Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Valerijaus Sevostjanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2015 metų kovo mėnesį, Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, per E. S. gavusi Š. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus) pasiūlymą už 500 Eur piniginį atlygi jos (M. G.) vardu atidaryti bankų sąskaitas, po ko išgryninti į šias sąskaitas iš užsienio bankų siuntėjų nusikalstamu būdu (panaudojus apgaulę - kenkėjišką programinę įrangą – užsienio sąskaitos savininkų atžvilgiu) pateksiančius pinigus, su šiuo pasiūlymu sutiko ir 2015 m. balandžio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Nordea Bank AB Lietuvos filialo banke (toliau – Nordea bankas) sudarė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo sutartį, 2015 m. balandžio mėn. 14 adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, UAB „Medicinos bankas“ banke (toliau – Medicinos bankas), sudarė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo sutartį, po ko 2015-04-28 per E. S. gavusi Š. G. nurodymą išgryninti į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke nusikalstamu būdų patekusias pinigines lėšas – 20000 Kanados dolerių (14662,76 eurų), priklausančias užsienio valstybės juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), taip pat gavusi ir pasirašiusi žinomai netikrą dokumentą – tariamai jos 2015-04-02 sudarytą darbo sutartį su Kanados įmonę (duomenys neskelbtini) dėl programinės įrangos kūrimo, 2015-04-29 apie 16.30 val. atvyko į AB Nordea banko filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir banko darbuotojams pateikė prašymą išgryninti - 146662,76 eurų iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad gautų lėšų kilmė yra darbo užmokestis iš užsienio valstybės įmonės, taip pat, siekdama patvirtinti piniginių lėšų kilmę, banko darbuotojai pateikė žinomai netikrą dokumentą – tariamai jos 2015-04-02 sudaryta darbo sutartį su Kanados įmone (duomenys neskelbtini) dėl programinės įrangos kūrimo, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, kadangi banko darbuotojams kilus įtarimų dėl inicijuojamos piniginės operacijos teisėtumo, pinigai M. G. nebuvo išmokėti.

Šiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. G. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: ji, už piniginį atlygi sutikusi išgryninti į jos vardu atidarytas banko sąskaitas nusikalstamu būdu pateksiančias lėšas, žinodama, kad jos nesieja jokie darbiniai santykiai su Kanados įmone (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 29 d., Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, per E. S. gavusi iš Š. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus) netikrą jos vardu 2015-04-02 tariamai sudarytą darbo sutartį su Kanados įmone (duomenys neskelbtini) dėl programinės įrangos kūrimo, savo vardu šią sutartį pasirašė, taip įtvirtindama žinomai netikrus duomenis, kad su Kanados įmone (duomenys neskelbtini) ją siejo darbo santykiai, ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, po ko, 2015-04-29 apie 16.30 val. AB Nordea banko filialą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, siekdama patvirtinti, kad į jos sąskaitą nusikalstamu būdu patekusios piniginės lėšos yra jos darbo užmokestis iš Kanados įmonės (duomenys neskelbtini), šį žinomai netikrą dokumentą, kartu su prašymu išmokėti pinigus, pateikė AB Nordea banko filialo darbuotojui, ir tokiu būdu žinomai netikrą dokumentą panaudojo.

Šiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji M. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2014 metų lapkričio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, jos gyvenimo draugas N. Z. supažindino ją su E. S., kuris gyvena su N. seserimi L. Z.. Nuo to laiko su E. S. pažįstami ir retkarčiais bendrauja. 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, vieno iš susitikimo su E. S. metu, jis pasiūlė jai užsidirbti pinigų, pasakė, kad reikės nueiti į bankus atidaryti jos vardu sąskaitas, o vėliau išgryninti į šias sąskaitas pervestus pinigus. Žadėjo už tokį darbą sumokėti 500 eurų, tačiau žadėtų pinigų jai niekas nesumokėjo. Apie tai, kam priklauso pinigai, kurie bus pervesti į jos sąskaitą ir kuriuos jai reikės išgryninti, ji nežinojo, E. S. apie tai neklausė. Sutiko atlikti šią paslaugą ir „Nordea“, „Citadele“ ir „Medicinos bankas“ bankuose, taip kaip jai nurodė padaryti E. S., savo vardu atidarė banko sąskaitas. Banko sąskaitos buvo atidarytos Kaune. Nordea banke ir Medicinos banke sąskaitos buvo atidarytos 2015-04-14, o banke Citadele tai buvo padaryta vėliau. Sąskaitas bankuose ji atidarinėjo viena, E. S. su ja nebuvo. Visus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus ji perdavė E. S., nes jis taip nurodė, pas ją likdavo tik mokėjimo kortelės. Jai atidarius bankuose sąskaitas E. S. pasakė, kad pinigai bus pervesti trijų savaičių laikotarpyje, liepė laukti skambučio. Po ko E. S. jai paskambino 2015-04-28, apie 13.30 val., pasakė, kad reikia susitikti ir paaiškino, kad į jos banko sąskaitą „Citadele“ banke yra pervesti pinigai – 20000 eurų, todėl reikia juos išgryninti. Tą pačią dieną jie nuėjo į „Citadele“ banko padalinį, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), tiksliau adreso nežino, kur ji pasiteiravo, ar yra įplaukų į jos sąskaitą. Jai atsakė, kad įplaukų nėra. Išėjusi iš banko, grįžo pas E. S., kuris lauke jos prie banko automobilyje, pasakė jam, kad pinigų sąskaitoje nėra. E. S. liepė dar kartą nueiti į banką ir pasiteirauti ar nėra pinigų sąskaitoje. Nuėjus dar kartą, jai vėl pasakė kad pinigų nėra. Kitą dieną 2015-04-29, apie 12.00 val., jai vėl paskambino E. S. ir pasakė, kas reikės važiuoti į Vilnių, ten nueiti į Nordea banko padalinį ir išgryninti į jos sąskaitą pervestus pinigus. Ji sutiko ir jie nuvažiavo į Vilnių. Ji suprato, kad pinigai pervesti į jos sąskaitą tikrai nepriklauso E. S., o yra dar kažkoks tai asmuo, tačiau su juo jai bendrauti neteko. Šį kartą E. S. jai padavė pasirašyti dokumentą, surašytą anglų kalbą, liepė pasirašyti dokumento kiekviename lape, bei paaiškino, kad banke gali pasiteirauti iš kur gavo tokias pajamas, todėl parodė, ką perrašyti iš dokumento nurodant gautų pajamų šaltinį. Ji nežinojo dokumento turinio, kurį pasirašė, bet E. S. jai pasakė, kad ten parašyta, jog ji dirbo Kanadoje, liepė sakyti, kad pervesti pinigai į jos sąskaitą tai darbo užmokestis. Ji suprato, kad daro negerai, turi pasirašyti dokumentą, kuriame neatitinka duomenys, ji niekada gyvenime nedirbo Kanadoje ir niekada gyvenime tokių pajamų nebuvo gavusi. Todėl suprato, kad daro nusikaltimą, turi pasirašyti suklastotą dokumentą bei jį pateikti banko darbuotojai. Taip pat ji suprato, kad pinigų kilmė, kurie buvo pervesti į jos sąskaitą, yra pervesti iš nusikalstamos veikos. Tačiau vis tiek sutiko ir su E. S. pasirašė minėtą dokumentą iš visų pusių, bei pateikė jį banko darbuotojai. Į Vilnių su E. S. atvažiavo apie 15.00 val. E. S. išleido ją netoli Nordea banko padalinio, esančio Vilniaus centre, tiksliau adreso nežino, liepė nueiti į banką ir grįžti į tą pačią vietą, kur ją išleido. Užėjus į banko padalinį, pasakė, kad nori išgryninti jos banko sąskaitoje esančius pinigus. Banko darbuotoja pasiteiravo kokia suma yra sąskaitoje, ji atsakė kad - 14662 eurų, nes prieš tai Kaune su mokėjimo kortele pasitikrino sąskaitos likutį. Banko darbuotoja paaiškino, kad norint išgryninti visą pinigų sumą reikia užpildyti paraišką, nurodyti kokiu pagrindu ir iš kur į jos sąskaitą buvo pervesta tokia pinigų suma. Ji banko darbuotojai pateikė tą dokumentą, kurį jai davė E. S., pasakė, kad dirbo Kanadoje, o tai yra jos darbo užmokestis. Iš tikrųjų ji niekada Kanadoje nebuvo ir ten nedirbo, jokio darbo užmokesčio iš Kanados bendrovės negalėjo gauti. Banko darbuotoja paėmė prašymą dėl pinigų išgryninimo iš sąskaitos, dokumentą, kuris neva patvirtina, kad pinigai gauti iš Kanados bendrovės ir paprašė laukti, kol viskas bus patikrinta. Ji liko banke laukti. Laukė apie valandą laiko. Netrukus banko darbuotoja pasakė, kad bankas užsidaro, uždarė įėjimo duris, ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Suprato, kad paaiškėjo, jog pinigų negalėjo gauti iš Kanadoje esančios bendrovės ir jie yra įgyti nusikalstamu būdu. Greitai iš savo mobiliojo telefono parašė E. S. SMS žinutę, kad ją išveža į komisariatą. Po apklausos komisariate ją paleido ir ji su E. S. susitarė susitikti prie Žaliojo tilto sustojimo. Tada jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, žinojo kad pinigai jos sąskaitoje įgyti apgaulės būdu, o ji juos norėjo išgryninti ir perduoti realizuoti, tačiau jai nepavyko. Dėl padaryto nusikaltimo ji prisipažįsta pilnai, labai gailisi, prašo, kad byla būtu užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka sumokėti prokuroro nustatytą baudos dydį. Esant galimybei prašo baudos dydį išdėstyti mokėjimai dalimis, kadangi šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir augina septynerių mėnesių dukrytę. Daugiau niekada jokių nusikaltimų pažada nedaryti (t. 2, b. l. 14-15).

Apklaustas įtariamuoju E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų kovo mėnesio viduryje, tiksliau dienos nurodyti negali, pas jį į darbą (tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini)) atvažiavo jo pažįstamas Š. U. (pavardė yra pakeista į G.) bei pakvietė pasikalbėti. Pokalbio metu Š. G. jam pasakė, kad reikalingas žmogus, kuris atidarytų banke savo vardu sąskaitą į kurią banko pavedimu bus pervestos pinigines lėšos, kurias reikės išgryninti ir perduoti jam. Š. G. iš pradžių pasiūlė tai padaryti jam, tačiau jis atsisakė, kadangi turi šeimą, mažametę dukrą, už paskolą įsigytą būstą, todėl jam ši nusikalstama veika nereikalinga. Jis suprato, kad Š. G. nori padaryti kažką nelegalaus ir nusikalstamo, suprato, kad bus pervesti nusikalstamu būdu įgyti pinigai. Dėl to su šiuo pasiūlymu nesutiko. Tačiau žinojo, kad jo pažįstamiems M. G. ir N. Z., kuris yra M. draugas, labai reikalingi pinigai, todėl pasiūlė jiems atidaryti banko sąskaitas ir išgryninti ten pervestas pinigines lėšas, už ką būtų jiems sumokėta po 500 eurų. Apie tai, kam priklauso ir iš kur būtų pervesti pinigai, kuriuos reikės išgryninti, jis nežinojo, pas Š. G. apie tai neklausė, nes jam nebuvo aktualu. M. G. sutiko atidaryti banke savo vardu sąskaitą ir išgryninti pinigus. Apie tai, kad M. G. sutiko atlikti paslaugą, jis Š. G. informavo telefonu, išsiuntė jam SMS žinutę. Tuomet Š. G. nurodė, kad M. G. atidarytų sąskaitą Nordea banke. Š. G. tiesiogiai su M. G. nebendravo, Š. G. sakydavo jam, kokius veiksmus reikia atlikti, o jis perduodavo M. G.. Kai M. G. atidarė Nordea banke sąskaitą savo vardu, pranešė apie tai Š. G., kuris liepė laukti pranešimo apie pervestus į sąskaitą pinigus. Visus prisijungimo prie sąskaitos elektroninės bankininkystės pagalba duomenis M. perdavė jam, o jis - Š. G.. 2015-04-29 Š. G. jam parašė SMS žinutę, kad į M. G. sąskaitą pervesti pinigai, todėl reikia važiuoti į Vilnių juos išgryninti. Konkrečios sumos, kokia yra pervesta į M. G. sąskaitą nenurodė, parašė išgryninti tiek pinigų, kiek bus sąskaitoje. Š. G. taip pat parašė, kad prieš važiuojant į banką reikia susitikti (duomenys neskelbtini) restorane, esančiame prie pat Vilniaus, ten jam perduos dokumentus. Su Š. G. susitiko 2015-04-29 apie 14.30 val. Jis važiavo jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su M. G.. Kokiu automobiliu atvažiavo į susitikimą Š. G. jis nematė, Š. G. pats priėjo prie jo automobilio ir padavė dokumentus, paaiškino, kad juos reikės pateikti banko darbuotojai, jeigu paprašys pateikti duomenis apie tai, iš kur pervesti pinigai. Š. G. taip pat pasakė, kad M. G. reikia šį dokumentą pasirašyti. Dokumentas, kurį jam perdavė Š. G., buvo surašytas buvo anglų kalba, Š. G. jam parodė dokumento vietą, kur uždėtas antspaudas ir parašyta iš kur gauti pinigai. Jis šį gautą dokumentą perdavė M. G. ir pasakė jai pasirašyti kiekviename dokumento lape, kaip jam nurodė Š. G.. M. G. teksto turinio neskaitė ir nepaklausė kas tai per dokumentas. Padavęs M. G. dokumentą pasirašyti, pats išėjo į tualetą, todėl to momento, kai M. G. pasirašė dokumentą jis nematė. Toliau jie nuvažiavo į Nordea banko padalinį, kelią iki banko padalinio pasirinko pagal navigaciją. Atvažiavus prie banko, M. G. nuėjo į vidų, jis laukė jos netoliese automobilyje. M. G. banke užtruko labai ilgai, paskui parašė jam SMS žinutę, kad yra apklausiama policijoje. Pagal Š. G. nurodymą, jis turėjo pranešti Š. G. apie išgrynintus pinigus, tuomet Š. G. pasakytų jam kur reikia susitikti ir perduoti pinigus. 2015-04-29, kai M. G. dar buvo banko padalinyje, rašė Š. G. SMS žinutes, kad laukia M. iš banko, bet daugiau nieko nepranešė. Po kurio laiko M. parašė SMS žinutę, kad ją paleidžia ir, kad jis privažiuotu prie Žaliojo tilto sustojimo. Jis taip ir padarė, tačiau privažiavus prie Žaliojo tilto sustojimo jį sulaikė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 154-156, 157-159, 167-169).

2015-10-26 pranešimas apie įtarimą įteiktas Š. G. (t. 2, b. l. 107-110), kuris parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 113-114, 117-118). 2016-09-06 ikiteisminis tyrimas Š. G. atžvilgiu nutrauktas, mirus įtariamajam (t. 2, b. l. 161-162).

Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba AB Nordea banke, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, klientų aptarnavimo specialistės pareigose. Dirba su klientas, grynaisiais pinigais, mokėjimo kortelėmis, pavedimais. 2015-04-29 į AB Nordea banko klientų aptarnavimo poskyrį atėjo klientė M. G., gali būti taip, kaip nurodyta pareiškime, kadangi šiuo metu ji tiksliai nei datos nei pavardės neprisimena. Klientė pateikė prašymą išgryninti - 14662 eurų ir nurodė, kad gautų lėšų kilmė yra darbo užmokestis iš užsienio kompanijos, kokios šiuo metu neprisimena, tačiau gali būti kaip nurodyta pareiškime, (duomenys neskelbtini) (Kanada) ir prie prašymo pateikė sudarytą sutartį. Užpildžius paraišką, ji, visus dokumentus paimtus iš klientės, išsiuntė į pinigų plovimo prevencijos skyrių. Klientei buvo liepta palaukti, kol vyks dokumentų sutikrinimas. Dokumentų sutikrinimas vyko apie 40 min. Po ko iš pinigų plovimo prevencijos skyriaus ji gavo elektroninę žinutę, kad klientė tegu palaukia, kadangi vyksta dokumentų sutikrinimas. Ji tuo metu toliau aptarnavo kitus klientus. Tačiau suprato, kad buvo gautas pranešimas sulaikyti operaciją, t. y. pinigų išmokėjimą. Toliau buvo iškviesta policija ir klientė buvo sulaikyta, kuriai nepavyko išgryninti 14662 eurų, kadangi pinigų išmokėjimo operacija buvo sustabdyta (t. 1, b. l. 133-134).

Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus pateikta „Papildoma informacija dėl įtartinų operacijų“, kurioje nurodyta, kad 2015-04-29 bankas swift kanalu gavo pranešimą iš banko korespondento Nordea bank Finland Plc apie siuntėjo banko kliento (duomenys neskelbtini) išsiųstą 20000 CAD (14662,76 EUR) sumą į banko klientės M. G. sąskaitą, kuri buvo išsiųsta gavėjui neteisėtu būdu. 2015-04-29 M. G. atvyko į Nordea Bank AB klientų aptarnavimo poskyrį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė prašymą išgryninti 14662 eurų sumą ir nurodė, kad gautų lėšų kilmė yra darbo užmokestis iš kompanijos (duomenys neskelbtini) (Kanada) ir pateikė 2015-04-02 sudarytą programinės įrangos kūrimo sutartį. Ši informacija neatitiko bankui pateiktos informacijos banko sąskaitos atidarymo metu (2015-04-14), kuomet klientė nurodė, kad dirba Lietuvoje ir pagrindinis gaunamų pajamų šaltinis yra darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-54). Kartu su pranešimu bankas pateikė ir pranešimą patvirtinančius dokumentus – 2015-04-29 M. G. piniginių lėšų kilmės paaiškinimą (t. 1, b. l. 22), 2015-04-02 programinės įrangos kūrimo sutartį, tariamai sudarytą tarp M. G. ir bendrovės (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25-51), 2015-04-14 M. G. fizinio asmens anketą, pateiktą atidarant sąskaitą Nordea banke, kurioje nurodyta, kad pajamas klientė gauna iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52-54), taip pat swift kanalu gautus pranešimus, kad pinigai į M. G. sąskaitą buvo pervesti iš pinigų siuntėjo sukčiavimo būdu (t. 1, b. l. 16-18).

Nordea Bank AB pateiktas M. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2015-04-26 į sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos pervesta 20000 CAD (kas atitinka 14662, 76 Eur) (t. 1, b. l. 66, 83-84).

SODROS duomenų bazės duomenys patvirtina, kad M. G. nuo 2015-02-02 dirbo tik UAB (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 5).

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gautas Interpolo Kanados nacionalinio biuro pranešimas, kuris patvirtina, kad biuras gavo Kanados kovos su sukčiavimu centro pranešimą, kad panaudojus kenkėjišką programinę įrangą buvo gauti elektroninės bankininkystės sąskaitos prisijungimo duomenys bei neteisėtai pervesta 20000 Kanados dolerių į M. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke. Taip pat elektroniniu paštu gautas (duomenys neskelbtini) paaiškinimas dėl 20000 Kanados dolerių pervedimo į M. G. sąskaitą, iš kurio nustatyta, kad pinigai buvo pervesti sukėlus pavojų buvusios korporacijos kontrolierės slaptažodžių generatoriaus duomenų saugumui (t. 1, b. l. 109-116, 118-126).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog neginčijamai įrodyta, jog M. G. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamosios M. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes ji, pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, bei pasikėsino įgyti didelės vertės turtą, kuris viršija 250 MGL dydžio sumą, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamosios M. G. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gaili (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji M. G. sutinka užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo esant galimybei baudą išdėstyti mokėti dalimis (t. 2, b. l. 201-202).

Skirdamas bausmę M. G., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 199-200), dirba, šiuo metu augina mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, 5, 16), taip pat į atsakomybę švelninančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 189 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui, numatytam BK 47 straipsnyje už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Atsižvelgiant į baudos dydį, kaltinamosios prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji M. G. prisipažino esanti kalta, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (t. 2, b. l. 21).

Prokuroro 2016-09-12 nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas (t. 2, b. l. 87-89).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 14 MGL (527,24 Eur) baudą.

M. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir M. G. paskirti subendrintą bausmę – 21 MGL (790,86 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. G. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 Eur) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Išaiškinti M. G., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.