- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- eI3-97-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00605-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- S. S., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., A. K., D. T., E. P., H. J. P., L. J., M. K., uždarajai akcinei bendrovei „Vasiliauskas, Page ir Co“, V. T., UAB "Vasiliauskas, Page ir Co", „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., A. K., D. T., E. P., H. J. P. (H. J. P.), L. J., M. K., S. S., uždarajai akcinei bendrovei „Vasiliauskas, Page ir Co“, V. T. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A-569 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 68/100 gyvenamojo namo dalys ir 496/700 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2013 m. pareiškėjas atliko dalies statinių – garažo ir mansardos remonto darbus.
Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas 129,75 kv. m (1A4p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikai, turtą valdo patikėtinis – valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas), kuri sutiko, jog prie pastatų (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas būtų finansuojamas pareiškėjo asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į Turto banko prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėta žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir pastato (2G2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procedūra. 2019 m. sausio 3 d. Turto bankas raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404, atsižvelgiant į butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų prašymus bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-4963 dėl surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius šioje byloje skundžiamu įsakymu pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“.
Pareiškėjo tvirtinimu, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Nurodė, kad pareiškėjas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektavimo (toliau – ir Projektas) darbams atlikti pasirinko UAB „Inventora“, kurios parengtas Projektas per ŽPDRIS derinti buvo teiktas tris kartus, Projekto nesuderinimo priežastis – nustatyti mažareikšmiai trūkumai. Per nustatytą terminą Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo užregistruotas S. S. ir D. T. raštas, kuriuo gyventojai išreiškė savo nuomonę, kad parengtas Projektas neatitinka (duomenys neskelbtini), namo bendraturčių interesų.
Pareiškėjas pažymėjo, jog Projekto procedūra buvo vykdoma pareiškėjo lėšomis Projekto iniciatoriui Turto bankui sutinkant, t. y. perduodant Projekto iniciatoriaus teises ir įgaliojimus pareiškėjui, todėl turi būti tęsiama procedūra jo iniciatyva, juolab kad ji tęsiasi ilgą laiką, nuo 2016 m., ir buvo nustatyti tik mažareikšmiai pažeidimai.
Valstybės įmonė Turto bankas gautus savininkų prašymus bei informaciją apie surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017 turėjo perduoti organizatoriui. Po tai, kai parengtas Projektas per ŽPDRIS buvo pateiktas ir dėl jo buvo gauta pastabų, kita (pataisyta) Projekto versija organizatoriui teikta nebuvo, todėl ir viešo svarstymo procedūra negalėjo būti pradėta. Tai lėmė procedūrinius pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas tvirtino, jog savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius negali būti pagrindu nutraukti rengiamo Projekto procedūrą, nes ji ir buvo pradėta tam, kad pareiškėjas galėtų pasinaudoti įstatymo suteikta teise dėl savavališkos statybos, kuriai įteisinti teismo sprendimu buvo pratęstas terminas, įteisinimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas prisiėmė savo rizika ir sąskaita finansuoti valstybės prievolę.
Pareiškėjo nuomone, pagal teisinį reglamentavimą, savivaldybės administracijos direktorius gali priimti tik tokius sprendimus: pirma, Projektą tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti; antra, tokį sprendimą administracijos direktorius gali priimti tik esant užbaigtai Projekto derinimo stadijai; trečia, minėtas sprendimas turi būti įforminamas tik Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo ir įgyvendinimo taisyklių numatyta tvarka ir per ŽPDRIS, o ne pripažįstant netekusiu galios administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo pradėta Projekto rengimo procedūra. Skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis Projekto organizavimo procedūra buvo nutraukta. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovė) atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Teigė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Turto bankas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant žemės sklypą esamiems statiniams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Turto bankui, atstovaujančiam patalpos savininkei Lietuvos Respublikai, buvo leista inicijuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą, priimant 2017 m. vasario 6 d. įsakymą.
Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), prašymo nagrinėjimo metu viešame registre buvo registruotas gyvenamasis namas, kuriame yra iš viso 7 patalpos, garažas ir ūkinis pastatas. Turto bankas buvo tik vienos iš patalpų, esančių gyvenamajame name, valdytojas. Taigi, kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių turėjo iniciatyvos teisę ir kiti šiuo adresu registruotų statinių ir juose esančių patalpų savininkai.
Nurodė, jog tik asmuo, kuris įgyvendino teisės aktais jam suteiktą iniciatyvos teisę, pateikdamas prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turi teisę atlikti tolesnius veiksmus dėl projekto rengimo (sudaryti projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su projekto rengėju, finansuoti projekto rengimą, jam pritarti ir kt.). Skunde nurodomi argumentai dėl projekto derinimo metu pateiktų pretenzijų iš kitų statinių savininkų nėra susiję su šia byla, nes nėra skundžiami projekto derinimo ar nederinimo sprendimai. Atsakovės nuomone, šioje byloje nevertintini skundo argumentai dėl Turto banko atliktų ar neatliktų veiksmų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese.
Tvirtino, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas, gavus Projekto iniciatoriaus prašymą, o ne dėl to, kad pareiškėjui yra surašytas savavališkos statybos aktas, todėl pareiškėjo nurodomi motyvai, kad savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius negali būti pagrindu nutraukti rengiamo projekto procedūrą, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėjo, jog vienintelis asmuo, kuris 2017 m. vasario 6 d. įsakymo pagrindu įgijo teisę rengti projektą, buvo projekto iniciatorius Turto bankas, kuris gali nuspręsti dėl projekto rengimo eigos, išskyrus sprendimus, priskirtinus organizatoriui ir kitoms institucijoms. Planavimo organizatorius neturi teisės priversti projekto iniciatorių veikti prieš jo valią ar įpareigoti jį tęsti projekto rengimo procedūrą, pastarajam nesutinkant. Tai, kad pareiškėjas pats finansavo ginčo projekto rengimą, negalėjo jam sukelti jokių teisėtų lūkesčių, kadangi jis, nebūdamas statinių ar jų dalies, prie kurių formuojamas žemės sklypas, savininku, apskritai neturi teisės inicijuoti tokio projekto rengimo ir jo subjektinės teisės, panaikinus skundžiamą įsakymą, nebus apgintos.
Atsakovės nuomone, skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir rengiant žemėtvarkos planavimo dokumentus savivaldybės administracijos direktoriui suteiktą kompetenciją, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų minėto projekto derinimo procese, kurie pažeistų pareiškėjo teises ir jo teisėtus interesus, todėl pareiškėjas savo skunde nepagrįstai jai reiškia pretenzijas. Šiuo metu pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę savarankiškai inicijuoti minėto valstybinės žemės sklypo formavimo procedūrą, o valstybės įmonė Turto bankas nėra jam suteikusi jokių įgaliojimų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo ar kitų veiksmų atlikimo, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-569 pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ir jis neturi būti panaikintas. Be to, tuo laiku, kai valstybės įmonė Turto bankas prašė panaikinti minėtą įsakymą, ir vėliau prie pastatų (duomenys neskelbtini), projekto derinimo procedūra nebuvo vykdoma, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pripažintas netekusiu galios teisėtai.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys D. T. ir S. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra savavališkos statybos pastatas, kurį pareiškėjas savavališkai renovavo ir nuomoja kaip gyvenamąsias patalpas. Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu byloje Nr. I-1572-406/2017 įpareigojo pareiškėją savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2019 m. balandžio 19 d., tačiau iki nurodyto termino pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą įteisinti minėtus savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas siekia suformuoti jam nepriklausantį valstybinės žemės sklypą, kuriame nėra jokių pareiškėjui priklausančių statinių, todėl jis neturi teisės inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto.
Pažymėjo, kad pareiškėjo inicijuotos procedūros dėl valstybinės žemės sklypo įteisinimo yra teisėtai nutrauktos, remiantis teisės formuoti žemės sklypą nebuvimu ir savavališkos statybos neteisėtumu. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-1520-343/2019 dėl pareiškėjo A. D. teisės atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbus bei kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo bei nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų bei kadastrinių matavimų ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo. Atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo padarytas išvadas, pareiškėjas dėl įvykdyto savavališkos statybos fakto negali būti laikomas teisėtu statinio savininku, šioje byloje jo reiškiamas reikalavimas, kuriuo siekiama įteisinti neteisėtą savavališką statybą, taip pat yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. vasario 19 d. priėmė įsakymą Nr. A-569 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Administracinės bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (Kauno apygardos teismo įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1520-343/2019) nustatyta, jog pareiškėjas 2004 m. įsigijo 31/100 gyvenamojo namo dalį ir 147/700 sklypo (duomenys neskelbtini). 2013 metais jis sklype (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų pastatė apie 59 kv. m užstatyto ploto nenustatytos paskirties pastatą, kurio dalis patenka į nesuformuotą valstybinės žemės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Dėl savavališkos statybos 2015 m. balandžio 15 d. buvo surašytas neteisėtų statybų aktas ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos padarinius.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas su 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. prašymais kreipėsi į negyvenamosios patalpos – pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoją patikėjimo teise valstybės įmonę Turto banką (nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai), prašydamas jo privačiomis lėšomis inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Turto banko prašymo 2016 m. gruodžio 13 d. pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėta žemės sklypo prie pastatų (1A4 p, 511m) (duomenys neskelbtini) ir pastato (2G2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procedūra. Turto bankas 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. (15.28-24.) SK4-3787 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė pareiškėjui, jog neprieštarauja, kad prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas būtų finansuojamas pareiškėjo asmeninėmis lėšomis bei dėl to, kad pareiškėjas pasirašytų sutartį su savo pasirinkta įmone, ir pageidauja, jog darbus vykdanti įmonė teiktų informaciją apie darbų eigą.
Bylos duomenimis, Turto bankas 2019 m. sausio 9 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404, o parengtą Projektą laikyti niekiniu. Prašymą grindė 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. gautais butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų prašymais bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2D-4963 dėl surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius šioje byloje skundžiamu įsakymu pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“.
Sprendžiant byloje kilusį ginčą, ar atsakovė, gavusi valstybės įmonės Turto banko prašymą panaikinti priimtą įsakymą dėl projekto rengimo, turėjo teisę pati jį panaikinti, pažymėtina, kad teisę savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti savo priimtus teisės aktus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Nepaisant to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017), jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-560/2014). Be kita ko, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad bylose, susijusiose su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar savivaldybės institucija, panaikinusi savo pačios priimtą sprendimą, turėjo galimybę pasirinkti kitą galimą elgesio variantą siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas savivaldybės administracijos teisę naikinti įsakymą, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra nurodęs (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-934-492/2019), jog teismas, spręsdamas dėl tokio įsakymo teisėtumo, turi nustatyti, ar specialūs teisės aktai suteikia atsakovui kompetenciją priimti ginčijamą įsakymą, kuriuo panaikinti anksčiau priimti individualūs administraciniai aktai, sukėlę subjektams materialines teisines pasekmes bei atitinkamus lūkesčius. Taip pat turi būti įvertinama, ar naikinamų individualių administracinių aktų pagrindu suinteresuotiems asmenims apskritai galėjo kilti teisėti lūkesčiai; ar atitiko materialiųjų teisės normų imperatyvias nuostatas jų priėmimo metu; kokio rimtumo buvo padaryti pažeidimai, ar tai tik formalūs procedūriniai trūkumai; ar dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo buvo teisinis pagrindas priimti ginčijamą įsakymą; kiek laiko praėjo ir kokio rimtumo pasekmės dėl įsakymo panaikinimo kiltų pareiškėjui nagrinėjamu atveju, ar jis nepagrįstai neatsidurtų blogesnėje padėtyje negu tokioje pačioje ar labai panašioje faktinėje situacijoje esantys kiti asmenys (pvz., šalia esančių žemės sklypų savininkai).
Atsakovės 2017 m. vasario 6 d. priimtas įsakymas Nr. A-404 dėl Projekto rengimo organizavimo grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – Taisyklės), 2.4 papunkčiu ir 21 punktu, valstybės įmonės Turto banko prašymu, gautu 2016 m. gruodžio 13 d.
Byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-569 grindžiamas tik valstybės įmonės Turto banko 2019 m. sausio 14 d. prašymu.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, be kita ko, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėto įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 2 dalis numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba, pagal to paties straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
Taisyklės (ginčui aktuali nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. galiojusi redakcija) reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką. Taisyklių 2.4 punktas numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 13.2 punkte numatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę, t. y. būti projektų iniciatoriais, turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Taisyklių 18 punkte įtvirtinta, jog Taisyklės privalomos organizatoriams, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančioms institucijoms.
Kaip minėta, pareiškėjas yra dalies statinio, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo minėtu adresu savininkas, tačiau jis nevaldo nuosavybės teise statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, nevaldydamas nuosavybės teise statinio, prie kurio reikėtų formuoti žemės sklypą (adresu (duomenys neskelbtini)), nebūdamas valstybinės žemės sklypo savininku, neturi teisės inicijuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Todėl, siekdamas įteisinti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savavališką statybą, pareiškėjas kreipėsi į vieną iš patalpų statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), valdytoją patikėjimo teise – valstybės įmonę Turto banką, prašydamas būti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriumi. Turto bankas inicijavo šį projektą, todėl pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą laikomas šio projekto iniciatoriumi. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 pradėjęs organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), projekto rengimą, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, tapo šio projekto organizatoriumi.
Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punkte reglamentuota, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą. Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį žemės valdos projektai laikomi žemėtvarkos planavimo dokumentais, o pagal 3 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai laikomi žemės valdos projektais. Taigi, tiek pagal minėtų teisės aktų, tiek pagal Taisyklių nuostatas, savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta kompetencija organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, įskaitant ir procedūros užbaigimą, todėl pareiškėjo argumentai, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant savivaldybės administracijai nustatytą kompetenciją ir teisės aktais įtvirtintą procedūrą, nepagrįsti. Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog konkrečiu atveju Savivaldybės administracija turėjo pagrindą pareiškėjui suteikti Projekto iniciatoriaus teises ir pareigas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad „viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-677/2010). Minėtas principas, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, patenka į konstitucinę gero viešojo administravimo sampratą ir tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
Konkrečiu atveju pareiškėjas siekia būti Projekto iniciatoriumi, tačiau ši teisė neįtvirtinta teisės aktais, Projekto finansavimas ir aplinkybės, susijusios su jo eiga, negali būti teisiniu pagrindu šiai teisei atsirasti. Teismas pažymi, jog rengiamo Projekto aiškinamajame rašte pareiškėjas nurodytas kaip planavimo iniciatoriaus VĮ Turto bankas įgaliotas asmuo, todėl akivaizdu, jog Turto bankui (pareiškėjo atžvilgiu įgaliotojui) atsisakius tęsti projektavimo procedūrą, planavimo organizatorius neturėjo teisės jos tęsti ir teisėtai bei pagrįstai tenkino Turto banko prašymą dėl įsakymo, kuriuo pradėta procedūra, panaikinimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Turto bankas, turintis teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, pateikdamas prašymą turi teisę iki žemės sklypo suformavimo momento atsisakyti šio prašymo, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui toks atsisakymas yra privalomas. Nors tokia pareiškėjo teisė nėra tiesiogiai įtvirtinta Žemės įstatymo ar Taisyklėse, tačiau, priešingai, nei aiškina pareiškėjas, tai nereiškia, jog tokios teisės iniciatorius neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisę atsisakyti savo prašymo rengti projektą iniciatorius turi iki projekto rengimo pabaigos ir ji išplaukia iš įtvirtintos teisės inicijuoti projektą. Priešingas aiškinimas reikštų, jog statinio savininkas, kartą išreiškęs valią suformuoti prie šio statinio žemės sklypą ir šio sklypo dar nesuformavus, negali šio sumanymo atsisakyti ir prieš jo valią jo inicijuotas projektas būtų tęsiamas toliau. Taip pat tai reikštų, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turi teisę organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), projekto rengimą be vienintelio projekto iniciatoriaus valios tęsti šį procesą, tai savo esme prieštarautų Žemės įstatymo nuostatoms bei Viešojo administravimo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams, kadangi savivaldybės administracijos direktoriui įstatymo nesuteikta teisė savo iniciatyva rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir tokia veikla būtų viršyta nustatyta kompetencija. Projekto organizatorius neturi teisės įpareigoti projekto iniciatorių tęsti projekto rengimo procedūrą: projekto iniciatoriui teisės aktų suteikta tik teisė, o ne pareiga būti projekto iniciatoriumi. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, iki projekto suderinimo 2019 m. sausio 14 d. gavęs vienintelio projekto iniciatoriaus valstybės įmonės Turto banko prašymą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404, o parengtą projektą laikyti niekiniu, pasikeitus faktinei aplinkybei dėl išreikštos iniciatoriaus valios, turėjo teisėtą pagrindą šioje byloje skundžiamu 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-569 panaikinti 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad projekto rengimo procedūra buvo nutraukta atsižvelgiant į savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-569 priimtas, nurodant vienintelį motyvą – atsižvelgiant į Turto banko 2019 m. sausio 14 d. prašymą, kaip į planavimo iniciatoriaus valios išraišką nebetęsti projekto. Atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, nevertino ir neturėjo pareigos vertinti projekto iniciatoriaus pateiktame prašyme išdėstytų motyvų, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamu sprendimu išreikštam teisiniam rezultatui.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjo ir jo atstovės pozicija, jog skundžiamas įsakymas priimtas, preciziškai nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų administracinio akto turiniui (neaiškiai išdėstytas faktinis ir nenurodytas teisinis pagrindas), tačiau, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos priežastys bei aplinkybės, lėmusios šį sprendimą, todėl minėti skundžiamo sprendimo trūkumai yra neesminiai, nesudarantys pagrindo jo panaikinimui, juolab kad jo panaikinimas neturėtų įtakos pareiškėjo subjektinių teisių apimčiai, nes jis neturi teisės konkrečiu atveju būti planavimo iniciatoriumi.
Vertinant, ar ginčijamu įsakymu panaikintas 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-404 sukėlė pareiškėjui materialines teisines pasekmes bei atitinkamus lūkesčius, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas neturi nuosavybės teise valdomos patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo (ir neturi) teisės inicijuoti žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, ir nėra šio projekto iniciatorius. Be to, susidariusioje situacijoje tenkinant pareiškėjo interesus, susidarytų nepateisinama situacija, kai asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (statinių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai), atsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo, tokios teisės neturintis, kadangi šiuo metu nei vienas pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturtis nepritaria (o valstybės įmonė Turto bankas atsisakė iniciatyvos) šio Projekto organizavimui.
Pažymėtina, kad pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (valstybės įmonė Turto bankas yra tik vienas iš jų) taip pat turi iniciatyvos teisę, remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 13.2 punktu, kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo suformavimo ginčo žemės sklype. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad vienas iš jų – V. T. su kitų bendraturčių sutikimu 2019 m. gegužės 3 d. pateikė tokį prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuris šiuo metu yra svarstomas.
Pareiškėjo argumentai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, turėjus nuostolių dėl Projekto finansavimo, nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl nurodyto pobūdžio ginčų su valstybės įmone Turto banku turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tik nustatęs vieną iš išdėstytų pagrindų, teismas gali panaikinti skundžiamą administracinį aktą.
Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nenustačius ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. priimto įsakymo Nr. A-569 neteisėtumo pagrindų, darytina išvada, jog, planavimo iniciatoriui išreiškus valią nebetęsti planavimo procedūros, savivaldybės institucija skundžiamu sprendimu panaikindama savo pačios priimtą sprendimą konkrečiu atveju pasirinko tinkamą elgesio variantą siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, nėra pagrindo pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinimui (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Tretieji suinteresuoti asmenys D. T. ir S. S. prašo priteisti jų patirtas 145,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už rašytinių paaiškinimų parengimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad, atmetus skundą, buvo patenkintas trečiųjų suinteresuotų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas prašymas (atmesti skundą) ir byla išnagrinėta jų naudai. Todėl laikytina, kad sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, o patenkintų jų reikalavimų dalis sudaro 100 procentų, todėl jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju taikytinos teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios Rekomendacijų nuostatos (nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apmokėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, į bylą pateikta jų detalizacija bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S., kuris apmokėjo šias išlaidas advokatų profesinei bendrijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. iš pareiškėjo A. D. 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.