V. Špakovskij nustatytas dešinės blauzdos sumušimas, pasireiškęs patinimu ir poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2013-05-05, ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 40).
Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo 23 str. 1 d. numato, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus; 4 d. numatyta, kad fizinė prievarta suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas, specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas. Šio įstatymo 24 str. 4 d. numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnų, veiksmų teisėtumas buvo vertintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros, kurios 2014 m. vasario 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų prieš R. B. buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 85-94). Duomenų, kad minėtas nutarimas būtų apskųstas ar panaikintas, byloje nėra.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad galimybė spirti policijos pareigūnui buvo atimta jį apakinant dar sėdint automobilyje, o po to jis buvo išvilktas ant žemės, smaugiamas ir surakintas. Be to, ekspertas išvadą dėl V. Špakovskij sužalojimo davė pagal medicininius dokumentus, pats neapžiūrėjęs tariamo nukentėjusiojo, o medicininiuose dokumentuose apie sužalojimo paviršių nieko nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai kad nukentėjusysis V. Špakovskij komisariate minėjo, kad jam sužalota koja, parodė liudytoju apklaustas M. Paškevič. Šią aplinkybę taip pat nurodė liudytoju apklaustas Ž. Adomaitis, be to, tai nurodyta ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose iškart po įvykio. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas dr. R. Raudys patvirtino savo duotą išvadą dėl V. Špakovskij sužalojimo. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas R. Vensevičius patvirtino, kad naktį į jį kreipėsi policininkas, buvo blauzdos sumušimas, kraujosruva, lūžių nebuvo.
BK 286 str. numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas aptariamo BK 286 str. prasme - tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, ir pan.
Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, taip pat byloje esančiu vaizdo įrašu, pavadintu „vaizdas iš Maximos“. Todėl apelianto argumentai laikytini nepagrįstais ir skundas šioje dalyje netenkinamas.
R. B. nuteistas ir už tai, kad tiesiogiai pasiūlė mažesnį negu 1 MGL dydžio vertės kyšį, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus: 2013 05 05 apie 21.05 val. Ukmergės g. 282 Vilniuje, siekdamas išvengti atsakomybės , kad nebūtų surašytas protokolas dėl ATP už įvykdytą neteisėtą veiką pagal LR ATPK 123 str.1d.,(automobilio langų stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina), pareigūnui Špakovskiui pasiūlė 40 litų kyšį.
BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali, todėl kyšio davimas yra baigtas nuo minėtų alternatyvių veiksmų padarymo momento. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, papirkimo baigtumas nepriklauso nuo to, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Taip pat veikos kvalifikacijai reikšmės neturi kyšio davimo vieta ir būdas. Pažymėtina, kad pagal įstatymą susitarimas nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia ne susitarimo tarp kaltininko ir valstybės tarnautojo buvimas ar nebuvimas, o tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą.
BK 227 straipsnyje nustatyta atsakomybė už papirkimą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis) arba siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus (2 dalis). Įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnį visais atvejais būtinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai.
Nuteistasis neigia daręs šią veiką, akcentuoja dėmesį į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog jis būtų turėjęs dvi kupiūras po 20 Lt, kurias tariamai siūlė V. Špakovskij. Be to, byloje nėra asmens kratos protokolo su aprašytais iš jo paimtais daiktais, nors grąžinant daiktus jis buvo priverstas parašyti pakvitavimą.
Nagrinėdamas apeliacinį skundą teismas reikalavo informacijos ir gavo atsakymą, kad neišlikę duomenys, kurie kokiu nors būdu patvirtintų, kokius daiktus turėjo B., pristatytas į 6 PK Vilniuje. (2015-04-14 raštas Nr. 10-S-97858).Byloje nėra duomenų, nėra procesinių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota kokie daiktai buvo rasti pas B. sulaikymo metu.
Pareigūnas Špakovskis teigė, jog B. siūlė jam 40 litų kyšį – siūlė du dvidešimties litų banknotus. Šie banknotai , kaip minėta, niekur nebuvo fiksuoti. Pareigūnas Ž.Adomaitis, dirbęs kartu su Špakovskiu, teigė neatsimenąs, kad būtų siūlomi pinigai. Pats B. šias aplinkybes neigia Todėl teismas, vadovaudamasis nuostata, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, daro išvadą, jog ši veika – 40 litų dydžio kyšio siūlymas neįrodyta ir skundas šioje dalyje tenkinamas, o B. pagal LR BK 227 str 4d. išteisinamas, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė šią veiką (BPK 303 str.5d.2p.).
Apeliantas skunde nurodo, kad nešaunamojo ginklo, t.y. kasteto buvimas automobilyje negali būti prilyginamas nešiojimuisi.
Kasteteas buvo rastas ties vairuotojo sėdyne, tiesiog už šios sėdynės. Ant minėto kasteto buvo rasta apelianto DNR pėdsakų. Liudytoja E. M. teigė, jog kasteto neturėjo ir negali paaiškinti iš kur jos automobilyje toks daiktas atsirado. Teismų praktikoje jau yra nustatyta, kad tokio daikto buvimas automobilyje, jeigu subjektas turi galimybę jį pasiekti ir naudoti, prilyginamas nešiojimui BK 258 str. 2 d. prasme.
R. B. teigė, jog nežino kieno kastetas buvo rastas automobilyje. Minėtu automobiliu važinėja jis, E. M., kiti asmenys, kurių jis negali nurodyti. Taip pat parodė, kad savaitgalį pavežė iš matymo pažįstamus asmenis iš klubo, jie pametė tą kastetą. (t.1, b. l. 107). Vėlesnių apklausų metu jis teigė, kad iš vaizdo įrašo kopijos, gautos iš „Maxima“, UAB Saugos departamento, matyti, kad jį išvežus į policijos komisariatą, prie jo automobilio prieina aukšto ūgio pareigūnas, kažką išima iš savo kišenės ir priėjęs prie automobilio įmeta daiktą, galimai kastetą, dėl kurio jam pareikštas įtarimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo parodymai dėl kasteto buvimo automobilyje yra prieštaringi, jie vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų. Šioje byloje nuteistajam neinkriminuotas nešaunamojo ginklo, t.y. kasteto nešiojimas, o buvo inkriminuotas neteisėtas įgijimas, todėl ir apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad ginklas šio įstatymo prasme yra įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti. Minėto įstatymo2 str. 12 d. nurodyta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas yra ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio), o įstatymo 2 str. 13 d. nurodoma, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartos įstatymo nuostatos taikytinos ne tik šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims, o visiems ginklams, nepriklausomai nuo ginklo rūšies. Tokia išvada grindžiama tuo, kad aptartose normose nėra išskiriama ginklo rūšinė priklausomybė (pvz., šaunamasis, šaltasis, templinis ar pan.), t. y. ginklo nešiojimo ir gabenimo sąvokos apima visas ginklų rūšis. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-04-22 specialisto išvada nustatyta, kad ant rasto kasteto, paimto 2013-05-05 apžiūrint automobilį Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. B. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000001 %. Be to, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, R. B. yra baustas administracine tvarka, vairuodamas automobilį Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) net 8 kartus nuo 2011 metų (t.1, b. l. 151-158), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad liudytoja E. M. minėtu automobiliu leisdavo naudotis nenustatytam draugų skaičiui, o rastas kastetas apeliantui nepriklauso, yra neįtikinami ir atmestini kaip nepagrįsti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis R. B. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, taigi R. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 str. 2 d.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tenkinti nuteistojo R. B. skundas šioje dalyje netenkinamas.
Išteisinant R. B. pagal LR BK 227 str.4d., teismas pasisako dėl skirtinos bausmės.
Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes ir paskyrė teisingas bausmes pagal LR BK 286 str. ir 258 str.2d. tarpusavyje bausmės bendrinamos dalinai sudedant vadovaujantis LR BK 63, str.4 d. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nuosprendį iš dalies panaikinti : R. B. pagal LR BK 227 str.4d. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Pagal LR BK 286 str. skirtą 30 MGL dydžio baudą dalinai sudėti su 20 MGL dydžio bauda, paskirta pagal LR BK 258 str.2d. ir, vadovaujantis LR BK 63 str.4d. , paskirti subendrintą 40 MGL (1505,60 eurų) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką - vieną dieną (2 MGL) ir konstatuoti, kad mokėtina bauda yra 38 MGL (1430.32 eurai).