Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-291-714/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-16
Bylos Nr.
e2-291-714/2016
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00131-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Atsakovas
V. S.
Civilinė byla Nr. e2-291-714/2016Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00131-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.3.6.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.;
JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovoKlaipėdos teritorinės ligonių kasosieškinį atsakovei V. S. žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa(toliau-ieškovas) prašo priteisti iš atsakovės V. S. 26,96 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas taip pat prašo, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu). Atsakovė per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Vokietijoje atsakovei buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveiktos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2010-12-30) atsakovėnebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai.Atsakovė Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 26,96 Eur žala.

LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p. nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą. Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nustatyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo už atsakovės būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas 26,96 Eur, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą, šią žalą privalo atlyginti atsakovė.

Ieškovas, paduodamas ieškinį į teismą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 20 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, 26,96 eurus (dvidešimt šešis eurus 96 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį(sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Atsakovėnegali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Lukšienė