Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-30 · Administracinė byla Nr. I-4341-811/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
I-4341-811/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02253-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4341-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02253-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 565 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2017-04-12 gavo nuobaudą – perkėlimą 15 parų į kamerų tipo patalpas, kurią laikotarpiu nuo 2017-04-17 iki 2017-05-01 jis atliko atskirojo Vilniaus PN sektoriaus Sniego g. 2, Vilniuje, trečioje kamerų tipo patalpoje. Kameroje pareiškėjas nuobaudą atliko kartu su kitu nuteistuoju. Pareiškėjo teigimu, kamerų tipo patalpa neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi joje trūko teisės aktuose nustatyto ploto, sienos buvo padengtos netinkama danga, grindys – išpuvusios, nebuvo ventiliacijos, lovos surūdijusios, o išduodama patalynė buvo nedezinfekuojama, sena ir susidėvėjusi. Nurodo, kad dėl tokių laikymo sąlygų patyrė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17).

Paaiškino, kad pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2017-04-12 nutarimu Nr. 28-249(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 15 parų į kamerų tipo patalpas. Vilniaus PN direktorius 2017-04-13 rezoliuciniu sprendimu nurodė perkelti pareiškėją į atskirą Vilniaus PN sektorių, esantį Sniego g. 2. Nutarime yra Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno rezoliucija iš kurio matyti, kad pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą Vilniaus PN atskirojo sektoriaus (Sniego g. 2) kamerų tipo patalpoje Nr. 3. Pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą kameroje Nr. 3 atliko laikotarpiu nuo 2017-04-17 iki 2017-05-01. Vilniaus PN atskirajame sektoriuje (Sniego g. 2) įrengtos trys kamerų tipo patalpos. Visos kamerų tipo patalpos yra vienodai įrengtos. Dviejų kamerų tipo patalpų plotai – 9,02 kv. m., vienos kamerų tipo patalpos – 8,94 kv. m. Visose kamerų tipo patalpose įrengta po 2 miegamas vietas. Vilniaus PN atskirojo sektoriaus (Sniego g. 2) kamerų tipo patalpos Nr. 3 plotas – 9,02 kv. m., įrengtos 2 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 4,51 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kamerų tipo patalpoje pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, o šioje patalpoje jis atliko nuobaudą, kuri jam buvo skirta už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Patekimas į šią patalpą priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpoje atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Pažymėjo, kad pareiškėjo laikymas kamerų tipo patalpoje buvo nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, dydis visose pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11¹.2 punkto nustatytą normatyvą (3,6 kv. m). Vilniaus PN kamerų tipo patalpose (drausmės grupės gyvenamosiose patalpose) vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

Dėl pareiškėjo nurodytų galimai netinkamų higienos sąlygų pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Vilniaus departamentas) pareigūnai 2017-05-17 atliko operatyvųjį patikrinimą ginčo patalpoje, kurio metu nustatė, jog joje įrengtas natūralus apšvietimas, ši patalpa yra tvarkinga, nuolatos valoma, kameroje yra visas būtinas valymo inventorius, patikrinimo metu kameroje buvo vizualiai švaru. Pabrėžtina, kad patalpos apšvietimui, sienų dangai, vėdinimui, grindims, patalynės būklei kontroliuojanti ištaiga neturėjo jokių pastabų. 2017-05-24 patikrinimo akte Nr. PA.10-814(16.16.8.10.12) (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatuota, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų, ir teritoriniu policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritoriniu policijos ištaigu areštiniu sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta. Teismui pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad ginčo patalpa yra tvarkinga ir atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė neigiamą įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatą.

Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytino proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilniaus PN, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 str. 1 d. nustato, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jis nuo 2017-04-17 iki 2017-05-01 buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 3. Šioje kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu, todėl kameroje buvo per mažai ploto.

Minimalius gyvenamojo ploto normatyvus nuo 2010-04-30 pataisos namuose nustato Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas, kuriame numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pagal šių taisyklių 11¹.2 punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms nustatomas minimalus 3,6 kv. m. reikalavimas, tenkantis vienam asmeniui. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 14–17) ir jo prieduose (b. l. 20, 18–19) pateikė duomenis, kad pareiškėjas nuo 2017-04-17 iki 2017-05-01 buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios plotas 9,02 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN patalpose apgyvendinama ne daugiau asmenų, nei jose yra miegamųjų vietų. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Vertinant, kad šioje patalpoje gyveno du asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 4,51 kv. m., ir tai atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 3 tekusio per mažo gyvenamojo ploto nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jo buvimo Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 3 laikotarpiu nuo 2017-04-17 iki 2017-05-01 kameroje nebuvo ventiliacijos, sienos padengtos netinkama danga, grindys – išpuvusios, lovos surūdijusios, o išduodamas patalynė – nedezinfekuojama, sena ir susidėvėjusi.

Ginčui aktualių Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 17 p. nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 467:2015 41 p. taip pat nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Pažymėtina, kad ginčo kameroje atlikto operatyvaus patikrinimo pagal pareiškėjo skundą metu (patikrinimas pradėtas 2017-05-17, baigtas – 2017-05-17 ir 2017-05-23, o 2017-05-24 surašytas Patikrinimo aktas), kurio metu buvo tikrinamas patalpos apšvietimas, vėdinimas bei bendros higienos ir laikymo sąlygos, Vilniaus departamentas neužfiksavo HN 134:2015 pažeidimų, o priešingai – pareiškėjui nurodė, kad kameroje buvo vizualiai švaru, kamerų patalpų vėdinimas bei bendros higienos sąlygos (sienos, lubos, kameroje esantis inventorius) atitiko nustatytus reikalavimus, o patalynė yra dezinfekuojama (b. l. 3–4, 21–22, 8–9). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas apie Vilniaus departamento atliktą patikrinimą ir jame padarytas išvadas buvo informuotas net gi du kartus – Vilniaus PN 2017-06-30 raštu Nr. 9-3438(08) ir Vilniaus departamento 2017-05-24 raštu Nr. 2.10-6369(16.3.18710.12), tačiau nei vieno iš šių sprendimų, įskaitant ir Patikrinimo akto, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Be to, iš teismui pateiktų kamerų tipo patalpų Nr. 3 išplanavimo ir nuotraukų matyti, kad kamerų tipo patalpa Nr. 3 yra vėdinama pro kameroje esančias grotas, už kurių yra langas, o iš nuotraukose matomų lovos ir grindų fragmentų akivaizdžių rūdžių požymių ar „išpuvusių“ grindų taip pat nematyti (b. l. 20, 25–27).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Vilniaus PN ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumo. Minėta, kad Vilniaus PN atsiliepime į skundą yra nurodęs, kad ginčo patalpa yra tvarkinga ir atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad šalis (šiuo atveju – Vilniaus PN) objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti Vilniaus PN veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuoti.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo laikymo Vilniaus PN ginčo laikotarpiu metu. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė