Kauno apygardos teismo nutartis, ATP-855-594/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-11-10
Bylos Nr.: ATP-855-594/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Albinas Antanaitis

Kategorijos

79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-855-594/2016Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-03310-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. K. (toliau – E. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo E. K. skundas buvo patenkintas iš dalies, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 4 d. nutarimas dalyje, kurioje E. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 6 dalį, buvo panaikintas, šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukiant,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 17 d., 11.17 val.,132 kelyje, prie Lazdijų pasienio kontrolės posto buvo patikrinta D. Z. įmonei priklausanti ir šios įmonės vairuotojo E. K. vairuojama transporto priemonė „SCANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „NARKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše priekaba), važiavusi vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas E. K. vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Patikrinus 2016 m. kovo 17 d. 11.17 val. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone „SCANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „NARKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta. E. K., paprašius, pateikė vairuotojo kortelę, kurioje nėra duomenų nuo 2016 m. vasario 24 d. 16 val. 27 min. iki 2016 m. vasario 29 d. 5 val. 00 min. (UTC laiku), jis neįvedė šalies, kurioje jis pradeda/baigia savo darbo dieną, simbolio.

1.1. Dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų 2016 m. kovo 17 d. E. K. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2016 m. balandžio 4 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės E. J. nutarimu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, 142⁸ straipsnio 7 dalį, 142⁸ straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 6 dalį ir 145 straipsnio 5 dalį.

1.2. Už ATPK 145 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą E. K. buvo paskirta 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) eurų bauda, už ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį – 23 (dvidešimt trijų) eurų bauda, už ATPK 142⁸ straipsnio 5 dalį – 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) eurų bauda, už 145 straipsnio 6 dalį – 482 (keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų) eurų baudą, už ATPK 145 straipsnio 5 dalį – 1640 (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimties) eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, E. K. komentuojamu nutarimu buvo paskirta galutinė – 1640 (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimties) eurų bauda.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu E. K. skundą tenkino iš dalies, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės E. J. 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą dalyje, kurioje E. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 6 dalį, panaikino, šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukdamas. Likusioje dalyje Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės E. J. 2016 m. balandžio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas.Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą dalyje, kurioje E. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, šioje dalyje priimant naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties; arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir sušvelninti E. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą piniginę badą ir, nepriklausomai nuo jos dydžio, išdėstyti jos mokėjimą, nustatant, kad E. K., kiekvieną mėnesį turi sumokėti po 80 (aštuoniasdešimt eurų) eurų baudos.

Šalies argumentai

3.1. E. K. teigimu, Kauno apylinkės teismas, konstatuodamas jo kaltę ATPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme visiškai netyrė ir nesiaiškino pažeidimo esmės, jo padarymo aplinkybių, nepasisakė dėl aplinkybės, kad apeliantas vis tik turėjo leidimą vežti krovinį, viršijantį leistiną masę, kad Aprašo 41 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir todėl neturi būti taikomas. Darant šią išvadą, pažymima, kad ATPK 145 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t. E. K. pateikė į bylą leidimą, iš kurio matyti, kad leidimas galiojo nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. balandžio 15 d., jis suteikia teisę važiuoti triašiu sunkvežimiu ir triaše priekaba, nurodant ir ašių apkrovas: 8,0 - (9,0-9,0) + 8,0 -(7,0-7,0) t. Už šį leidimą buvo sumokėta dar 2016 m. kovo 16 d.. Kadangi leidimas buvo galiojantis, jis nebuvo panaikintas ar pakeistas, jis buvo apmokėtas, nustatant pažeidimą, transporto priemonių junginio faktinė bendrosios masės viršsvoris turėjo būti skaičiuojamas nuo šiuo leidimu suteiktos teisės viršyti masės ir ašies apkrovą parametrų, t. y. nuo 48 tonų (nes išperkant leidimą buvo sumokėta už teisę vežti krovinį iki 48 tonų), o ne nuo 40 tonų. Todėl turėjo būti laikoma, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė didžiausią leistiną masę viršijo 2,6 tonos, o ne 10,6 tonos.

3.2. Apelianto teigimu, leidimai gali būti naudojami tik leidimą išpirkusios įmonės naudojamoms transporto priemonėms. Leidimas Nr. 052748 D. Z. įmonės vardu buvo išpirktas būtent šios įmonės darbuotojo E. K. 2016 m. kovo 17 d. vairuotai transporto priemonei. Aplinkybė, kad šis leidimas 2016 m. kovo 17 d. buvo naudojamas kitos transporto priemonės krovinio vežimui, byloje nenustatyta. D. Z. įmonė 2016 m. kovo 17 d. kitų transporto priemonių neturėjo, kitų asmenų transporto priemonėms nei nuomos, nei panaudos ar kitais pagrindais, taip pat nesinaudojo. Tuo tarpu leidimo nepateikimo faktas šiuo atveju negali būti prilygintas leidimo neturėjimui. Aplinkybė, kad E. K. nepateikė šio leidimo (patikrinimo metu nerado tarp savo kitų dokumentų) nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas leidimo apskritai neturėjo.

3.3. Apeliaciniu skundu E. K. pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Aprašo 41 punktas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tame tarpe ATPK 145 straipsniui. ATPK 145 straipsnio 5 dalis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t užtraukia baudą vairuotojams nuo <...>, o Aprašo 41 punktas, kad kai nustatoma, jog didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,61, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1— 40.3 papunkčių reikalavimai. Tokiu būdu, apelianto įsitikinimu, Susisiekimo ministras komentuojamu Aprašu iš esmės pakeitė aukštesnės teisinės galios teisės akto (ATPK) nuostatas, tačiau jokie teisės aktai nesuteikė teisės Susisiekimo ministrui atlikti jokių su krovinio svorio viršijimo sankcionavimu susijusių veiksmų, kurių nenustatė bendrasis teisinis reguliavimas. Todėl leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais viršijant leistiną masę, negaliojimo instituto (atvejo) sukūrimas negali būti laikomas teisėtu, dėl ko, negali būti teisėtas ir šį institutą įtvirtinantis Aprašo 41 punktas. Konstatuodamas šią išvadą, apeliantas pažymi, kad yra nelogiška bei socialiai nesąžininga tą pačią sankciją taikyti asmeniui, kuris išvis nepirko leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais viršijant leistiną masę ir tam asmeniui, kuris yra sumokėjęs (pirkdamas leidimą) už didžiąją dalį viršsvorio.

3.4. Pasak apelianto, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu ir paliko galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 4 d. nutarimu jam paskirtą galutinę 1640 eurų baudą, tačiau nepasisakė dėl E. K. prašymo sumažinti jam paskirtą baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis. E. K. įsitikinimu, jam paskirta bauda yra neproporcinga ir nesąžiningai didelė atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarinius, apelianto asmenybę, įstatyme numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatyme nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju apeliantui paskirta bauda sudaro net pusantro mėnesio jo darbo užmokesčio, tuo tarpu E. K. yra vienintelis šeimos maitintojas, jo sutuoktinė neranda darbo nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d., dėl ko, apeliantas turi išlaikyti ne tik save ir sutuoktinę, bet ir jų nepilnametį vaiką. Jie neturi santaupų ir jiems ne visuomet pakanka E. K. gaunamų pajamų pragyvenimui, todėl 2013 m. gegužės 31 d. jų šeima paėmė vartojamąją paskolą – 15000 litų, už kurią, kas mėnesį turi mokėti maždaug po 120 eurų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, E. K. sprendžia, kad jam paskirta bauda tikrai yra neproporcingai didelė ir jos sumokėjimas itin neigiamai atsilieps tiek jo, tiek ir jo šeimos narių interesams, bus apribota galimybė patenkinti net būtinuosius šeimos poreikius. Nustatydamas baudos dydį, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad E. K. nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų.

3.5. Apeliaciniu skundu akcentuojama ir tai, kad E. K., planavo atvykti į 2016 m. balandžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių. Jis pats asmeniškai prašė būti kviečiamas dalyvauti bylos nagrinėjime, kuriame planavo pateikti reikšmingus dokumentus ir paaiškinimus. Žinodamas nagrinėjimo laiką ir vietą, pareiškėjas buvo sutaręs su D. Z. įmone, kad bus išleistas į bylos svarstymą. Tačiau, prieš bylos nagrinėjimą pareiškėjas dar turėjo nuvežti krovinį. Jį bevežant, sugedo sunkvežimis – automobilio variklio aušinimo sistema, dėl ko, apeliantas turėjo sustoti. Galimybių pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, būdamas kelyje, jis neturėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir D. Z. įmonės 2015 m. balandžio 14 d. paaiškinimas. Negalėdamas dalyvauti bylos nagrinėjime, E. K. neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų, reikšmingų priimant skundžiamą nutarimą. Šie duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau, teismas jų nevertino ir priėmė nepagrįstą, formalų ir neteisingą sprendimą.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į E. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.E. K. skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, išnagrinėjus E. K. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Institucija) 2016 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo E. K. buvo nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, 142⁸ straipsnio 7 dalį, 142⁸ straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 6 dalį ir 145 straipsnio 5 dalį, iš E. K. veiksmų kvalifikacijos panaikinta ATPK 145 straipsnio 3 dalis ir 145 straipsnio 6 dalis, kitoje dalyje skundžiamą Institucijos nutarimą paliekant nepakeistą. Skundu apygardos teismui ginčo dėl E. K. veiksmų kvalifikacijos pagal ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį, 142⁸ straipsnio 5 dalį nėra. Kadangi apeliaciniame skunde keliami klausimai tik dėl E. K. veiksmų kvalifikacijos pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį ir paskirtos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su ATPK 257 straipsnio nuostatomis, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tokiu būdu akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, spręstina, kad analizuojamu atveju esminės aplinkybės, turinčios reikšmės E. K. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę ATPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padaryme. Nesutikti su tokiomis apylinkės teismo bei Institucijos išvadomis ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis vien tik E. K. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau teisės normomis ir objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie analizuojamo įvykio aplinkybes bei teisės aktų viršenybę, teisinio pagrindo nėra.

ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis, kurių ašies (ašių) ir (ar) masė viršija nustatytą ašies (ašių) leidžiamą apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamą masę. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių ašies (ašių) leidžiamą apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 2 d.) 16.4 ir 21.4 punktus, triašio automobilio, sujungto su triaše priekaba (būtent tokį junginį analizuojamo įvykio metu vairavo apeliantas), didžiausioji leidžiama masė naudojantis Lietuvos Respublikos keliais yra 40 t, o varančiųjų ašių grupės apkrova 19 t, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent tokius techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms (jų junginiams) leidimas važiuoti keliais nereikalingas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) 20 straipsnio nuostatomis, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Komentuojamų leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 3-16-(E) Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad D. Z. įmonei priklausanti ir šios įmonės vairuotojo E. K. vairuojama transporto priemonė – triašis vilkikas su triaše priekaba, analizuojamu atveju važiavo vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, sumatorius EC 100 Nr. 1690 su svėrimo plokščių Nr. 6289 ir Nr. 6290, metrologinės patikros liudijimas Nr. 12338, patikra galioja iki 2016 m. balandžio 26 d., atstumas tarp automobilio varančiųjų ašių (1,39 m.)), nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė - 52,9 t. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė viršyta – 10,6 t (skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (aktuali redakcija) nustatytos 40 t didžiausios leidžiamos masės). Patikrinimo metu komentuojamos transporto priemonės (jų junginio) vairuotojas E. K. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinto leidimo naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis pateikti negalėjo, jis buvo pateiktas tik pirmosios instancijos teismui kartu su E. K. skundu dėl Institucijos nutarimo (b. l. 10). Tačiau, įvertinus pateikto leidimo duomenis aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste akivaizdu, kad jokios esminės reikšmės E. K. veiksmų kvalifikavimui, priešingai nei tai suvokia pats apeliantas, pateiktas leidimas neturi.

10.1. Kaip matyti iš Leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei turinio, leidimas išduotas šiuos techninius parametrus atitinkančiai transporto priemonei (jų junginiui): ilgis - 18,75 m., plotis - 2,55 m., aukštis - 4.00 m., krovinio svoris - 26 t, faktinė pakrautos transporto priemonės masė - 48 t, bendras svoris viršija leidžiamą - 8 t. Už leidimo išdavimą paskaičiuotas mokestis, sutinkamai su pateiktais duomenimis, sumokėtas 2016 m. kovo 16 d., leidimu vežti leidžiama laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. balandžio 15 d.. Iš šių duomenų seka, kad šiuo leidimu Lietuvos Respublikos keliais buvo leidžiama vežti 26 t krovinį, kai bendra jo ir transporto priemonės (jų junginio) masė neviršija 48 t (b. l. 10).

Šalies argumentai

10.2. Šiame kontekste analizuojant E. K. apeliacinio skundo argumentus, pastebėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 41 punktu, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad iš šios nutarties 10.1. punkte aptarto Leidimo turinio, faktinė pakrautos transporto priemonės masė analizuojamu atveju neturėjo viršyti 48 t, tačiau, kaip nustatyta transporto priemonės svėrimo metu, E. K. vairuojamos transporto priemonės (jų junginių) faktinė bendroji masė atitiko 52.9 t, įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą konstatuota, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė analizuojamu atveju buvo viršyta – 10,6 t (skaičiuojant nuo 40 t), abejonių tuo, kad analizuojamu atveju Leidime važiuoti didžiagabaritinei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei nustatyta faktinė pakrautos transporto priemonės masė buvo viršyta daugiau nei 1 t, aukštesniajam teismui nekyla. Esant šioms aplinkybėms darytina abejonių nekelianti išvada, kad šiuo atveju E. K. leidimo vis tik neturėjo, o viršyta ašių grupės apkrova ir bendroji masė skaičiuotina nuo leidžiamos ašių apkrovos ir didžiausios leidžiamos masės, nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, t. y. šiuo atveju nuo bendrosios 40 t masės ir 19 t varančiųjų ašių grupės apkrovos. Tokiu būdu, apelianto argumentai dėl Leidimo išdavimo, t. y. ar jis buvo išduotas konkrečiai transporto priemonei ir jis nebuvo naudotas kitos transporto priemonės krovinio pervežimui, jokios reikšmės E. K. veiksmų kvalifikacijai pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalies nuostatas neturi.

Šiuo aspektu analizuojant pateikto apeliacinio skundo turinį ATPK 145 straipsnio kontekste, nesutikti su apelianto teiginiais, jog komentuojamame straipsnyje galimybė išduotus leidimus viršyti masės apkrovą laikyti negaliojančiais (t. y. laikyti, kad vairuotojas jo neturi) nenumatyta, tačiau, priešingai nei tai suvokia apeliantas, tai nereiškia, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintame Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos apraše (41 punktas) sukūrus leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais viršijant leistiną masę, pripažinimo negaliojančiu institutą, iš esmės buvo pakeista krovinio svorio viršijimo sankcionavimo tvarka.

Šalies argumentai

11.1. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad analogiška Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 41 punkto nuostata (kurios prieštaravimą ATPK 145 straipsniui nurodo apeliantas) iš esmės atkartojama ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje, remiantis kuria, tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo: transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą; transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą. Šiame kontekste įvertinus ATPK 145 straipsnio dispoziciją, kuri suformuota kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – šiuo atveju Lietuvos Respublikos kelių įstatymą ir aukščiau aptartus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymus, apelianto skundo teiginiai, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašas prieštarauja ATPK, atmestini kaip deklaratyvūs.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. K. veika kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuotas tinkamai, pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą, remiantis E. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padaryme, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir teisės pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Institucijoje jis negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, kurių neįvertinusi, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu Institucija išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Darant šią išvadą pažymėtina, kad E. K. skundas dėl Institucijos nutarimo buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jam buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, turinčius reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, kurių pateikti Institucijai jis neturėjo galimybės, todėl teigti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, vien dėl to, kad, apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas šių duomenų neįvertino, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiuo aspektu atkreiptinas E. K. dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje nelaikytinas pagrindu teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo panaikinimui. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti jo sprendime išdėstytas išvadas, kas šiuo atveju padaryta tinkamai. E. K. apeliaciniu skundu keliamas ir jam už ATPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, numatančias galimybę asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Šis klausimas buvo keliamas ir E. K. apylinkės teismui pateiktu skundu dėl Institucijos nutarimo, tačiau jokie motyvai dėl teisės pažeidėjui pagrįstai/nepagrįstai paskirtų administracinių nuobaudų bei jų dydžių, nepateikiami. Šis skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo trūkumas, atsižvelgiant į E. K. apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo argumentus, ištaisytinas jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

13.1. Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant Institucijos nutarimo, kuriuo E. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 1640 eurų bauda (pirmosios instancijos teismo nutarimu palikta nepakeista), turinį matyti, kad Institucija, E. K. skirdama administracines nuobaudas (tame tarpe ir 1640 eurų baudą už ATPK 145 straipsnio 5 dalies pažeidimą), atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), dėl ko, skirdama administracines nuobaudas – pinigines baudas, už pavienius E. K. inkriminuotus teisės pažeidimus, jų dydžius parinko didesnius nei straipsnių sankcijose numatyti baudų vidurkius. Ir nors, įvertinus šių aplinkybių visumą, pagrindo E. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir už ATPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą apeliantui skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, nėra, tačiau, įvertinus jam už ATPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą paskirtos piniginės baudos dydį tiek patį pažeidėją, tiek ir jo padarytą pažeidimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste, daroma išvada, kad nuobauda individualizuota netinkamai – ji yra per griežta. Konstatuojant šią išvadą pastebėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu piniginių baudų, paskirtų už ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje, 142⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtintų teisės pažeidimų padarymą, dydžiai neginčijami, šioje nutartyje pasisakytina tik dėl E. K. už ATPK 145 straipsnio 5 dalies pažeidimą paskirtos baudos – 1640 eurų.

14.1. Sprendžiant E. K. paskirtos administracinės nuobaudos (už ATPK 145 straipsnio 5 dalies pažeidimą) individualizavimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad 2016 m. kovo 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu su administraciniu nurodymu E. K. buvo nubaustas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo (Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas), padarymą. Ir nors Institucija, spręsdama E. K. skirtinos administracinės nuobaudos, klausimą pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia, kadangi ATPK 134 straipsnio 1 dalyje bei 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administraciniai teisės pažeidimai laikytini tos pačios rūšies teisės pažeidimais (įrašyti tame pačiame ATPK X skirsnyje), tačiau vis tik, savo pavojingumu, saugomomis vertybėmis ir galimomis pasekmėmis šie pažeidimai skiriasi iš esmės, todėl, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vien tik šios aplinkybės egzistavimas analizuojamu atveju negali lemti didesnės nei 145 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos piniginės baudos vidurkis, piniginės baudos paskyrimo. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kitų teisės pažeidėjo asmenybę bei jo įvykdytą teisės pažeidimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

14.2. Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad E. K. yra vedęs, kartu su sutuoktine augina nepilnametį sūnų, turi kreditinių įsipareigojimų bankui, tačiau jo sutuoktinė niekur nedirba – nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. yra registruota Darbo biržoje, dėl ko, E. K. laikytinas vieninteliu šeimos maitintoju. Be to, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis apie E. K. darbo užmokestį, matyti, kad Institucijos nutarimu už ATPK 145 straipsnio 5 dalį jam paskirta 1640 eurų bauda sudaro daugiau nei faktiškai gaunamas mėnesinis darbo užmokestis. Vertinant teisės pažeidėjo asmenybę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų apie kitus apelianto padarytus administracinius teisės pažeidimus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra (patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, praeityje buvusių E. K. baustumų administracine tvarka, taip pat nerasta), praeityje E. K. nebuvo ir teistas, kas aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytos tvarkos, o tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja asmenį.

14.3. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas E. K. padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, pavojingumą bei teisės pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, spręstina, kad jos sudaro pakankamą pagrindą E. K. už administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtą nuobaudą sumažinti ir skirti minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą piniginę baudą – 868 eurus. Teismo įsitikinimu tokia bauda, įvertinus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens finansinę padėtį, yra pakankamai griežta, todėl ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai nebus pažeisti.

Įvertinus tai, kad šiuo nutarimu E. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą Institucijos paskirta administracinė nuobauda mažinama, iš naujo spręstinas ir E. K. paskirtos galutinės administracinės nuobaudos klausimas. Atsižvelgiant į E. K. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje ir 142⁸ straipsnio 5 dalyje paskirtų piniginių baudų dydžius bei šia nutartimi už ATPK 145 straipsnio 5 dalį apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą – 868 eurų piniginę baudą, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, E. K. skiriama galutinė 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda. E. K. apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl jam paskirtos galutinės piniginės baudos išdėstymo dalimis. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojanti ATPK 313 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šis klausimas institucijai priimant nutarimą nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Tuo tarpu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantas turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl jam paskirtos baudos išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą pakeisti:

E. K., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 4 d. nutarimu (pakeistu Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu), už ATPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą paskirtą nuobaudą sumažinti ir paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 4 d. nutarimo (pakeisto Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu) dalį dėl paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo: vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. K. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis