- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1185-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03603-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. L., J. B.-L., G. S., I. G.
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. L., J. B.-L., G. S., I. G., I. G. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti tarp ieškovo ir atsakovų naudojimosi tvarką pastoge, esančia pastate adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „GBK archstudija“ 2015-09-24 parengtą pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą: a) ieškovui paskirti naudotis pastogės dalį A – 39,80 kv. m ploto; b) atsakovams A. L. ir J. B.-L. – B – 14,29 kv. m ploto; c) I. G. ir I. G. – C – 26,53 kv. m ploto; d) G. S. – D, 13,26 kv. m ploto; pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal ieškovo pateiktą UAB „GBK archstudija “ parengtą techninį projektą be atsakovų A. L., J. B.-L. ir G. S. sutikimo. Ieškinyje nurodė, kad jam daugiabučiame gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3 ir 39/100 dalys negyvenamosios pastogės. Negyvenamoji pastogė yra virš ieškovo buto. Ieškovas nori rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą ir pagal UAB „GBK archstudija“ parengtą rekonstrukcijos projektą atlikti statybos darbus: rekonstruoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, prijungiant prie jo 39/100 dalis ieškovui priklausančių negyvenamosios pastogės patalpų ir pakeliant daugiabučio gyvenamojo namo stogą. Tam, kad galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl rekonstrukcijos leidimo, ieškovas turi gauti visų statinio bendraturčių, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų bei neįrengtos pastogės bendrasavininkų, o taip pat ir žemės sklypo, ant kurio yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, savininko pritarimus (sutikimus) rekonstrukcijos projektui. Visi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai su ieškovo rekonstrukcijos projektu sutiko, išskyrus A. L. ir G. S..
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. L. ir J. B.-L. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl pastogės rekonstrukcijos be atsakovų sutikimo ir nurodė, jog rekonstrukcija pagal ieškovo parengtą projektą iš esmės pažeistų negyvenamosios patalpos (palėpės) bendraturčių teises. Nei vienam iš bendraturčių yra nepriskirta konkreti dalis, o nurodyta tik kiekvieno bendraturčio idealioji dalis, todėl teisės aktų nustatyta tvarka neatskirtos pastogės dalies sujungimas su kitu nuosavybės teisės objektu yra negalimas. Pagal UAB „GBK archstudija“ parengtą projektą rekonstravus ieškovo butą ir įrengus iš šio buto atskirą įėjimą į pastogės patalpas, ieškovui vienam būtų suteikta galimybė patekti į pastogę. Atsakovui ir kitiems bendraturčiams būtų apsunkintas atskiros laiptinės į pastogę įrengimas, nes ieškovas neturėtų intereso prie to prisidėti. Atlikus rekonstrukcijos darbus, į kuriuos įeina ir stogo pakėlimas, padidės bendras pastato tūris ir užstatymo intensyvumas, dėl ko sumažės galimybė sklype statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, dėl ko galimai sumažės sklypo vertė. Žemės sklypas nuosavybės teise išimtinai priklauso tik atsakovui, o ieškovas sklypu naudojasi neturėdamas jokios su atsakovu sudarytos sutarties. Neišsprendus žemės sklypo naudojimosi įteisinimo klausimo, jokia ieškovo planuojama rekonstrukcija nesvarstytina, nes visi rekonstrukcijos darbai vyktų atsakovui priklausančiame žemės sklype, kuriuo ieškovas naudojasi neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovui K. M. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal ieškovo pateiktą UAB „GBK archstudija“ parengtą techninį projektą be atsakovų A. L. ir J. B.-L. sutikimo; patvirtino 2015 m. spalio 31 d. taikos sutartį, pagal kurią ieškovas K. M. ir atsakovai A. L., J. B.-L., G. S., I. G. ir I. G. susitarė nustatyti naudojimosi tvarką pastoge, esančia adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2015-09-24 UAB „GBK archstudija“ parengtą pastogės naudojimo tvarkos nustatymo planą: 1) K. M. paskirti naudotis pastogės dalimi A – 39,80 kv. m ploto, 2) A. L. ir J. B.-L. paskirti naudotis pastogės dalimi B – 14,29 kv. m ploto, 3) I. G. ir I. G. paskirti naudotis pastogės dalimi C – 26,53 kv. m ploto, 4) G. S. paskirti naudotis pastogės dalimi D – 13,26 kv. m ploto; nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo K. M. ieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pastogės patalpomis.
4. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad leidimo atlikti rekonstrukciją gavimui turi būti taikomas Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punkto reikalavimas statytojui gauti žemės sklypo savininko sutikimą arba pateikti sutartį su žemė sklypo savininku. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginiai dėl šios teisės normos taikymo nėra pakankami paneigti ieškovo teisę į rekonstrukciją pagal jo pateiktą projektą, atsakovui atsisakant duoti sutikimą. Teismas nustatė, kad po nuosavybės teisių atkūrimo O. A. K. pagal 2005-07-05 pirkimo–pardavimo sutartį visą žemės sklypą (įskaitant ir tą sklypo dalį, kuri užstatyta gyvenamuoju namu) pardavė atsakovui A. L.. Atsakovas A. L., įgydamas 2005-07-05 žemės sklypą, neturėjo nuosavybės teisių į jokius šiame žemės sklype esančius statinius: tik po kelių dienų, t. y. 2005-07-19 iš O. A. K. įgijo ūkinį pastatą 2I1m, kurio užstatymo plotas 20 kv. m, o 13/100 dalis gyvenamosios palėpės įgijo tik 2010-10-08 pagal mainų sutartį iš ankstesnės savininkės G. N.-F.. Gyvenamajame name 1A2p atsakovas A. L. nebuvo įgijęs jokių gyvenamųjų patalpų. Neišsprendus klausimo dėl gyvenamojo namo bendraturčių teisių į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas gyvenamojo namo daliai/butui eksploatuoti, buvo pažeisti bendraturčių teisėti interesai. Šios klaidos nebuvo ištaisytos, ir įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, nes nuosavybės teisės į visą žemės sklypą perleistos 2005-07-05 pirkimo–pardavimo sutartimi vienam asmeniui, tuo metu neturėjusiam jokių teisių į statinius šiame sklype. Šia sutartimi gyvenamojo namo bendraturčiai neteko galimybės įgyti atitinkamas žemės sklypo dalis, būtinas eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis. Atsakovas, įsigydamas žemės sklypą pagal 2005-07-05 pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo, kad šiame sklype yra gyvenamasis namas, ir kad žemės sklypo savininkė visą gyvenamąjį namą dalimis yra pardavusi kitiems bendraturčiams. Todėl ieškovo ketinama atlikti rekonstrukcija atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeisti negali. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog po rekonstrukcijos sumažės sklypo vertė. Iš ieškovo pateikto rekonstrukcijos projekto matyti, kad po rekonstrukcijos atlikimo 978 kv. m ploto žemės sklype esančio gyvenamojo namo užstatymo plotas nesikeis - išliks 241 kv. m; sklypo užstatymo taip pat tankumas nesikeis - išliks 34,25 proc.; sklypo užstatymo intensyvumas pasikeis labai nežymiai – nuo 46,15 proc. iki 49,98 proc.; pastato aukštingumas nepasikeis; nepasikeis nei vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų apsaugos zona (po 5 metrus), nei elektros kabelio apsaugos zona (2 metrai). Pagal rekonstrukcijos projektą patekimas į palėpės patalpų dalį, kuri lieka naudotis palėpės bendraturčiams, nepasikeis. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad rekonstrukcijos projektas neatitinka pastogės bendraturčių sudarytoje taikos sutartyje nustatytos naudojimosi tvarkos neįrengtos pastogės patalpomis. Pagal rekonstrukcijos projektą ieškovas įsirengs (rekonstruos, pakeldamas dalį šlaitinio stogo) tik tą palėpės dalį, kuri yra virš ieškovo buto, taigi nei vieno palėpės bendraturčio teisių toks rekonstrukcijos projektas nepažeis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą dalyje dėl teisės ieškovui K. M. gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal ieškovo pateiktą UAB „GBK archstudija“ parengtą techninį projektą be atsakovų A. L. ir J. B.-L. sutikimo ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 7 p. nuostatą, reglamentuojančią, jog leidimui rekonstruoti statinį gauti, jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, yra reikalinga pateikti sutartį (sutikimą) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Taigi nesant žemės sklypo savininko sutikimo, statinio rekonstrukcija negali būti atliekama. Minėtoje teisės normoje yra kalbama būtent apie statytojo nevaldomo žemės sklypo savininko, o ne valdomo sklypo bendraturčio sutikimą, todėl siekiant tokį sutikimą gauti nėra taikomos CK 4.75 str. nuostatos dėl bendraturčių bendradarbiavimo. Jokia įstatymo norma nenurodo, jog asmuo, būdamas vieninteliu žemės sklypo savininku ir nesutikdamas, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų atliekami kokie nors statybos darbai, privalo šį savo nesutikimą pagrįsti, nurodant tokio nesutikimo priežastis, ar atsižvelgti į statytojo asmeninius poreikius bei juos kaip nors derinti su savaisiais – toks (ne)sutikimas yra absoliuti žemės sklypo savininko teisė. Taigi teismas pažeidė Konstitucijos 23 str. nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo, dėl ko teismo sprendimas yra naikintinas CPK 330 str. pagrindu.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad faktinės aplinkybės, susijusios su žemės sklypo perleidimu atsakovui (t. y. kad po nuosavybės teisių atkūrimo viso žemės sklypo savininkė pardavė žemės sklypą ne atitinkamų gyvenamojo namo dalių ir/ar butų pirkėjams, o atsakovui A. L., kuris neturėjo nuosavybės teisių į šiame sklype buvusius statinius, taip pažeidžiant naujųjų butų savininkų teises) leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ketinama atlikti rekonstrukcija atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių negali pažeisti. Tas faktas, jog pagal CK 6.394 str. 2 d. sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, nedaro jokios įtakos A. L., kaip sklypo savininko, nuosavybės teisėms ir visiškai jų neapriboja. Be to, pats straipsnis susijęs su nekilnojamojo daikto, esančio ant sklypo, o ne paties žemės sklypo pirkimu–pardavimu, kas reiškia, jog jis yra taikytinas tik ieškovo buto įsigijimo sandoriui, o ne apelianto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui. Be to, nei ieškovo buto, nei atsakovo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis.
1.3. Nesutiktina su teismo pozicija, jog ieškovo ketinamos atlikti rekonstrukcijos tikslas – virš jo buto esančios buto dalies – palėpės – stogo pakėlimas, pagal kurio projektą neva nei vieno palėpės bendraturčio teisių nepažeis, be to, neįrengtos pastogės patalpa suformuota ir įregistruota atskiru daiktu, kas reiškia, jog jos teisinis statusas pasikeitė ir ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas. Ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektas akivaizdžiai neatitinka pastogės bendraturčių sudarytoje taikos sutartyje nustatytos naudojimosi tvarkos, kadangi ieškovas galės naudotis ne tik jam priskirta pastogės dalimi, bet ir plane nepažymėta pastogės dalimi iki stogo krašto. Tai reiškia, jog ieškovas po rekonstrukcijos užims jam nepriklausančią pastogės dalį, t. y. jis neteisėtai išdidina savo butą už bendros buto ir ieškovui tenkančios pastogės dalies ploto ribų, nors apie jokį didesnį nei priklauso pastogės ploto naudojimą taikos sutartyje nesusitarta. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas rekonstrukcijos metu ketina savo pastogės dalį praplėsti už jam nuosavybės teise priklausančio jos ploto ribų ir tokiu būdu užimti jam visiškai nepriklausančią pastogės dalį, reiškia, jog jis apskritai negali įgyvendinti savo statytojo teisės pagal jo pateiktą projektą, kadangi ieškovas neturi teisės naudotis šalių sudarytoje naudojimosi tvarkoje nenumatyta ir ieškovui nepriskirta pastogės dalimi.
1.4. Teismas nepagrįstai sulygino CK 4.80 str. (atidalijimas) ir CK 4.81 str. (tvarkos nustatymas) institutus, kas reiškia, jog atsakovas bei ieškovas vis dar yra pastogės bendraturčiai ir pastarasis bet kuriuo atveju turi gauti A. L. sutikimą norimiems atlikti rekonstrukcijos darbams, o teismo išvada, jog pastogė nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, nedaro įtakos K. M. prievolės gauti A. L. sutikimą atlikti pastogės rekonstrukcijos darbus.
Atsiliepimas
6. Ieškovas K. M. atsiliepimu į atsakovo A. L. apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas neprivalo pagrįsti atsisakymo duoti sutikimą ieškovui atlikti rekonstrukciją ir turi absoliučią teisę duoti/neduoti tokį sutikimą, yra nepagrįsti. Atsakovas nenurodė priežasčių, patvirtinančių, kad dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių jo teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės. Apeliantas nurodo deklaratyvius, įrodymais nepagrįstus argumentus, jog dėl planuojamos atlikti rekonstrukcijos žemės sklypas būtų mažiau patrauklus galimiems jo pirkėjams, žemės sklype sumažės galimybės pastatyti naujus bei rekonstruoti esamus statinius. Šie argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl planuojamos atlikti rekonstrukcijos atsiras esminis atsakovų naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimas arba pasikeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygos. Skundžiamu sprendimu tinkamai ir visapusiškai įvertinti byloje esantys įrodymai ir pagrįstai nustatyta, jog rekonstrukcija nepažeis atsakovų teisių ir/ar teisėtų interesų.
7. Atsakovas G. S. atsiliepimu į atsakovo A. L. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo pateiktas buto rekonstrukcijos projektas neatitinka pastogės bendraturčių sudarytoje taikos sutartyje nustatytos naudojimosi tvarkos, kadangi ieškovas galės naudotis ne tik jam priskirta pastogės dalimi, bet ir plane nepažymėta pastogės dalimi iki stogo krašto. Tai reiškia, jog ieškovas po rekonstrukcijos užims jam nepriklausančią pastogės dalį. Be to, patvirtintoje taikos sutartyje buvo sutarta tik dėl pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne jos atidalijimo. Teismas nepagrįstai sulygino šiuos du institutus, kas reiškia, jog atsakovas bei ieškovas vis dar yra pastogės bendraturčiai ir pastarasis bet kuriuo atveju turi gauti sutikimą norimiems atlikti rekonstrukcijos darbams.
8. Atsakovė J. B.-L. atsiliepimu į atsakovo A. L. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad palaiko visus A. L. argumentus, pateiktus apeliaciniame skunde. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „GBK archstudija“ parengtas techninis projektas nėra suderintas su institucija, išduodančia leidimą, ir nėra jokių duomenų apie tai, kad šis projektas yra tinkamas ir bus galima jo pagrindu išduoti leidimą rekonstrukcijai (statybai).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bendraturčio teisės rekonstruoti patalpas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Byloje nustatyta, kad šalys yra ginčo gyvenamojo namo ir negyvenamosios pastogės bendraturčiai. Žemės sklypo, ant kurio stovi daugiabutis gyvenamasis namas, savininkas yra atsakovas A. L.. Ieškovas siekia rekonstruoti savo butą gyvenamajame name jį prijungdamas prie jam tenkančios naudotis pastogės dalies, pakeliant daugiabučio gyvenamojo namo stogą. Kadangi atsakovai A. L. ir J. B.-L. nedavė sutikimo rekonstrukcijai, ieškovas prašė pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti ginčo gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal jo pateiktą parengtą techninį projektą be šių atsakovų sutikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį ieškovo reikalavimą patenkino, su kuo nesutinka atsakovas A. L., nurodydamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punkto nuostatą, numatančią, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti yra reikalinga gauti žemės sklypo savininko sutikimą, nes tai siejo su žemės sklypo savininko teisių pažeidimu, nors, apelianto nuomone, žemės sklypo savininko atsisakymas duoti sutikimą yra absoliuti teisė, nepriklausanti nuo jokių priežasčių. Be to, atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atliekant pastogės rekonstrukciją nebus pažeistos bendraturčių teisės naudotis pastoge.
Dėl žemės sklypo savininko sutikimo rekonstruoti pastatą, kai statytojas neturi teisių į žemės sklypą
11. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punktas numato, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti turi būti pateikiami dokumentai, tarp kurių, jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šią ginčo santykiui taikytiną teisės normą sprendė, jog žemės sklypo savininkui atsisakant duoti tokį sutikimą yra svarbu nustatyti, ar yra pažeidžiamos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės. Teismas nustatė, kad atsakovas įsigydamas žemės sklypą žinojo, kad šiame sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, kurį žemės sklypo savininkė yra pardavusi dalimis bendraturčiams, tačiau pastariesiems nebuvo pasiūlyta įsigyti žemės sklypo dalis, reikalingas jų turimoms dalims eksploatuoti, todėl sprendė, kad rekonstrukcija atsakovo A. L., kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeisti negali. Atsakovo nuomone, žemės sklypo savininko teisė duoti ar neduoti sutikimą yra absoliuti, nepriklausanti nuo jokių priežasčių, o CK 4.75 straipsnio reikalavimai dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo šiuo atveju netaikytini, atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypą taip pat neįtakoja ir CK 6.394 straipsnio reikalavimai dėl pastato ar jo dalies pirkėjo teisės į žemės sklypą, į ką atsižvelgė teismas.
12. Iš tikrųjų kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Žemės sklypo savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas neprivalo motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir R. L. v. A. K., K. K.–K., S. K., bylos Nr. 3K-3-674/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodytoje byloje pateiktu išaiškinimu, jog žemės sklypo savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas neprivalo motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms, kadangi nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa. Esminis skirtumas tarp šių civilinių bylų yra tas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje statytojas jam nepriklausančiame žemės sklype naujai įrengė nuotekų šulinius be žemės sklypo savininko sutikimo, todėl žemės sklypo savininko teisė nesutikti, kad jam priklausančiame sklype būtų vykdomos naujų statinių statybos, yra absoliuti, dėl ko jis neturi pareigos motyvuoti savo atsisakymo, o jam nesutinkant, kad būtų vykdomos naujos statybos, tokia statyba negalima. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus name be žemės sklypo savininko ir jo sutuoktinės sutikimo, kai daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams nėra nustatytos teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi šis namas. Be to, šiuo atveju naujas statinys atsakovams priklausančiame žemės sklype nebus statomas, o tik bus rekonstruojamas ieškovui priklausantis butas gyvenamajame name ir pastogė. Taigi atsakovų nuosavybės teisė į žemės sklypą nagrinėjamu atveju nėra ribojama, nes jų žemės sklypo dalis rekonstrukcijai atlikti nebus naudojama ir užstatoma.
13. Atsakovo A. L. apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl žemės sklypo savininko sutikimo, kaip sąlygos atlikti rekonstrukciją, negali būti taikomas CK 4.75 straipsnio nuostatos, numatančios bendraturčių bendradarbiavimą sprendžiant su bendru turtu susijusius klausimus, pripažintini pagrįstais. Nagrinėjamoje byloje šalys nėra žemės sklypo bendraturtės, jų nesaisto bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendro turto objektu, todėl ginčo teisiniams santykiams netaikytinos bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių apsaugą vertino ne bendraturčių teisių derinimo aspektu, bet lygiaverčių savininkų, turinčių nuosavybės teises į skirtingus nekilnojamojo turto objektus (gyvenamojo namo dalį ir žemės sklypą), interesų pusiausvyros ir derinimo aspektu.
14. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad savininkas savo nuosavybės teisę gali įgyvendinti tik nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Be to, civilinės teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikiant sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų ir nepiktnaudžiaujant teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl tiek ieškovui, tiek atsakovams turint nuosavybės teises, ieškovui – tik į gyvenamojo namo dalį, o atsakovams – į negyvenamos pastogės dalį, kitus statinius ir žemės sklypą, kai perleidžiant gyvenamojo namo nuosavybę bendraturčiams nebuvo išspręstas žemės sklypo priskyrimo gyvenamajam namui eksploatuoti klausimas, vienintelis galimas ginčo išsprendimo būdas yra situacijos vertinimas lygiaverčių savininkų teisių ir interesų derinimo aspektu. Todėl teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl galimybės pripažinti ieškovui teisę gauti leidimą rekonstruoti butą be žemės sklypo savininko sutikimo, t. y. vertino ieškovo pateiktą buto rekonstravimo projektą žemės savininko teisių pažeidimo/nepažeidimo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pripažinti teisę atlikti statinio rekonstrukciją be žemės sklypo savininko sutikimo galima tik tuo atveju, jeigu tokia rekonstrukcija nepažeis žemės sklypo savininko teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo A. L. atsikirtimus, jog ieškovui atlikus nurodytą rekonstrukciją sumažės atsakovo žemės sklypo vertė, nes gyvenamojo namo užstatymo plotas, jo tankumas, pastato aukštingumas nesikeis, o sklypo užstatymo intensyvumas pasikeis labai nežymiai Todėl atsakovas teigdamas, kad atlikta rekonstrukcija sumažins sklypo vertę, privalėjo šiuos teiginius pagrįsti (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių įrodymų nepateikė.
15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl ieškovo ir kitų bendraturčių teisių, įsigyjant butus, tačiau neįgyjant teisių į žemės sklypą, ant kurio stovi namas, pažeidimo, grindžiami ir CK 6.394 straipsnio nuostatomis, užtikrinančiomis pastato ar jo dalies pirkėjo teisę į žemės sklypą. Apeliantas teigia, kad ši norma buvo taikyta nepagrįstai, kadangi ji reglamentuoja pastato (jo dalies) pardavimą, tačiau nedaro jokios įtakos žemės sklypo savininko teisėms, be to, pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis. Tačiau paminėti apylinkės teismo argumentai buvo teismo nurodyti tik kaip pagrindžiantys būtinybę ieškoti gyvenamojo namo bendraturčių ir žemės sklypo, ant kurios stovi daugiabutis namas, lygiaverčių teisių ir interesų derinimo.
16. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad rekonstrukcija pagal ieškovo pateiktą techninį projektą nepažeidžia atsakovo A. L., kaip žemės sklypo savininko, teisių yra pagrįsta, padaryta tinkamai įvertinus byloje sutrinktus įrodymus.
Dėl rekonstrukcijos galimybės pastogės bendraturčių teisių pažeidimo aspektu
17. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovui teisę gauti leidimą buto rekonstrukcijai be atsakovo A. L. ir jo sutuoktinės sutikimo, kadangi nenustatė atsakovų, kaip gyvenamojo namo pastogės bendratučių, teisių pažeidimo, su kuo nesutinka atsakovas teigdamas tokį pažeidimą esant.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant bentraturčių interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
19. Apelianto teigimu, ieškovo rekonstrukcijos projektas akivaizdžiai neatitinka bendraturčių sudarytoje taikos sutartyje nustatytos naudojimosi tvarkos, kadangi ieškovui suteikiama teisė naudotis ne tik jam paskirta pastogės dalimi, bet ir plane nepažymėta pastogės dalimi iki stogo krašto, praplėtus pastogės dalį už jam tenkančio ploto ribų. Tačiau atsakovas neįvardija, kaip šiuo atveju konkrečiai pažeidžiamos jo teisės, t. y. kokį konkretų interesą atsakovas turi šioje pastogės dalyje, todėl nurodytas argumentas laikytinas tik deklaratyviu. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta pastogės kadastrinių duomenų analize ir jų pagrindu nustatyta aplinkybe, kad pastogės patalpa, kurios naudojimosi tvarka nustatyta bendraturčių taikos sutartimi, yra suformuota įvertinus tik pastogės aukštį, kuris ne mažesnis nei 1,6 m. Tai reiškia, kad likusi pastogės dalis, besijungianti su bendraturčiams paskirta naudotis pastogės dalimi, nors laikytina visų bendraturčių, tačiau akivaizdu, kad tokios dalies, betarpiškai prieinančios prie bendraturčiui paskirtos naudotis pastogės dalies, panaudojimas negali pažeisti bendraturčių teisių, nes ir kiti bendraturčiai naudodamiesi priskirta pastogės dalimi yra analogiškoje situacijoje. Pažymėtina, kad visi kiti pastogės bendraturčiai tokį sutikimą ieškovui yra davę ne ginčo tvarka, o atsakovas A. L. savo teisių pažeidimo dėl šios pastogės dalies panaudojimo nėra įrodęs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Kadangi apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą, todėl jis atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atsakovo A. L. apeliacinį skundą, esant ieškovo prašymui priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, šis ieškovo prašymas tenkintinas ir iš atsakovo A. L. ieškovui priteistina 700 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.