Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.22.1.1; 2.1.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

2024 m. birželio 25 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. A. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent – jis neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ginklų parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įgytą pramoninės gamybos (gamintojas – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) 9 mm kalibro dujinį revolverį su dėtuve „(duomenys neskelbtini)“, skirtą šaudyti revolveriniais 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurio nustatyta tvarka iki 2014 m. liepos 1 d. tinkamai neužregistravo teritorinėje policijos įstaigoje, be to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos 9 mm kalibro 13 vnt. revolverinių dujinių šovinių, kurie skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių šaunamųjų ginklų (revolverių), taip pat ir iš dujinio revolverio „(duomenys neskelbtini)“, priskiriami C kategorijos ginklų šaudmenims, bei pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro vieną revolverinį šovinį su pasklindančiu smulkių šratų užtaisu, kuris yra skirtas šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių lygiavamzdžių trumpųjų šaunamųjų ginklų (revolverių), kuris nėra skirtas šaudyti iš dujinio revolverio „(duomenys neskelbtini)“, priskiriamas A kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, kuriuos neteisėtai laikė savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. balandžio 28 d. minėtame bute šaunamąjį ginklą ir šaudmenis surado bei paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad dujinį revolverį įsigijo teisėtai. Jis revolverį nusipirko (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje ginklų parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu neklysta, nusipirko už 220 Lt ar 240 Lt, tačiau dabar tikslios sumos nebeprisimena. Kadangi praėjo tiek laiko nuo revolverio įsigijimo, jis pirkimo kvito išsaugojęs neturi, tačiau turi dėžutę, instrukciją, kur matosi kur jis įsigijo revolverį. Jeigu neklysta, taip pat minėtoje parduotuvėje įsigijo ir revolveriui šovinius, tačiau to tiksliai pasakyti negali. Įsigijęs revolverį, jį visą laiką laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje rakinamoje spintoje. Minėtos spintos raktas buvo paslėptas. Nebuvo pirkęs seifo revolveriui, ir, be to, kiek žino, revolveriui seifo nereikėjo. Taip pat, kai pirko minėtą revolverį, jokio leidimo ginklui nereikėjo. Jis nieko nežinojo apie tai, kad vėliau keitėsi įstatymai ir reikėjo įsigyti leidimą ginklui. Jis revolverio beveik nenaudojo, iš jo buvo iššovęs gal tik kokius tris kartus nuo įsigijimo dienos. Paskutinį kartą iš minėto ginklo iššovė prieš metus būdamas sode, iššovė į orą, kadangi norėjo nuvaikyti paukščius nuo vyšnių medžio. Minėtą ginklą pirko sau, savo saugumui, be to, tuo metu kažkaip visi pirko ginklus, todėl nusprendė įsigyti ir jis. Prie apklausos prideda revolverio įsigijimo dokumentus. Papildomai parodė, kad, kaip ir minėjo, ginklą pirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Tuo metu nereikėjo jokio leidimo, buvo (duomenys neskelbtini). Po to jis daug metų gyveno ir dirbo užsienyje, nežinojo, kad keitėsi įstatymai ir reikia sutvarkyti ginklui dokumentus, t. y. gauti leidimą ir tinkamai jį įregistruoti. Grįžęs tuo nesidomėjo, juo labiau jis minėtu ginklu nesinaudojo. Gailisi, kad taip aplaidžiai pasielgė, nesutvarkė dokumentų ir tinkamai neįregistravo ginklo, tyčia taip elgtis nenorėjo. Jeigu viską žinotų, tikrai būtų viską sutvarkęs. Supranta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Tyrėjai paaiškinus visą tvarką ir kaip turėjo viską sutvarkyti, jis suprato ir dėl to yra nesmagu, kad nesiėmė jokių priemonių įregistruoti ginklą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. K. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metų gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, šiuo metu gyvena viena. Tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) gyvena A. A., kuriam apie (duomenys neskelbtini), jis gyvena su motina N.. Liudytojos ir A. A. (duomenys neskelbtini) jungia bendras balkonas. Su juo yra pažįstami visą gyvenimą. Jos manymu, A. A. yra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų, kuriuos vartoja beveik kasdien, kiekvieną dieną jį mato neblaivų. Išgėręs A. A. visuomet būna agresyvus, keikiasi necenzūriniais žodžiais, šūkauja. 2024 m. balandžio 28 d., apie 13.00 val. ji buvo savo namuose, žiūrėjo televizorių, kai A. A., būdamas jų bendrame balkone, atidarė balkono duris, kurios veda į jos (duomenys neskelbtini). Galvoja, kad taip jis elgiasi tyčia norėdamas ją sunervinti. Kai A. A. atidarė balkono duris, ji jas išėjusi į balkoną uždarė. Tai pamatęs A. A., kuris buvo balkone, pradėjo rėkti „Ką čia darai, šaudyt jus visus, sumušti, banderovcai“ ir kitais žodžiais, necenzūriniais žodžiais, kurių nenori sakyti. Jos manymu, A. A. sakydamas „Šaudyti jus visus“ turėjo omenyje ir kitus jam nepatinkančius asmenis, bet nežino kokius, tačiau negalvoja, kad jo tokie pasisakymai galėjo būti realūs, jog jis galėtų taip pasielgti. Po žodinio konflikto ji nuėjo namo, o A. A. pasiliko balkone. Kadangi jis ir toliau rėkavo balkone, ji nusprendė iškviesti policiją, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją, ji nuėjo pas A. A. į namus ir vėliau sužinojo, kad pas jį pareigūnai rado ginklą. Ji nežinojo apie tai, kad A. A. namuose laikė ginklą. Nei jis, nei jo mama apie ginklą nėra jai sakę. Nežino, kokiu tikslu A. A. namuose laiko ginklą. Liudytoja S. K. taip pat parodė, kad dėl šio įvykio jokių pretenzijų A. A. neturi, negalvoja, jog jo žodžiai buvo realūs. Ji nepatyrė jokios žalos. Nežino ar šio įvykio metu A. A. buvo blaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Su kolegomis M. B. ir (duomenys neskelbtini) A. Š. (A. Š.) dirbo tarnybiniu automobiliu „VW“, ekipažo numeris „(duomenys neskelbtini)“. Darbo pamainą pradėjo nuo 06.00 val. dirbo iki 19.00 val. 2024 m. balandžio 28 d., apie 13.10 val. iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos kaimynas prieš 5 minutes buvo atėjęs pas pranešėją ir grasino, kad nušaus. Šiuo metu kaimynas yra namuose, (duomenys neskelbtini) (pastaba. (duomenys neskelbtini)), pranešėja laukia vietoje. Apie 13.16 val. jiems atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja S. K., kuri paaiškino, kad tarp jos ir kaimyno A. A. įvyko žodinis konfliktas dėl bendro naudojimo balkono durų. S. K. teigimu, kaimynas A. A. pradėjo ją žodžiais įžeidinėti ir įžeidinėdamas pasakė, kad nušaus. Paklausus S. K. ar matė daiktą panašų į ginklą, atsakė, kad ginklo nebuvo. Nustatė, kad A. A. gyvena tame pačiame name, (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie durų, pabeldus į duris, jas atidarė A. A., kuris neigė pranešėjos kaltinimus, kad jis grasino kažką nušauti. Paklausus A. A. ar jis namuose turi šaunamąjį ginklą, paaiškino, kad namuose yra dujinis revolveris, kurį laiko spintoje. Paprašius parodyti ginklą, A. A. juos įsileido į namus ir parodė kambaryje esančią spintą, kurioje gulėjo daiktas panašus į šaunamąjį ginklą. Pats ginklas buvo įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą. Vizualiai apžiūrinėjo ginklą ir pastebėjo, kad ginklas yra revolverio tipo bei jo būgne yra 5 nepanaudoti šoviniai, kurie pažymėti kaip 9 mm. Šoviniai be kulkos, vizualiai nepanaudoti. Pats ginklas nebuvo užtaisytas, t. y. gaidukas nebuvo kovinėje padėtyje. Ant ginklo rėmo matomi užrašai „(duomenys neskelbtini)“. A. A. paaiškino, kad šį ginklą pirko prieš (duomenys neskelbtini) metų ginklų parduotuvėje ir nuo to laiko ginklas gulėjo nenaudojamas. Paklaustas ar turi neterminuotą leidimą šiam ginklui, A. A. nurodė, kad jokio leidimo neturi. Taip pat ginklas neturėjo ir ginklo kortelės. Į šaunamąjį ginklą panašus daiktas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir penki 9 mm šoviniai esantis jo būgne buvo perduoti į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Iš esmės analogiškos bylai reikšmės turinčios faktinės aplinkybės nurodytos ir liudytojo R. R. 2024 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl rasto daikto, kuris panašus į šaunamąjį ginklą.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. balandžio 28 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įvykiui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta.

Kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 28 d. protokole užfiksuota, kad buvo atlikta krata gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso A. A. ir N. A., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Kratos atlikimo metu įėjus į butą, priešais yra virtuvės patalpa, kurioje niekas nepaimta. Virtuvės patalpos gale, kairėje pusėje yra praėjimas į svetainės patalpą, kurioje niekas nepaimta. Svetainės gale yra praėjimas į miegamojo patalpą Nr. 1, kurioje niekas nepaimta. Grįžus prie įėjimo į butą durų, kairėje pusėje yra praėjimas į gyvenamąjį kambarį, kuriame niekas nepaimta. Gyvenamojo kambario gale yra praėjimas į miegamojo patalpą Nr. 2. Miegamojo patalpos dešinėje pusėje yra matoma medinė rudos spalvos spinta su penkiomis durimis. Atidarius duris spintos dešinėje pusėje, esančias arčiausiai įėjimo į kambarį, matoma, kad spintoje yra 5 lentynos. Antroje lentynoje nuo viršaus yra permatomas polietileninis maišelis, kurio viduje yra 8 vnt. dujinių šovinių „(duomenys neskelbtini)“ ir vienas šovinys be žymėjimo. Šoviniai paimami, supakuojami. Daugiau daiktų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. balandžio 28 d. protokole užfiksuota, kad R. R. pateikė daiktą panašų į šaunamąjį ginklą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, su odiniu dėklu, ir 5 šovinius ant kurių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, kurie gali turėti reikšmės tyrimui ir kuriuos paėmė iš A. A..

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (gamintojas – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) 9 mm kalibro dujinis revolveris „(duomenys neskelbtini)“ be identifikacinių numerių, kuris skirtas šaudyti revolveriniais 9 mm (sinonimas - . 380) kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti, 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, tirti pateiktas dujinis revolveris yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos ginklams. Tirti pateikti 13 vnt. pirmos rūšies šovinių yra tinkami šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveriniai dujiniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių šaunamųjų ginklų (revolverių), taip pat ir iš tirti pateikto dujinio revolverio „(duomenys neskelbtini)“. Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro revolverinis šovinys su pasklindančiu smulkių šratų užtaisu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti, 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, yra A kategorijų ginklams skirtas šaudmuo. Šis šovinys yra skirtas šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių lygiavamzdžių trumpųjų šaunamųjų ginklų (revolverių). Jis nėra skirtas šaudyti iš tirti pateikto dujinio revolverio „(duomenys neskelbtini)“.

Iš A. A. apklausos metu pateiktų dokumentų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo žurnalo matyti, kad A. A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginklų parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusipirko dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualu tai, kad aptartos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji yra baigta nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento. Formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtas šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis, ir nori taip veikti (elgtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, Nr. 2K-202-303/2017).

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, išsamiai paaiškino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Parodė, kad dujinį revolverį įsigijo teisėtai (legaliai), t. y. jis šį ginklą nusipirko (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje ginklų parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu neklysta, taip pat minėtoje parduotuvėje įsigijo ir revolveriui šovinius, tačiau to tiksliai pasakyti negali. Įsigijęs revolverį, jį visą laiką laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje rakinamoje spintoje, kurios raktas buvo paslėptas. Kai pirko revolverį, jokio leidimo ginklui nereikėjo. Jis nieko nežinojo apie tai, kad vėliau keitėsi įstatymai ir reikėjo įsigyti leidimą ginklui bei tinkamai jį įregistruoti, tačiau supranta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis taip pat pažymėjo, jog supranta, kad turėjo viską sutvarkyti ir dėl to yra nesmagu, kad nesiėmė jokių priemonių įregistruoti ginklą. Kaltinamojo A. A. duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Liudytojas R. R., kuris tiesiogiai dalyvavo atliekant kratą A. A. gyvenamojoje vietoje ir rado kaltinime inkriminuotus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (taip pat analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos ir šio liudytojo 2024 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime) parodė, kad atvykus į iškvietimą, nuėjo į A. A. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pabeldus į duris, jas atidarė kaltinamasis, kurio paklausus ar namuose turi šaunamąjį ginklą, paaiškino, jog namuose yra dujinis revolveris, kurį laiko spintoje. Paprašius parodyti ginklą, A. A. juos įleido į namus ir parodė kambaryje esančią spintą, kurioje gulėjo daiktas panašus į šaunamąjį ginklą, ginklas buvo įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą. A. A. paaiškino, kad šį ginklą pirko prieš (duomenys neskelbtini) metų ginklų parduotuvėje ir nuo to laiko ginklas gulėjo nenaudojamas. Paklaustas ar turi neterminuotą leidimą šiam ginklui, A. A. nurodė, kad jokio leidimo neturi. Taip pat ginklas neturėjo ir ginklo kortelės. Be kita ko, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. balandžio 28 d. protokole užfiksuota, kad R. R. pateikė aptartus iš A. A. paimtus: daiktą panašų į šaunamąjį ginklą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, su odiniu dėklu, ir 5 šovinius, ant kurių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Pirmiau tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymus taip pat atitinka ir 2024 m. balandžio 28 d. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), rezultatai, iš kurių matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje aptariamo įvykio metu, be kita ko, policijos pareigūnai išėmė ir permatomą polietileninį maišelį, kurio viduje buvo 8 dujiniai šoviniai „(duomenys neskelbtini)“ ir vienas šovinys be žymėjimo. Galiausiai, faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kurie yra priskirtini C ir A ginklų kategorijoms, patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad: 1) tirti pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (gamintojas – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) 9 mm kalibro dujinis revolveris „(duomenys neskelbtini)“ be identifikacinių numerių, kuris skirtas šaudyti revolveriniais 9 mm (sinonimas - . 380) kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais bei kuris yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos ginklams; 2) tirti pateikti 13 vnt. pirmos rūšies šovinių yra tinkami šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveriniai dujiniai šoviniai, kurie yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys, be kita ko, šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių šaunamųjų ginklų (revolverių), taip pat ir iš tirti pateikto dujinio revolverio „(duomenys neskelbtini)“; 3) tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro revolverinis šovinys su pasklindančiu smulkių šratų užtaisu, kuris yra A kategorijų ginklams skirtas šaudmuo bei skirtas šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių lygiavamzdžių trumpųjų šaunamųjų ginklų (revolverių), tačiau nėra skirtas šaudyti iš tirti pateikto dujinio revolverio „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi, kaltinamojo duotų parodymų, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, analizės pagrindu darytina išvada, kad A. A. jam inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginklų parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įsigytą pramoninės gamybos (gamintojas – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) 9 mm kalibro dujinį revolverį su dėtuve „(duomenys neskelbtini)“, skirtą šaudyti revolveriniais 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurio nustatyta tvarka iki 2014 m. liepos 1 d. tinkamai neužregistravo teritorinėje policijos įstaigoje, be to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo ir neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro 13 vnt. revolverinių dujinių šovinių, kurie skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių šaunamųjų ginklų (revolverių), taip pat ir iš dujinio revolverio „(duomenys neskelbtini)“, priskiriami C kategorijos ginklų šaudmenims, bei pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro vieną revolverinį šovinį su pasklindančiu smulkių šratų užtaisu, kuris yra skirtas šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių lygiavamzdžių trumpųjų šaunamųjų ginklų (revolverių), kuris nėra skirtas šaudyti iš dujinio revolverio „(duomenys neskelbtini)“, priskiriamas A kategorijų ginklams skirtas šaudmuo. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, todėl A. A. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro ir kitą pagrįstą išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kadangi bylos aplinkybės yra aiškios.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 14 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu ir kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai baudžiamajai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis A. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis). A. A. neteistas, tačiau per paskutiniuosius vienerius metus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Kaltinamasis A. A. yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu niekur nedirba, be to, byloje negauta objektyvių duomenų, kad gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Nors prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nenurodyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamojo neveikimo ir nesidomėjimu įstatymų pakeitimais; įvertinus neteisėtai laikytų šaunamojo ginklo ir šaudmenų kiekį, kategorijas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias bei kitas svarbias aplinkybes – neteistas, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą 30 parų. Prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, A. A. skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną arešto bausmę A. A. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 20 parų areštą.

Įvertinus tai, kad A. A. arešto bausme nuteistas pirmą kartą, kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta kitų naujų ikiteisminių tyrimų, šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iš esmės dėl A. A. nesidomėjimu įstatymų pakeitimais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir jam atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant prokurorės prašomą 3 mėnesių terminą be intensyvios priežiūros, taip pat nustatant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kita vertus, teismo vertinimu, atsižvelgus į A. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tikslinga paskirti papildomus įpareigojimus, taikytinus arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kurie leistų iš tiesų, o ne formaliai pasiekti bausmės tikslus, t. y. numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 10 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu A. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų šioje byloje nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo A. A. paimti daiktai – pramoninės gamybos (gamintojas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) 9 mm kalibro dujinis revolveris „(duomenys neskelbtini)“, 13 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveriniai dujiniai šoviniai ir 1 vnt. pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro revolverinis šovinys su pasklindančiu smulkių šratų užtaisu (saugomi (duomenys neskelbtini)), laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, todėl šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, aptarti daiktai konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, A. A. paskirtos galutinės sumažintos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 10 punktuose, o būtent – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, pramoninės gamybos (gamintojas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) 9 mm kalibro dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“, 13 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverinius dujinius šovinius ir 1 vnt. pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro revolverinį šovinį su pasklindančiu smulkių šratų užtaisu, kurie pagal (duomenys neskelbtini) nutarimą perduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduodami valstybės nuosavybėn.

1) atvykti į probacijos tarnybą ((duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.