Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2139-843/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
1-2139-843/2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02209-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
N. M.
Civilinis ieškovas
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2139-843/2013Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02209-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1.; 1.2.29.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajai N. M.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., būdama atsakinga už atlyginimų išmokėjimą AB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir dieną pasirašė keturiuose žiniaraščiuose: pati pasirašė už E. V. 2010-07-30 avanso išmokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. liepos mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 331 ir pasisavino E. V. priklausantį 200 Lt avansą už 2010 m. liepos mėn.;

po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką, pati pasirašė už E. V. 2010-09-30 avanso išmokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. rugsėjo mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 431 ir pasisavino E. V. priklausantį 200 Lt avansą už 2010 m. rugsėjo mėn.;

po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką, pati pasirašė už E. V. 2010-08-13 mokėjimų žiniaraštyje už 2010 m. liepos mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 356 ir pasisavino E. V. priklausantį 610,77 Lt atlyginimą už 2010 m. liepos mėn.;

po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką, pati pasirašė už E. V. 2010-10-15 mokėjimų žiniaraštyje už 2010 m. rugsėjo mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 457 ir pasisavino E. V. priklausantį 478,50 Lt atlyginimą už 2010 m. rugsėjo mėn.;

tokiu būdu bendrai pasisavino jos žinioje buvusį ir E. V. priklausantį turtą – pinigines lėšas - 1489,27 Lt, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. V. padarydama 1489,27 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Taip N. M. padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, ji 2010 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir dieną, AB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pati pasirašė už E. V.: 2010-07-30 avanso išmokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. liepos mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 331; 2010-09-30 avanso išmokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. rugsėjo mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 431; 2010-08-13 mokėjimų žiniaraštyje už 2010 m. liepos mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 356; 2010-10-15 mokėjimų žiniaraštyje už 2010 m. rugsėjo mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 457, tokiu būdu suklastojo AB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančius buhalterinius dokumentus.

Taip padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji N. M., išsakydama savo poziciją dėl reiškiamo kaltinimo, nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad dirbo kasininke-sandėlininke AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini). Du kartus per mėnesį imdavo pinigus iš kasos ir juos dalindavo darbininkams. E. V. buvo pensininkas ir imdavo porą laisvadienių per savaitę. Viena išeiginė jam buvo skirta, kai buvo algų mokėjimas. Reikėjo priduoti pinigus į kasą. Ji pasirašė algos ir avanso mokėjimo žiniaraščiuose už E. V. ir paėmė pinigus. Neatsimena už kurio mėnesio avansą ir atlyginimą ji pasirašė. Kaltinamajame akte laikotarpiai nurodyti teisingai. Nepamena ir to, kada konkrečiai tai padarė, galimai 2010 m. rugsėjo mėn. Už avanso išmokėjimą buvo atskiri lapai. Ji pasirašinėjo du kartus, tarp pasirašymų buvo gal dviejų savaičių laikotarpis. Avanso buvo 200 Lt, o algos apie 600 Lt. Iš viso ji paėmė apie 1500 Lt, galimai kaip nurodyta kaltinamajame akte - 1489,27 Lt. Taip pasielgė, nes turėjo skolą už butą, reikėjo mokėti už paslaugas, išieškojimas buvo perduotas antstoliams. Taip pat paaiškino, kad su E. V. buvo geruose santykiuose. Jis žinojo, kad ji pasirašo už jį dokumentuose. Jis turėjo išeiginių, o jai reikėjo atiduoti dokumentus. Pinigus ji paėmė su jo žinia. Ji jų nepasisavino, to nepripažįsta. Ji juos tik laikinai pasiskolino. Paklausė E. V., ar jis palauks, ir jis sutiko. Pasirašydama kaltinamajame akte nurodytus dokumentus už E. V. bei paimdama už jį pinigus ji turėjo jo leidimą ir sutikimą. Jis sutiko, kad ji paimtų jo pinigus ir apmokėtų savo skolas. Jie buvo sutarę, kad ji atiduos pinigus vėliau ir jis sutiko. Tarėsi, kad grąžins po mėnesio, tačiau jai nepavyko. Tai ne pirmas kartas, kai E. V. jai skolina pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užrašyti klaidingai, galimai ją ne taip suprato. E. V. ji skambino, siūlė grąžinti pinigus dalimis, bet E. V. nesutiko. Nukentėjusio ji atsiprašė. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau norėtų mokėti daliomis. Šiuo metu pragyvena iš vaiko priežiūros bei tėvo pensijos. Ji gyvena su neįgaliu tėvu, kuris yra 70 procentų nedarbingas ir negali savęs aptarnauti. Dėl savo veiksmų apgailestauja.

Nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo ceche AB „(duomenys neskelbtini)“. N. M. dirbo kasininke, išmokėdavo algas. Pinigus mokėdavo vieną kartą per mėnesį. Vėliau pasakė, kad reikia mokėti ir avansą. Jį išmokėdavo grynais, tačiau jis už tai nepasirašydavo. Vieną mėnesį ji jam nesumokėjo algos. Pasiteiravo jos kodėl. N. M. atsakė, kad truputį palauktų. Kad ji pasirašė už jį jis nežinojo. Vėliau jis išėjo atostogų, o N. M. paėmė jo atostoginius. Grįžęs iš atostogų jis pradėjo reikalauti savo algos. Ji pasakė, kad porą dienų palauktų. Jis palaukė, tačiau N. M. išėjo neapmokamų atostogų, po kurių į darbą nebegrįžo. Ji paėmė jo pinigus ir nenorėjo išmokėti. Algos ir avanso už 2010 m. liepos ir rugsėjo mėnesius jis negavo. Viso 1489,27 Lt. Avansas būdavo 200 Lt dydžio. Administracija jam pasakė, kad visi parašai žiniaraščiuose yra. Jis pats juose nepasirašė. Tada paskambino kaltinamajai ir ši jam pasakė, kad paėmė pinigus ir pati pasirašė. Iki tol to nebuvo sakiusi. Su ja jokios kalbos apie šių pinigų paskolinimą nebuvo. leidimo pasiimti pinigus jis jai nedavė. Palaiko civilinį ieškinį. Šiai dienai skola nėra sumokėta. N. M. kartą jam skambino, norėjo pakalbėti apie pinigų grąžinimą. Jis pasakė,. Kad ji pinigus jam grąžintų. Daugiau ši neskambino. Dėl šio įvykio jis turėjo 3 kartus kreiptis į gamyklos administraciją, aiškinosi, kaip atgauti pinigus, buvo pas savivaldybės konsultantus, kreipėsi į policiją. Dėl to patyrė moralinę žalą. Buvo nepasitenkinimas iš gamyklos administracijos todėl, kad reikalavo savo pinigų. Didelių sunkumų dėl nesumokėtų pinigų nepatyrė, nes dar gauna 900 Lt pensiją. Tačiau tai yra jo uždirbti pinigai. N. M. anksčiau jis yra skolinęs pinigų, 100-200 Lt grynais, skolas ji grąžindavo.

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose (b. l. 19) mokėjimo žiniaraščiuose 2010-10-15 už 2010 m. rugsėjo mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 457, 2010-08-13 už 2010 m. liepos mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 356, avanso išmokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. rugsėjo mėn. ir už 2010 m. liepos mėn. yra fiksuoti atitinkamai 478,50 Lt, 610,77 Lt, 200 Lt ir 200 Lt mokėjimai, eilutėse „05 2461 V. E.“ yra asmens parašai (b. l. 19-22).

Teisiamojo posėdžio metu pateikus N. M. apžiūrai minėtus AB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius (b. l. 19-22) ji patvirtino, kad juose esantys parašai E. V. vardu yra jos.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(876)-IS1-5716 nurodyta, kad atsakyti į klausimą ar parašai (E. V. vardu), esantys AB ,, (duomenys neskelbtini)“ žiniaraštyje už 2010 m. rugsėjo mėn. 2010-10-15 prie kasos išlaidų orderio Nr. 457, eilutėje ,,05 2461 V. E.“; AB ,,Vilma“ mokėjimų žiniaraštyje už 2010 m. liepos mėn. 2010-08-13 prie kasos išlaidų orderio Nr. 356, eilutėje ,,05 2461 V. E.“; avanso išmokėjimo žiniaraštyje ,,Avansas už 2010 m. rugsėjo mėn.“, eilutėje ,,05 2461 V. E.“; avanso išmokėjimo žiniaraštyje ,,Avansas už 2010 m. liepos mėn.“, eilutėje ,,05 2461 V. E.“ yra atlikti N. M., ar kito asmens ranka, nėra galimybių (buvo nustatyti bendrų ir specialių požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie dėl tiriamųjų parašų paprastumo, mažo grafinio informatyvumo, didelio variantiškumo, atlikimo sąlygų skirtumo, nesudaro požymių individualios arba artimos tokiai, visumos, kas neleidžia atlikti visapusiško išaiškintų požymių įvertinimo) (b. l. 45-47).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę bei jos pagrindu padarytas išvadas.

Kaltinamoji N. M. pilnai pripažino savo kaltę dėl veikos, kaltinamajame akte kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tiek jos pačios paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo E. V. parodymai, tiek byloje esantys minėti mokėjimo žiniaraščiai patvirtina, kad N. M. pasirašė už E. V. 2010-07-30 avanso išmokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. liepos mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 331; 2010-09-30 avanso išmokėjimo žiniaraštyje už 2010 m. rugsėjo mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 431; 2010-08-13 mokėjimų žiniaraštyje už 2010 m. liepos mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 356; 2010-10-15 mokėjimų žiniaraštyje už 2010 m. rugsėjo mėn. prie kasos išlaidų orderio Nr. 457. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas detaliau jų neanalizuoja ir jų pagrindu pripažįsta šias faktines aplinkybes įrodytomis. N. M. pasirašė ne savo, o E. V. vardu, tai padarė AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose, kurių pagrindu E. V. turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis. Taigi, šie duomenys leidžia spręsti, kad ji pasirašydama kito asmens vardu suklastojo tikrus dokumentus. N. M. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos pavojingumą ir siekė taip veikti. Veika baigta. Tuo remiantis darytina išvada, kad nustatyta veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamoji N. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl to, kad pasisavino jos žinioje buvusį E. V. turtą, iš esmės neigė. Byloje surinkti įrodymai, o būtent jau minėti mokėjimo žiniaraščiai, nukentėjusiojo E. V. parodymai, pačios N. M. paaiškinimai patvirtina, kad jos kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės žinioje buvo E. V. priklausantis turtas – jo darbo užmokestis už 20120 m. liepos ir rugsėjo mėnesius. Viso 1489,27 Lt. Būtent jai teko pareiga išmokėti šiuos pinigus nukentėjusiajam, tačiau ji to nepadarė, pati pasirašė E. V. vardu mokėjimo žiniaraščiuose, pinigus pasiėmė bei išleido savo reikmėm. Šias aplinkybes minėtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodytomis. Tačiau kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad minėtus pinigus ji paėmė su E. V. žinia ir sutikimu, juos pasiskolino. Vertindamas šią kaltinamosios tik teisiamajame posėdyje iškeltą įvykių versiją teismas atsižvelgia į tai, kad dėl šių aplinkybių kaltinamosios parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi, teigė, kad pasirašė ir paėmė E. V. pinigus sau, nes jis visuomet juos pasiimdavo paskutinis, tad tikėjosi spėsianti padengti trūkumą ir pinigus atiduoti (b. l. 52). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, pagarsinus jai reiškiamą kaltinimą, nurodė savo kaltę pripažįstanti pilnai. Tai dar kartą patvirtina jos pozicijos nenuoseklumą ir neleidžia šiuos jos paaiškinimus vertinti kaip patikimus įrodymus. Tuo tarpu nukentėjusysis E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11), tiek teisiamajame posėdyje teigė, kad jo pinigus N. M. paėmė be jo sutikimo ir žinios, jis jai jų neskolino. Jis taip pat nurodė, kad kaltinamoji jam patvirtino pasiėmusi pinigus tik po to, kai jis kreipėsi į AB „Vilma“ administraciją. Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, juos davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pagrindo abejoti jų patikimumu nėra. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir ta aplinkybė, kad N. M. pati pasirašinėjo mokėjimo žiniaraščiuose už E. V. jo vardu, kas kelia papildomų abejonių dėl jos teiginių, kad minėtus pinigus E. V. jai paskolino, atitikimo tikrovei. Remiantis tuo, kas pasakyta, teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais kaip patikimais įrodymais ir jų pagrindu pripažįsta esant įrodyta, kad N. M. pasisavino jos žinioje buvusį E. V. turtą. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Veika baigta, nes kaltinamoji užvaldė pagrobtą turtą, turėjo galimybę juo disponuoti. Bendra pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydį, tačiau neviršija 250 MGL dydį. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus spręstina, kad nustatyti N. M. veiksmai pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė du nesunkius nusikaltimus, veikos yra baigtos, veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į suklastotų dokumentų kiekį bei svarbą, į pasisavinto turto vertę. Kaltinamosios atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl šio nusikaltimo ji savo kaltę pripažino pilnai, padėjo jį išaiškinti, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: N. M. nėra teista, buvo bausta administracine tvarka už pažeidimą nuosavybei, tačiau nuobauda nebegaliojanti (b. l. 77). Ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prižiūri kartu gyvenantį senyvo amžiaus tėvą, niekur nedirba, darbo biržoje buvo įregistruota, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytą. Šių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę, socialinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas skiriant baudas.

Parinkdamas baudos dydį teismas vadovaujasi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nuostatomis, nes vėliau ši teisės norma buvo keičiama sunkinant kaltinamųjų teisinę padėtį.

Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai jų sutapčiai, todėl skirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į N. M. sunkią turtinę padėtį teismas mano esant tikslinga nustatyti ilgesnį nei du mėnesiai baudos sumokėjimo terminą, o būtent šešis mėnesius.

N. M. dalies savo kaltės nepripažino, įrodymų tyrimas byloje buvo atliktas bendra tvarka, tad BK 64¹ straipsnio taikymas nėra galimas.

Kaltinamajai kardomoji priemonė skirta nebuvo. Pagrindo ją skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra.

Nukentėjusysis E. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį 1489,27 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 13, 16). Byloje surinkti įrodymai patvirtina reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą. Ši žala buvo padaryta nusikalstamų N. M. veiksmų padarinyje, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis E. V. jo nurodytą neturtinę žalą patyrė dėl kaltinamosios padarytų nusikaltimų, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamosios veiksmais, todėl E. V. turi teisę į neturtinės žalos atlygimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo nurodytus jo patirtus nepatogumus dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, o būtent į tai, kad jis buvo priverstas kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ administraciją, savivaldybę, policiją. Teismas sprendžia, kad šie veiksmai neabejotinai turėjo sukelti nukentėjusiajam neigiamas emocijas ir atitinkamą stresą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis patvirtino nepatyręs didelių nepatogumų dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nes dar gauna pensiją. Atsižvelgia ir į patirtos turtinės žalos dydį (1489,27 Lt), į tai, kad ji padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais. Atsižvelgia ir į N. M. turtinę padėtį (nedirba, teismas neturi duomenų apie jos gaunamas kokias nors pajamas). Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas tik iš dalies, o būtent 300 Lt sumoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir skirti 16 MGL, tai yra 2080 Lt dydžio baudą.

N. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL, tai yra 1300 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 16 MGL, tai yra 2080 (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties) Lt baudą.

Nustatyti šešių mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminą.

N. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. M. E. V. naudai 1489,27 Lt turtinei žalai ir 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti arba atsiųsti paštu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius), Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė