Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-16 · Administracinė byla Nr. A-502-1402-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
A-502-1402-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00201-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
I. S.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1402/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00201-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui I. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (16.1.18)-SD-3476 ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją skirti ir nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. jam mokėti socialinę pašalpą.

Skunde ir patikslintame skunde (b. l. 5-7, 50) pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijai padavė prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo. Prašyme nurodė, jog yra bedarbis, turto neturi. Žodžiu pažymėjo, jog jam priklausantis lengvasis automobilis Ford Escort po 2007 m. eismo įvykio yra netinkamas eksploatuoti (ši aplinkybė nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N261-1105/2008), todėl buvo parduotas dalimis, tačiau dėl finansinių išteklių trūkumo iki šiol nėra išregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Regitra“.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 71-72) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 19 straipsnio 1 ir 2 dalį, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos pareiškėjas turi užpildyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą – paraišką bei pateikti duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą įstatymo 12 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus. Paramos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomos šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimos privalomos registruoti transporto priemonės. Patikrinus I. S. 2009 m. rugpjūčio 3 d. prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, jog pareiškėjo vardu yra registruotas lengvasis automobilis. Pareiškėjas buvo paprašytas pateikti šio automobilio dokumentus arba dokumentus, patvirtinančius transporto priemonės išregistravimą iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, todėl pašalpa jam neskirta.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 97-99).

Teismas nurodė, kad pagrindinis socialinės paramos pagal Paramos įstatymą suteikimo kriterijus yra asmens turtas ir pajamos. I. S., kreipdamasis į atsakovą, siekė gauti piniginę socialinę paramą – socialinę pašalpą (3 straipsnio 1 punktas). Pagal Paramos įstatymo 5 straipsnį, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateiktame prašyme-paraiškoje I. S. nurodė, jog privalomo registruoti turto neturi. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą – paraišką, išsiaiškino, jog VĮ „Regitra“ pareiškėjo vardu registruota transporto priemonė Ford Escort. Šios aplinkybės I. S. neneigia. Vadovaujantis Paramos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turimos nuosavybės teise privalomos registruoti transporto priemonės skiriant piniginę socialinę paramą yra įskaitomos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą. Minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, kad asmuo, kreipdamasis dėl socialinės paramos, pateiktų duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo 12 straipsnyje, turto vertę ir tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo pareigą pateikti visą ir teisingą informaciją bei paramai gauti būtinus dokumentus įtvirtina ir Paramos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Šiuo atveju pareiškėjas pripažįsta, kad automobilio nuosavybės dokumentų arba dokumentų, įrodančių automobilio išregistravimą, nepateikė. Taip pat jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu sugadintas automobilis buvo parduotas dalimis. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 86.5 punktą, transporto priemonės išregistruojamos baigus transporto priemonės eksploatavimą. Pareiškėjo automobilis neišregistruotas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog transporto priemonė baigta eksploatuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N261-1105/2008 konstatuota, kad pareiškėjo automobilis eismo įvykio metu buvo sugadintas, tačiau ši nutartis nepanaikina savininko pareigos išregistruoti transporto priemonę baigus jos eksploatavimą (jeigu eksploatavimas baigtas) ir pateikti atitinkamus įrodymus socialinę pašalpą skiriančiai institucijai. Atsižvelgęs į visa tai, Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nepateikus visų dokumentų, reikalingų socialinei pašalpai gauti, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ginčo klausimu negalėjo priimti teigiamo sprendimo.

III.

Pareiškėjas I. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. skirti ir iki faktinio įsidarbinimo dienos kas mėnesį jam mokėti 315 Lt dydžio socialinę paramą. Taip pat pareiškėjas prašo iškviesti liudytojais ir posėdyje apklausti atsakovo tarnautojus S. G., D. G. bei L. L..

Apeliaciniame skunde (b. l. 101-108) paaiškina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui savo turtinę padėtį apibūdino teisingai. Pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai ir parodytas transporto priemonės valstybinio numerio ženklas patvirtina, jog po eismo įvykio ginčo automobiliui nebuvo atliekama valstybinė techninė apžiūra ir jis realiai nebeegzistuoja. Panaikinti transporto priemonės teisinę registraciją VĮ „Regitra“ pareiškėjui trukdo nenugalima jėga – sunki materialinė padėtis, kas ir buvo pagrindinė priežastis kreiptis į atsakovą. I. S. pažymi, kad pirma minėtų valstybės tarnautojų formalus požiūris ir piktnaudžiavimas valdžia ne išsprendė, bet dar labiau pagilino jo socialines problemas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo vadovautis argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui (b. l. 113).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjo teisės į piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsisakymas skirti socialinę pašalpą grindžiamas tuo argumentu, jog paduodamas prašymą piniginei socialinei paramai gauti, I. S. nenurodė dalies informacijos, kuri reikšminga sprendžiant, ar jis tenkina visas piniginės socialinės paramos teikimo sąlygas. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2009 m. rugpjūčio 3 d. prašymo-paraiškos 2 priedo 4 lentelėje „Transporto priemonės ir žemės ūkio technika“ pareiškėjas pažymėjo tokios rūšies kilnojamojo turto neturįs (b. l. 16-20).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1135/2010 išaiškino, kad pagal Paramos įstatymo 19 straipsnio ir 24 straipsnio nuostatas pareiga pateikti visą ir teisingą informaciją dėl socialinės paramos gavimo tenka paramos prašančiam asmeniui. Ši pareiga negali būti vienareikšmiai perkelta viešojo administravimo subjektui, administruojančiam piniginės socialinės paramos teikimą, tačiau kiekvienas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jo kompetencijai įstatymų leidėjo pavestų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, įstatymų leidėjo nustatytomis pareigomis ir suteiktomis teisėmis turi pasinaudoti ta apimtimi, kuri būtų pakankama išsiaiškinti aplinkybes, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas.

Analizuojamu atveju atsakovo surinkti duomenys apie I. S. turtą ir pajamas rodo, kad pareiškėjo vardu yra registruota transporto priemonė Ford Escort, kuri vadovaujantis Paramos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu priskiriama šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtui. Ši aplinkybė byloje nustatyta ir dėl jos nėra ginčo. Nepaisant to, administraciniam teismui pareiškėjas siekia įrodyti, jog viešojo administravimo subjektui, įgaliotam priimti sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, pateikė teisingą ir išsamią informaciją. Jis paaiškino, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys neatitinka realios padėties, t. y. minėtas nuosavybės teisės objektas faktiškai nebeegzistuoja. Pažymėjo, kad dėl kelių transporto priemonės išregistravimo iš centrinės duomenų bazės į registro tvarkymo įstaigą delsia kreiptis dėl sunkios materialinės padėties.

Paramos įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius (1 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šio įstatymo taikymo prasme įgaliotai institucijai kyla pareiga kiekvieną individualų atvejį patikrinti 5 straipsnyje nurodytais aspektais ir pasitvirtinus įstatymų leidėjo nustatytų kriterijų visumai, pripažinti, kad asmens poreikis finansinei pagalbai yra objektyviai pagrįstas. Be to, kaip matyti iš galiojančio teisinio reglamentavimo, Paramos įstatymas nepateikia detalaus įrodymų sąrašo, todėl įrodinėti paramos skyrimui svarbias aplinkybes pareiškėjai gali visomis įstatymų leidžiamomis priemonėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. I. S., teigdamas, jog ginčo automobilis yra parduotas dalimis, tai patvirtinančių įrodymų (pvz. prašymo kviesti ir apklausti liudytojus, žinančius apie automobilio realizavimą) nepakeitė, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėjo faktinio ir juridinio pagrindo tenkinti jo skundą.

Dėl paminėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė