- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-31
- Bylos Nr.
- 1-974-1095/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. 2020 m. birželio 12 d. apie 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 154 punkto reikalavimus – važiuodama šalutine (duomenys neskelbtini) gatve link pagrindinio kelio – (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu – pėsčiųjų taku važiuojančio dviračio „Roxver“, kurį vairavo E. D., ir su juo susidūrė, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviratininkės E. D. sveikata, jai nustatyti kairės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžiai.
Kaltinamoji S. B. teismo posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 18 val. važiavo (duomenys neskelbtini) su „Seat Ibiza“ automobiliu, kuris priklauso L. P., kartu automobilyje važiavo draugas L. P. ir sūnus, ji vairavo. L. sėdėjo keleivio pusėje, tuo metu vaikas buvo beveik 2 m. amžiaus. Tuo metu turėjo kelių mėnesių vairavimo stažą. Važiavo šalutiniu (duomenys neskelbtini) keliu link pagrindinio kelio – (duomenys neskelbtini). Artėdama link sankryžos matė dviratininkę. Dviračiu važiavusi moteris nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės. Dviratininkė važiavo tiesiai nuo (duomenys neskelbtini) šaligatviu (pėsčiųjų, o ne šalia esančiu dviračių taku) jai iš dešinės į kairę. Kokiu atstumu buvo dviratininkė nuo automobilio, kai ją pastebėjo, neatsimena. Matėsi, kad dviratininkė mėtėsi, atrodė lyg norėtų lipti nuo dviračio, kiek atsimena, ji kėlė koją nuo dviračio. L. jai sakė važiuoti, nes atrodė, kad moteris lipa nuo dviračio. Žinojo, kad prieš sankryžą yra kelio ženklas „Duoti kelią“, matė jį iš tolo, bet kur jis tiksliai stovėjo, neatsimena. Jos vairuojamo automobilio greitis buvo apie 20 km/h, riedėjo link sankryžos, o kai pradėjo stabdyti, buvo gal 15 km/h, jai pravažiavus šaligatvį į automobilio galą atsitrenkė dviratininkė, ten liko įlenkimas. Nuo dviratininkės ji apie metrą įvažiavo į sankryžą ir išlipusi iš automobilio pamatė, kad moteris sėdi ant gatvės, dviratis buvo prie jos ar ant jos. Pakėlė ir pastatė dviratį. Klausė, kaip jaučiasi nukentėjusioji, kvietė jai greitąją medicinos pagalbą, bet ji šaukė, kad nereikia. Nors sužalojimų nesimatė, nukentėjusioji sakė, kad negali atsistoti. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko, nes nepraleido dviračio. Galėjo apgalvoti savo veiksmus, sustoti ir praleisti dviratininkę. Gal eismo įvykį lėmė per mažas vairavimo stažas. Automobilis buvo draustas, dėl to žalą turi atlyginti draudimo bendrovė. Kitų KET pažeidimų nėra padariusi, anksčiau nebausta, neteista. Su nukentėjusiąja neteko bendrauti, bandė per advokatą tartis, susitaikyti su nukentėjusiąja. Gailisi, kad taip atsitiko, atsiprašo nukentėjusiosios. Dėl proceso išlaidų atlyginimo gali paaiškinti, kad 1000 Eur išlaidos yra didelės, ji pati neturi pinigų joms atlyginti, nes nedirba, su draugu, kuris per mėnesį gauna 600–700 Eur atlyginimą, augina mažą vaiką, bet jei teismas priteis išlaidas, per kurį laiką stengsis sumokėti jas. Gyvena mieste, kitų pajamų, paskolų neturi, turtas dovanotas. Teisė vairuoti reikalinga, nes reikia vaiką į polikliniką nuvežti, kai draugas dirba, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Atsiprašo, kad neapgalvojo savo veiksmų, labai gailisi, techninę galimybę sustoti turėjo, iš dalies būtų užtekę laiko sustoti, bet nebandė to padaryti.
Nukentėjusiosios atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 4180,39 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą teisme buvo gauta draudimo išmoka, nukentėjusiajai atlyginta 3000 Eur neturtinė žala, 912,87 Eur negautos pajamos ir 11,59 Eur kita turtinė žala (iš viso atlyginta 3924,46 Eur žala). Kadangi nukentėjusioji kitų dokumentų, patvirtinančių turtinę žalą, neturi, tai sutinka su draudimo bendrovės atlyginta žalos suma ir civilinio ieškinio dėl prašytos atlyginti didesnės turtinės žalos sumos nebepalaiko, tik prašo priteisti 1000 Eur atstovavimo išlaidas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais.
Kaltinamajai S. B. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, prokurorei ir kaltinamosios gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Nors kaltinamosios gynėjas baigiamojoje kalboje abejojo kaltinamosios kalte dėl eismo įvykio, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad be pačios kaltinamosios S. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji E. D. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 18 val. ji vairuodama dviratį važiavo šaligatviu pagal (duomenys neskelbtini) šiaurinį kraštą. Važiavo nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini) pusės. Važiavo šaligatvio kairiu kraštu, kadangi ketino prieš pat (duomenys neskelbtini) pervažiuoti į dviračių taką, esantį šalia šaligatvio kairiau. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) ji važiavo lėtai, kai pamatė, kad (duomenys neskelbtini) jai iš kairės pusės atvažiuoja automobilis. Pamatė, kad šis automobilis net nestabdo, nors ji jau buvo įvažiavusi į važiuojamąją dalį. Automobilis turėjo ją praleisti. Ji tuo metu vilkėjo languotą rožinę palaidinę ir ant pečių buvo ryški rožinė kuprinė, t. y. tikrai buvo matoma. Tuo metu buvo šviesus paros metas, švietė saulė, kritulių nebuvo. Ji išsigandusi, kad šis automobilis nestoja, staigiai pasuko vairą į dešinę pusę, bandydama išvengti susidūrimo. Atstumo, kokiu buvo automobilis iki šaligatvio, kai jį pastebėjo, nurodyti negali, bet galėtų parodyti. Susidūrimo išvengti jai nepavyko ir automobilis dešiniu šonu kliudė jos dviračio vairo kairę rankeną. Nuo smūgio ji nuvirto ant kairiojo šono ant važiuojamosios kelio dalies maždaug ties automobilio dešinio šono užpakaliniu ratu. Dviratis nukrito ant jos. Iš automobilio išlipęs vyriškis nukėlė dviratį nuo jos ir dviratį pastatė toliau nuo automobilio. Šio eismo įvykio metu, iš pirmos apžiūros, dviratis neapgadintas, rūbai bei daiktai nesugadinti, tačiau ji buvo sužalota. Apklausos metu turi nedarbingumą iki liepos 16 d. ir sunkiai vaikščioja. Automobilį, kuris ją partrenkė, vairavo moteris. Galvoja, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio vairuotoja, kuri jos nepraleido ir kliudė, dėl to buvo sužalota (1 t., b. l. 43–44).
Liudytojas L. P. parodė, kad S. B. yra jo sugyventinė, gyvena kartu ir augina bendrą vaiką. 2020 m. birželio 12 d. jis kartu su S. B. ir jų mažamečiu sūnumi jo (L. P.) vardu registruotu automobiliu „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilis registruotas jo vardu, tačiau tai yra šeimos, t. y. jo ir S. B., turtas ir automobiliu naudojasi S.. Automobilį vairavo S., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jų sūnus sėdėjo gale už vairuotojo, specialioje kėdutėje. Jau prieš sankryžą jų važiavimo greitis buvo nedidelis, S. stabdė prieš (duomenys neskelbtini) sankryžą, kadangi ketino sukti į dešinę. Jis važiuojant stebėjo kelią, kadangi S. neseniai išsilaikiusi teises vairuoti automobilį, ir jis jai šiek tiek padeda stebėti kelią. Jis jiems esant maždaug ties kelio išplatėjimu prieš sankryžą pastebėjo, kad šaligatviu jiems iš dešinės pusės atvažiuoja dviračiu močiutė, kuri važiavo normaliu greičiu. S. pradėjo stabdyti. Maždaug jiems esant ties dviračių taku matė, kaip dviratininkė močiutė susimėtė, t. y. jam pasirodė, kad ji kelia koją nuo dviračio ir dėl to jos dviratis susvyravo. Jis suprato, kad močiutė stoja ir lipa nuo dviračio, kad praleistų keliu važiuojančius automobilius. Kai pamatė, kad dviratininkė mėtosi, jų automobilis buvo prieš pat dviračių taką. Kokiu atstumu buvo dviratininkė iki (duomenys neskelbtini), kai pradėjo mėtytis, pasakyti negali, bet atstumas buvo nedidelis. Jis dar pats S. pasakė, kad važiuotų, nes tikrai manė, kad dviratininkė stoja ir lipa nuo dviračio. Kai privažiavo šaligatvį, pasuko galvą į šoną ir pamatė, kad ta pati dviratininkė nesustojo, jau yra prieš pat (duomenys neskelbtini) gatvę, važiuoja arti dešinio jos tako krašto ir įvažiuoja į kelią. Jis sušuko „Stok“, dar spėjo pamatyti, kaip dviratininkė nuo šaligatvio nuvažiavo ties žalios vejos pradžia, kur bortelis yra aukščiau kelio dangos ir pajuto smūgį į jų automobilio dešinės pusės galinį sparną. Jie sustojo, po smūgio automobilis dar kelis metrus pariedėjo į priekį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad už automobilio, maždaug 1–2 m atstumu sėdi dviratininkė ant važiuojamosios kelio dalies. Ant jos lygtai dešinės kojos buvo užvirtęs dviratis. Ji dar bandė keltis, sakė, kad skauda kairį klubą. Jis pasakė, kad ji nejudėtų, ir pranešė apie įvykį 112. Paskui dviratininkės paklausė, kad gal pakelti dviratį, ji pasakė, kad taip, nes jai spaudė koją. Jis nuo jos pakėlė dviratį ir pastatė šalia jos, toje pačioje vietoje, kur dviratis prieš tai ir gulėjo. Dėl ko dviratininkė nebesustojo, nežino. Kai kalbėjo su dviratininke įvykio vietoje, ji jam pasakė, kad ji irgi pasimetė, pati nežino, kodėl nesustojo ir nenulipo nuo dviračio. Jam ji sakė, kad visada šioje vietoje persiveda dviratį. Dviratininkė ryškiaspalvės šviesą atspindinčios liemenės nevilkėjo. Ką dviratininkė vilkėjo, nurodyti negali, nes neprisimena, žino, kad tikrai tamsias kelnes. Turėjo su savimi kuprinę ar maišelį, bet kur važiuodama jį laikė, pasakyti negali, pastebėjo tik po eismo įvykio, kad jį turi. Nei jis, nei jo sūnus, nei sugyventinė S. nenukentėjo (1 t., b. l. 61–64).
Iš 2020 m. birželio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) sankryža, apžiūra pradėta 18.35 val., šviesus paros metas. Kelio danga sausas asfaltbetonis, važiuojamosios kelio dalies plotis – 10,8 m. Leistinas važiavimo greitis atkarpoje – 50 km/h. (duomenys neskelbtini) gatvėje priekine dalimi į pietų-pietvakarių pusę stovi automobilis SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio dešinio priekinio rato ašis yra 0,5 m atstumu iki sankryžos – (duomenys neskelbtini) vakarinio krašto ir (duomenys neskelbtini) šiaurinio krašto išvestinių sankirtos; dešinio galinio rato ašis 1,1 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) vakarinio krašto išvestinės; nuo kairio galinio rato ašies iki (duomenys neskelbtini) rytinio krašto išvestinės 8,7 m atstumas. Už šio automobilio į šiaurinę pusę taip pat važiuojamojoje dalyje stovi (atremtas kojele) dviratis ROXVER, priekiu į vakarų pusę ir į pėsčiųjų taką (išklotas plytelėmis), kurio plotis 3,10 m. Dviračio priekinio rato ašis yra 0,7 metro atstumu iki (duomenys neskelbtini) vakarinio krašto išvestinės bei nuo dviračio priekinio ir galinio rato ašių iki automobilio dešinio galinio rato ašies išvestinės yra vienodi – 3,5 m atstumai. 0,5 m atstumu į šiaurę nuo minėto pėsčiųjų tako yra asfaltuotas dviračių takas, kurio plotis 3,2 m. Iš fotonuotraukų matyti, kad kelio ženklas „Duoti kelią“ stovi prieš dviračių ir pėsčiųjų taką, žiūrint automobilio SEAT judėjimo kryptimi (1 t., b. l. 9–18).
Iš 2020 m. birželio 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad ant dviračio „Roxver“ išorinių sugadinimų nepastebėta, padangų būklė atitinka techninius reikalavimus (1 t., b. l. 19–25).
Iš 2020 m. birželio 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) Automobilio dešinės pusės galinis sparnas įlenktas, įlenkimas yra 95 cm aukštyje. Padangų būklė bei protektoriaus piešinio gylis atitinka techninius reikalavimus, o stabdžių sistemos būklė – veikia (1 t., b. l. 26–33).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. nustatyti kairės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (paviršiumi), galimai griūnant ir į tokį atsitrenkiant. Dėl nustatytų sužalojimų E. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 104–105).
Iš 2020 m. spalio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. D. parodė 2020 m. birželio 12 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybes. Atvykus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą, (duomenys neskelbtini), E. D. parodė vietą, kur važiuodama pėsčiųjų taku apsidairiusi nematė jai iš kairės pusės atvažiuojančių transporto priemonių, matė tik priekyje jos dešinėje pusėje iš (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro sukantį į dešinę – į (duomenys neskelbtini) – lengvąjį automobilį. Tuo metu ji buvo 0,5 m atstumu nuo šiaurinio pėsčiųjų tako krašto ir 2,4 m atstumu iki vakarinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto (nuotrauka Nr. 1). Nukentėjusioji E. D. parodė apytikslę vietą, kur ji buvo važiuodama dviračiu, kai pastebėjo jai iš kairės pusės atvažiuojantį lengvąjį automobilį, t. y. ji buvo tik įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) ir apie 1 m atstumu iki šiaurinio pėsčiųjų tako krašto, tuo pačiu metu pasukdama vairą į dešinę pusę (nuotrauka Nr. 2). Nukentėjusioji E. D. parodė apytikslę vietą, kur važiavo lengvasis automobilis (buvo jo priekinė dalis), kai ji automobilį pastebėjo, t. y. automobilis buvo 0,4 m atstumu iki pėsčiųjų tako šiaurinio krašto išvestinės ir 2,5 m iki (duomenys neskelbtini) vakarinio krašto (nuotrauka Nr. 3). Nukentėjusioji E. D. parodė apytikslę vietą, kur ją važiuojančią dviračiu, pasisukusią į dešinę pusę, partrenkė lengvasis automobilis, t. y. (duomenys neskelbtini) važiuojamoji kelio dalis, 3,2 m atstumu pietų kryptimi nuo pėsčiųjų tako pietinio krašto išvestinės ir 4,3 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) vakarinio krašto (nuotrauka Nr. 4). Nukentėjusioji E. D. parodė apytikslę vietą, kur po susidūrimo ji kartu su dviračiu nukrito, t. y. ant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, 3,8 m atstumu pietų kryptimi nuo pėsčiųjų tako pietinio krašto išvestinės ir 2,6 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) vakarinio krašto (nuotrauka Nr. 5) (1 t., b. l. 53–58).
Iš 2020 m. birželio 12 d. S. B. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 18 val. savo automobiliu „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, planavo sukti į dešinę pusę privažiavusi (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) sankryžą. Pamatė pėsčiųjų taku važiuojantį dviratį, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Ji sankryžoje pristabdė ir tada dviratininkė pristabdė. Pamaniusi, kad ji (dviratininkė) ruošiasi praleisti, pradėjo važiuoti, dviratininkė tuo metu taip pat pradėjo važiuoti ir jos susidūrė. Dviratis atsitrenkė į jos automobilio dešinę pusę. Ji nenukentėjo (1 t., b. l. 65).
Iš 2020 m. liepos 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. B. buvo paprašyta parodyti vietą, kurioje buvo jos vairuojamas automobilis prieš eismo įvykį, kai ji 2020 m. birželio 12 d. eismo įvykio metu pastebėjo jai iš dešinės pusės šaligatviu važiuojančią dviratininkę. S. B. parodė vietą (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje – 35 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) šiaurinio krašto išvestinės ir 1 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) vakarinio krašto išvestinės, ties kelio išplatėjimo pradžia (nuotrauka Nr. 1). Po to S. B. parodė vietą vakarinėje pusėje ant pėsčiųjų tako, 22,7 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) vakarinio važiuojamosios dalies krašto. S. B. negalėjo nurodyti, kokiu atstumu nuo šaligatvio krašto (šono) važiavo dviratis, kadangi dėl atstumo negalėjo įvertinti (nuotrauka Nr. 2). Po to S. B. parodė vietą ant to pačio šaligatvio, 8 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) vakarinio krašto ir 0,7 m atstumu nuo pėsčiųjų tako šiaurinio krašto, paaiškindama, kad maždaug nuo šios vietos važiuojanti dviratininkė pradėjo mėtytis į šonus ir kelti koją, tarsi nulipant nuo dviračio, dėl ko jai pasirodė, kad dviratis ketina sustoti (nuotrauka Nr. 3). Po to S. B. parodė vietą, kurioje buvo jos vairuotas automobilis, kai pamatė, kad dviratis mėtosi į šonus, ta vieta yra 5,7 m atstumu iki dviračių tako šiaurinio krašto ir 1 m iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies vakarinio krašto (nuotrauka Nr. 4). Po to S. B. parodė jos vairuoto automobilio ir dviračio susidūrimo vietą, tai vieta ant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, 8,2 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) šiaurinio važiuojamosios dalies krašto išvestinės ir 2, 7 m iki (duomenys neskelbtini) vakarinio važiuojamosios dalies krašto (nuotrauka Nr. 5). Po to S. B. parodė vietą, kur gulėjo dviratis po eismo įvykio, ta vieta yra 0,8 m atstumu nuo pėsčiųjų tako pietinio krašto išvestinės ir 1,2 m nuo (duomenys neskelbtini) vakarinio važiuojamosios dalies krašto, bei paaiškino, kad šioje vietoje pakėlus dviratį jį ir pastatė (nuotrauka Nr. 6) (1 t., b. l. 75–82).
Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2020-06-12-eismo ivykis“. Panaudojant programą „Smavia Viever“ vaizdo įrašas paleidžiamas. Matyti, kad filmuojama (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Vaizdas fiksuojamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) Aprašomi tik su 2020 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) įvykusiu eismo įvykiu susiję duomenys. Dešiniame apatiniame ekrano kampe matyti data ir laikas „12.06.2020 18:00:19“. Matyti, kad yra šviesus paros metas, debesuota, šviečia saulė, kritulių nėra. 18:00:19 val. matyti, kad šaligatviu kairiame (duomenys neskelbtini) krašte važiuoja dviratis (nustatyti, kas juo važiuoja, neįmanoma dėl tolimo atstumo) link (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). 18:00:2 val. 1 matyti kaip (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) važiuoja lengvasis šviesios spalvos automobilis, dviratis dar neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 2). 18:00:25 val. matyti, kad dviratis nežymiai pasuka kairiau, automobilio nesimato per plytinį pastatą (nuotrauka Nr. 3). 18:00:25 val. matyti kaip dviratis pasuka dešiniau, lengvasis automobilis pastoviu greičiu važiuoja link (duomenys neskelbtini) ir yra tarp plytinio pastato bei šaligatvio (nuotrauka Nr. 4). 18:00:26 val. matyti kaip dviratis ir automobilio priekis priartėja vienas prie kito, nustatyti, ar dviratis jau yra užvažiavęs ant važiuojamosios dalies, nėra galimybės dėl tolimo atstumo (nuotrauka Nr. 5). 18:00:27 val. matyti kaip dviratis pasuka dar staigiau dešiniau ir yra maždaug ties automobilio viduriu (nuotrauka Nr. 6). 18:00:30 val. matyti, kad automobilis sustoja, dviratininką užstoja sankryžos ženklai (nuotrauka Nr. 7) (1 t., b. l. 83–90).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: 1. Šio eismo įvykio mechanizmas tikėtina buvo toks: automobilio „Seat Ibiza“ vairuotoja važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) apie 26,6 ÷ 27,4 km/h greičiu. Dviratininkė važiavo (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų taku link (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės susidūrė 1,1 m atstumu nuo pėsčiųjų tako, žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu. Kelio pločio atžvilgiu susidūrimas buvo apie 6,6 m nuo kelio ženklo „Duoti kelią“. Susidūrimo metu dviračio vairas kairiąja dalimi kontaktavo su automobilio „Seat Ibiza“ galiniu dešinės pusės sparnu, kuomet dviračio priekinis ratas buvo nukreiptas kryptimi artima automobilio „Seat Ibiza“ judėjimo krypčiai. Po susidūrimo dviratininkė buvo nublokšta dešiniau nuo automobilio, o pastarasis sustojo priekiniu dešiniu ratu nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) 0,5 m atstumu, o galiniu dešinės pusės ratu nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) dešiniojo krašto 1,1 m atstumą. 2. Bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių galima būtų apskaičiuoti dviratininkės judėjimo greitį šio eismo įvykio metu. Moterų virš 60 metų amžiaus važiavimo dviračiu judėjimo greičių reikšmės naudojamos ekspertinėje praktikoje atliekant skaičiavimus yra 9,8 ÷ 13,9 km/h. 3. Automobilio „Seat Ibiza“ judėjimo greitis prieš susidūrimą buvo apie 26,6 ÷ 27,4 km/h. 4. Automobilio priekinė dalis buvo apie 6,6 m atstumu nuo tikėtinos susidūrimo vietos, kuomet dviratininkei kilo grėsmė eismo saugumui. 5. Automobilio „Seat Ibiza“ vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su iš pėsčiųjų tako išvažiavusia dviratininke, sustodama prieš kelio ženklą „Duoti kelią“ ir praleisdama pagrindiniu keliu judančią dviratininkę. 6. Šioje kelių eismo situacijoje automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojos veiksmai – artėdama link (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu, (duomenys neskelbtini), važiuojamąją dalį kertančiai dviratininkei ir su ja susidūrė, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Dviratininkės veiksmai, – važiavo pėsčiųjų taku, o ne šalimai lygiagrečiai įrengtu dviračių taku, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad šie veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 176– 181).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b. l. 39).
Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto S. B., matyti, kad S. B. nuo 2020 m. vasario 8 d. turi teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones (1 t., b. l. 37).
Iš „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo matyti, kad automobilio savininkas yra L. P. (1 t., b. l. 38).
Byloje neginčijamai nustatytos tam tikros faktinės eismo įvykio kilimo aplinkybės: kaltinamosios vairuojamas automobilis važiavo šalutine (duomenys neskelbtini) link pagrindinės (duomenys neskelbtini); nukentėjusioji su dviračiu važiavo šalia (duomenys neskelbtini) esančiu pėsčiųjų taku nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro kryptimi; kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ įrengtas prieš dviračių ir pėsčiųjų taką, žiūrint automobilio SEAT judėjimo kryptimi; kaltinamosios automobilis ir nukentėjusiosios dviratis susidūrė (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, kelio pločio atžvilgiu susidūrimas buvo apie 6,6 m nuo kelio ženklo „Duoti kelią“. Kaltinamoji duodama parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kad ji pastebėjo šaligatviu važiuojančią dviratininkę dar būdama prieš kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“, tačiau tiek ji, tiek su ja kartu automobiliu važiavęs liudytojas L. P. dviratininkės veiksmus suprato kaip bandymą nulipti nuo dviračio, todėl tikėjosi, kad ji praleis gatve su automobiliu važiuojančią ir sankryžoje į dešinę ketinusią pasukti kaltinamąją, tačiau kaltinamoji toliau važiavo neįsitikinusi, ar dviratininkė iš tikrųjų nulipo nuo dviračio ir ją praleidžia. Šis klaidingas kaltinamosios dviratininkės veiksmų supratimas lėmė, kad kaltinamoji prieš kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ nesustojo praleisti dviratininkės ir jos vairuojamas automobilis susidūrė su nukentėjusiosios vairuojamu dviračiu.
Kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ yra vienas iš pirmumo kelio ženklų, nurodančių vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę. Kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Sąvoka duoti kelią reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį (KET 3.2 papunktis). Pagal KET 154 punktą nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59 punktas). Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka (KET 60 punktas).
Specialisto išvadoje visapusiškai įvertintas įvykęs eismo įvykis, automobilio vairuotojos ir dviratininkės veiksmai bei padarytos išvados, kad šioje kelių eismo situacijoje automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojos veiksmai – artėdama link (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu, (duomenys neskelbtini), važiuojamąją dalį kertančiai dviratininkei ir su ja susidūrė, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, kad automobilio „Seat Ibiza“ vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su iš pėsčiųjų tako išvažiavusia dviratininke, sustodama prieš kelio ženklą „Duoti kelią“ ir praleisdama pagrindiniu keliu judančią dviratininkę. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad iš atliktų skaičiavimų spręstina, jog net ir laiku reaguodama dviratininkė neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su jai iš kairės pusės šalutiniu keliu artėjančiu automobiliu „Seat Ibiza“, nes atstumas, kuriuo buvo nutolusi dviratininkė nuo susidūrimo vietos, buvo mažesnis, negu atstumas, kurio reikia dviračiui sustabdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, KET reikalavimus, sprendžia, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją šiuo atveju važiavimo pirmumo teisę turėjo dviratininkė, o kaltinamoji turėjo laikytis prieš sankryžą įrengto kelio ženklo reikalavimų ir duoti dviratininkei kelią, tačiau to nepadarė ir dėl to įvyko eismo įvykis. Jeigu kaltinamoji, kuri matė šaligatviu link važiuojamosios dalies atvažiuojančią dviratininkę, būtų ją praleidusi, kaip to reikalavo kelio ženklas „Duoti kelią“, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir neigiamos pasekmės nukentėjusiosios sveikatai nebūtų kilusios. Tai, kad susidūrimo metu nukentėjusiosios dviratis kontaktavo su automobilio „Seat Ibiza“ galiniu dešinės pusės sparnu, nepaneigia būtent kaltinamosios kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Taigi S. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 154 punkto reikalavimus ir būtent jos veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu bei jo metu kilusiais padariniais. Kilusius padarinius (nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžiais) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius tokias eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes, spręstina, kad kaltinamosios veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas pateikė nukentėjusiosios ir kaltinamosios pasirašytą prašymą-sutartį. Šiame dokumente, be kita ko, nurodyta, kad kaltinamoji su nukentėjusiąją susitaikė, kad nukentėjusiajai padarytą žalą atlygins AB „Lietuvos draudimas“, o kaltinamoji per 1 metus atlygins nukentėjusiajai teismo priteistas proceso išlaidas. Kaltinamoji ir nukentėjusioji prašo baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji S. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamoji per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 17– 18), praeityje neteista (2 t., b. l. 15–16). Kaip jau minėta, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, kritiškai vertina savo elgesį, nėra linkusi pažeidinėti nei KET, nei kitų teisės aktų. Kaltinamoji turi šeimą, mažametį vaiką, šiuo metu dėl jo priežiūros niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir kaltinamosios asmenybę, tikrai yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė ir, kaip paaiškino nukentėjusiosios atstovas teisme, nukentėjusiąją tenkina atlygintos žalos dydis. Taigi teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nenustatyta šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, dėl to kaltinamoji S. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jai susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla nutrauktina. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, jos šeimos turtinę padėtį, neatsargų ir iš esmės atsitiktinį nusikaltimo pobūdį, kaltinamai neskirtinos jokios baudžiamojo poveikio priemonės.
BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Šiuo atveju kadangi draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai visą jos prašytą neturtinę žalą ir dalį turtinės žalos, nukentėjusiosios atstovas 2021 m. gruodžio 27 d. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiąją tenkina toks žalos atlyginimas ir dėl to ji atsisako (nebepalaiko) pareikšto civilinio ieškinio. Teismas priima nukentėjusiosios per atstovą pareikštą civilinio ieškinio atsisakymą ir nutraukia procesą dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio, nukentėjusiajai atsisakius baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).
Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai šioje byloje atstovavo advokatas Stanislovas Butkevičius, kuris rengė skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose. Iš viso nukentėjusieji advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1000 Eur (2 t., b. l. 91). Teismo vertinimu, šios nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, realios, proporcingos advokato suteiktoms paslaugoms ir buvo būtinos, nes pati nukentėjusioji dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai savęs atstovauti, todėl atlygintinos nukentėjusiajai, jas priteisiant iš BPK nurodyto subjekto, t. y. iš kaltinamosios, o ne civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.
Nustatytina, kad kaltinamoji turi iš jos nukentėjusiajai priteistas proceso išlaidas sumokėti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nes būtent taip kaltinamoji ir nukentėjusioji susitarė jų pasirašytame ir teismui pateiktame prašyme-sutartyje. Teismas nenustatė pagrindo sumažinti nukentėjusiajai priteistinas atstovavimo išlaidas nei dėl kaltinamosios, kurios šeimos finansinė situacija šiuo metu nėra itin gera, turtinės padėties, nei dėl kaltinamosios gynėjo akcentuoto pačios nukentėjusiosios elgesio eismo įvykio metu. KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, padarė būtent kaltinamoji, todėl ji ir turi atlyginti nukentėjusiosios pagrįstai patirtas atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, kad kaltinamoji turi dėti pastangas per su nukentėjusiąja susitartą terminą atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas, juolab, kad jokių kitų finansinių įsipareigojimų ji nurodė neturinti ir jokių neigiamų finansinių padarinių ji nepatiria ir šioje byloje (žalą atlygino draudimo bendrovė, baudžiamojo poveikio priemonės jai neskirtos).
Daiktai (dviratis ir automobilis) ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti, todėl jų savininkai po nuosprendžio įsiteisėjimo gali jais disponuoti savo nuožiūra (1 t., b. l. 34–35).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
S. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Priimti nukentėjusiosios E. D. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl nukentėjusiosios E. D. civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš kaltinamosios S. B. nukentėjusiajai E. D. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jos turėtų atstovavimo išlaidų, nurodant jas sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti S. B., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šioje byloje priimtą sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.