Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla S. D. atžvilgiu nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 23 d. S. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2016 m. balandžio 23 d. 00.38 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,22 prom., ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Apeliaciniu skundu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti S. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam nuobaudą pagal minėto straipsnio dalies sankciją.

Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į neginčijamus faktinius duomenis, kurie medžiagoje nustatyti įvykio vietoje buvusių asmenų paaiškinimais, daiktiniais ir garso įrodymais, kurie, priimant nutarimą, nepagrįstai buvo pripažinti niekiniais ir neturinčiais įrodomosios vertės.

Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, jog policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės ir teisme duoti parodymai sutampa, yra nuoseklūs, tarp jų nėra jokių prieštaravimų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad policijos pareigūnai būtų tyčia norėję pakenkti S. D., ar duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Teigia, kad S. D. parodymai yra neteisingi, pažymi, kad policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo tik S. D. ir keleivis, pranešęs apie eismo įvykį – R. N., o kiti asmenys atvyko vėliau. Be to, automobilio rakteliai ir dokumentai buvo rasti S. D. kelnių kišenėje, o ne pas J. V.. Teigia, kad yra pagrindas manyti, kad liudytojos J. V. parodymai melagingi, nes ji yra pažįstama su S. D., kadangi jų santykiai geri, ji yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi.

Apelianto įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, buvo šališkas, neobjektyviai vertino svarbias aplinkybes, o kai kurių jų apskritai nevertino, rėmėsi nepagrįstomis prielaidomis, neatsižvelgė į faktines pažeidimo metu nustatytas aplinkybes, vadovavosi tais liudytojų parodymais, kurie akivaizdžiai yra melagingi, duoti suinteresuotų bylos baigtimi asmenų.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Kaip matyti iš S. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis nurodė, kad žinodamas, jog penktadienį bus medžiotojų susirinkimas, ir žinodamas, jog vartos alkoholį, jau ketvirtadienį paprašė J. V., kad jį iš susirinkimo parvežtų, parvairuotų autobusiuką „VW Transporter“, priklausantį R. D.. Penktadienį po susirinkimo, apie 23.30 val., atvažiavo J. V. ir V. P., jie atvažiavo V. P. vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“. Grįžtant į namus autobusiuką „VW Transporter“ vairavo J. V., jis (S. D.) ir R. N. sėdėjo automobilio gale. J. V. vairuojamas automobilis įvažiavo į griovį, jam vėliau sakė, kad pasimaišė žvėris, automobilį sumėtė. Autobusiuko duris padėjo atidaryti iš paskos važiavęs V. P.. Kadangi jiems automobilį ištraukti iš griovio nepavyko, J. V. ir V. P. išvažiavo ieškoti pagalbos, o jis (S. D.) ir R. N. liko prie automobilio. Į pateiktus klausimus atsakė, kad jis automobilio nevairavo, jei būtų vairavęs, po įvykio prie automobilio nebūtų likęs (30 b. l.). Minėtus S. D. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Tai, kad jis automobilio nevairavo, S. D. nurodė ir 2016 m. balandžio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (3 b. l.), ši aplinkybė užfiksuota ir policijos pareigūno R. R. 2016 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime (4 b. l.). S. D. parodymus, kad jis 2016 m. balandžio 23 d. naktį automobilio „VW Transporter“ nevairavo, patvirtina liudytojų J. V., V. P., A. D. parodymai (31–32, 59–60 b. l.), teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai R. V. ir R. R. be kita ko patvirtino, kad jiems nuvykus į įvykio vietą, S. D. teigė, kad jis transporto priemonės nevairavo, kad su juo buvo daugiau draugų (42–44 b. l.). Nors byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, vertinant jų parodymus atkreiptinas dėmesys, kad pastarieji į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą, jie esminių įvykio aplinkybių, t. y. asmens, iš tikrųjų vairavusio automobilį, ir automobilio nuvažiavimo nuo kelio momento, nematė, spręsdami dėl pažeidimo ir jį padariusio asmens, rėmėsi R. N., pranešusio apie įvykį ir buvusį įvykio vietoje, paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. N. parodymai turi būti vertinami kritiškai – pastarasis įvykio metu buvo neblaivus (taip nurodė ne tik apklausti liudytojai, bet ir pats R. N.), be to, jo parodymų dėl esminių aplinkybių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Tai, kad J. V. yra pažįstama su S. D., įvertinus jos parodymus visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindas teigti, kad pastaroji davė neteisingus parodymus ir kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Skunde nurodyta aplinkybė, kad automobilio rakteliai ir dokumentai buvo rasti S. D. kelnių kišenėje, o ne pas J. V., S. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą taip pat nepatvirtina. Kadangi iš bylos matyti, kad S. D. automobilį „VW Transporter“ buvo paėmęs iš savininko R. D., juo važiavo pasiimti R. N. ir kartu su pastaruoju vyko į medžiotojų susirinkimą, akivaizdu, kad šio automobilio rakteliai bei dokumentai ir buvo pas jį. Be to, dėl minėtos aplinkybės S. D. teisme paaiškino, kad automobiliui įvažiavus į griovį, kažkas iš jo pradėjo rūkti, todėl jis, norėdamas pasiimti gesintuvą, išsitraukė automobilio raktelius (43 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.