- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-261-265/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Bronius Valius
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Grandinė“, VĮ Registrų centrui, J. V., V. B., A. B., I. Ž., A. N., I. J., R. P., O. S., M. R., V. L., N. P., M. B., A.
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Bronius Valius, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, trečiojo asmens DNSB „Grandinė“ įgaliotam asmeniui S. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui (teritoriniam registratoriui), tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui (centriniam registratoriui), J. V., V. B., A. B., I. Ž., A. N., I. J., R. P., O. S., M. R., V. L. (V. L.), N. P. (N. P.), M. B., A. S. (A. S.), T. P., DNSB „Grandinė“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2008-06-20 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo, kuriuo atsakovas netenkino ieškovo prašymo įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas, panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo įregistruoti šio buto išplėtimą ir nuosavybės teises į jį. Atsakovas sprendimą motyvavo, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į prijungtas pastogės patalpas įgijimą – nėra įrodymų, jog bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai perleido savo nuosavybės teises į prašomas įregistruoti prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungtas pastogės patalpas. Šį sprendimą grindė 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 44 ir 255 straipsniais. Ieškovo skundas dėl šio sprendimo centriniam registratoriui taip pat buvo atmestas, atmetimo motyvai pagrįsti dabar galiojančiomis CK nuostatomis. Ieškovo teigimu, kiti palėpės bendraturčiai ieškovui dalį palėpės perleido bendru sutarimu dar iki CK įsigaliojimo 2001 m., o pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK pastogės bendrojo naudojimo patalpų įsigijimui, tame tarpe ir palėpės, nebuvo privaloma notarinė forma. Nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai 1997-09-02 susitarė dėl jų teisių į namo bendro naudojimo patalpą – palėpę ir dalį laiptinės. Šis susitarimas sudarė teisinį pagrindą pertvarkyti pastogę bei laiptinės dalį ir įregistruoti ją kaip konkretaus bendraturčio (šiuo atveju ieškovo) įgytą asmeninę nuosavybę. Klaipėdos miesto valdybos 1997-10-02 sprendimu Nr. 497 palėpės pertvarkymas buvo įteisintas – nurodyta registraciją atlikti tik pabaigus rekonstrukcijos darbus ir juos pridavus. Klaipėdos apskrities valstybinės statybos inspekcijos Klaipėdos skyrius 1998-06-01 išdavė leidimą Nr. 94-R vykdyti buto perplanavimą, o 2008-05-23 aktu Nr. STN-113-(12.7) buto perplanavimas įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje pripažintas atliktu teisėtai ir tinkamu naudoti. Todėl visi pasiruošimo statybai ir jos įteisinimo veiksmai buvo atlikti iki CK įsigaliojimo 2001 m., o užsitęsė tik statybos darbai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-18 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 666,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 26,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl to, kokia forma turėjo būti išreikšta bendrosios dalinės nuosavybės asmenų valia atsisakant dalies nuosavybės, turėjo būti vadovaujamasi atsisakymo metu galiojusiomis teisės normomis, taigi 1997-06-20 užteko paprastos rašytinės formos. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės patalpos nėra konstrukciškai atskirtos pagal laiptines pertvaromis, todėl, siekiant atlikti palėpės rekonstrukciją, būtini visų namo butų savininkų sutikimai (nuosavybės teisių į dalinę nuosavybę atsisakymai), nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos kitos to paties gyvenamojo namo laiptinės butų savininkų teisės ir interesai. Prieš pradėdamas rekonstrukcijos darbus tuometinis ginčo buto savininkas A. V. gavo ne visų rašytine forma patvirtintus butų savininkų sutikimus butų sujungimo ir palėpės įrengimo darbams atlikti. Byloje pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr.41, 42, 44 – 51 savininkų sutikimai, kad A. V. įrengtų palėpę, yra sandoriai ir juose išreikšta sutikimus pasirašiusių asmenų valia, kuri vertintina kaip atsisakymas nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iš jų priklausančią palėpės dalį (1964 m. CK 40, 44, 124 str.). Nors pačiuose sutikimuose tiesiogiai nesuformuluota, kad atsisakoma nuosavybės teisių į dalį palėpės, tačiau pats suteikimas A. V. teisės įrengti palėpę virš jam nuosavybės teise priklausančių butų, kas ir buvo ieškovo lėšomis padaryta sukuriant kokybiškai naują objektą (atlikus dviejų butų ir palėpės rekonstrukciją), parodo būtent tokią sutikimus pasirašiusių asmenų valią, kuri iki šiol nepaneigta – sutikimai neginčijami. Tačiau ieškovas papildomų įrodymų dėl sutikimų atlikti buto rekonstrukcijos ir palėpės prijungimo darbus nepateikė ir neįrodė, kad 1997-06-20 gavo visų namo butų savininkų sutikimus tokiems darbams atlikti. Teismas konstatavo, kad ieškovas, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos tvarkos (negavęs visų namo butų savininkų sutikimo), rekonstravo gyvenamąsias patalpas bei palėpę, todėl atsakovo atsisakymas įregistruoti ieškovo vardu nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovo argumentą, jog sutikimas įsirengti patalpas bendro naudojimosi palėpėje turėjo būti išreikštas notarine forma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nuneigė, todėl nebeliko ginčijamo sprendimo ir atsisakymo atlikti veiksmų teisėtumo pagrindo. Tai yra besąlygiška vada panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus, nes ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas ir atsakovas privalo pagrįsti savo sprendimų teisėtumą. Taip pat pažymi, jog nėra nuginčyti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys jo nuosavybės teises į ginčo patalpas: 1997-09-02 pažyma su laiptinės tuometinių savininkų, pačių ar jų įgaliotų asmenų pasirašytais sutikimais dėl leidimo įsirengti palėpę, Klaipėdos miesto valdybos 1997-10-02 sprendimas Nr. 497. Kadangi tokie sprendimai buvo priimti, tai reiškia, kad buvo nustatyta, jog reikėjo tik tos laiptinės, virš kurios įrenginėjama palėpė, butų savininkų sutikimo ir tie sutikimai buvo gauti tinkamai. Todėl ieškovui taip pat nereikėjo įrodinėti, ar viso namo butų savininkų sutikimo reikėjo, ar tik laiptinės. Be to, byloje nėra palėpės plano, todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad palėpė buvo neatskirta pagal laiptines.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad asmuo, siekdamas atlikti rekonstrukcijos darbus ir vėliau savo vardu atlikti tokių patalpų teisinę registraciją, privalo gauti butų savininkų sutikimus, kas laikytina sandoriais ir juose išreikšta pasirašiusių asmenų valia, kuri vertinama kaip atsisakymas nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iš jų priklausančią palėpės dalį. Gyvenamojo namo pastogė yra namo dalis, todėl nuosavybės teisės į ją gali atsirasti tik notariškai patvirtinto sandorio pagrindu. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso reikalavimams dėl nuosavybės teisės dalies perleidimo kito asmens nuosavybėn, sandorio formos būtinumo, šios formos taikymas privalomas buvo ir tokio pobūdžio perleidimams, kaip bendraturčių sutikimai dėl kito bendraturčio palėpės įsirengimo, kas prilyginama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimui. Notariškai patvirtintų bendrasavininkių sutikimo reikalavo ir tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymas Nr.20 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 patvirtinimo". Taip pat nurodo, kad bendro naudojimo patalpos, esančios virš name esančių laiptinių, nėra konstrukciškai atskirtos, todėl reikalingi visų (ne tik laiptinės) namo patalpų ir butų savininkų sutikimai dėl nuosavybės teisės atsisakymo į pastogėje esančias patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimą, prijungiant palėpės (pastogės) patalpas. Atsakovas 2008-06-20 sprendimu atsisakė įregistruoti nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) išplėtimą, prijungiant palėpės (pastogės) patalpas. Savo atsisakymą atsakovas motyvavo tuo, kad nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į prijungtas pastogės patalpas įgijimą – dokumentų, patvirtinančių, kad visi namo butų ir kitų patalų savininkai jiems nuosavybės teises į prie buto prijungtas palėpės patalpas yra perleidę ieškovui (notarinius sutikimus). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK konstatavo, jog ieškovas rekonstravo gyvenamąsias patalpas bei palėpę negavęs visų namo butų savininkų sutikimo, todėl atsakovo atsisakymas įregistruoti ieškovo vardu nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka žemiau nurodytais motyvais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Dėl to reikalavimas įpareigoti atlikti panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registraciją yra išvestinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl ieškovo keliamos turto teisinės registracijos (atsisakymo įregistruoti nekilnojamojo daikto išplėtimą) pagrįstumo bei teisėtumo yra tiesiogiai susijęs su ieškovo nuosavybės teisių į daiktą įgijimu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog sprendžiant klausimą dėl to, kokia forma turėjo būti išreikšta bendrosios dalinės nuosavybės asmenų valia atsisakant dalies nuosavybės, turėjo būti vadovaujamasi atsisakymo metu galiojusiomis teisės normomis, t.y 1964 m. CK nuostatomis, ir pakako šių asmenų rašytinės formos sutikimų. Byloje yra pateiktas visų laiptinės, kuriame yra ieškovo butas, tuometinių savininkų ar jų įgaliotų asmenų pasirašytas sutikimas dėl leidimo įsirengti palėpę (1997-09-02 pažyma). 1997-09-02 pažyma yra patvirtinta tuo metu namo administratoriaus funkcijas vykdančios UAB „Vitės valdos" direktoriaus parašu ir antspaudu, nurodant, kad šioje laiptinėje yra būtent tiek butų ir jų savininkų pavardės tikros, palėpės patalpos neinventorizuotos ir neįtrauktos į bendrojo naudojimo gyvenamąjį plotą (T.1, b.l. 19). Pažymėtina, jog šis dokumentas nėra nuginčytas, todėl laikytina, jog sutikimus pasirašė tam teisę turintys asmenys. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog tokie sutikimai laikytini sandoriais ir juose išreikšta sutikimus pasirašiusių asmenų valia, kuri vertintina kaip atsisakymas nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iš jų priklausančią palėpės dalį (1964 m. CK 40, 44, 124 str.).
Taip pat byloje yra pateiktas Klaipėdos miesto valdybos 1997-10-02 sprendimas Nr. 497, kuriuo tuometiniam buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui buvo išduotas sutikimas papildomai įsirengti 151,0 m² ploto gyvenamąsias patalpas pastogėje virš savo buto ir dalies bendrojo naudojimo laiptinės bei atliktų buto patalpų rekonstrukciją (T.1, b.l. 18). Buto perplanavimo įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti 2008-05-23 aktu Nr.STN-113-(12.), Klaipėdos apskrities viršininko sudarytos komisijos nutarimu pripažinta, kad perplanuotas butas, įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje, bendro ploto 198,98 m², yra tinkamas naudojimui (T.1, b.l. 15). Šie dokumentai yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai, kurie byloje laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, jei nėra paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d). Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtuose administraciniuose aktuose nurodytų aplinkybių neginčijo nei atsakovas, nei tretieji asmenys, todėl nėra pagrindo abejoti šių aktų teisėtumu. Darytina išvada, jog šie aktai buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, taigi ir gavus atitinamų asmenų susitikimus dėl palėpės įrengimo.
Paminėtina, jog dabartiniai namo laiptinės butų savininkai nagrinėjamoje byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, tačiau jokių reikalavimų, susijusių su jų nuosavybės teisių perleidimu, šių teisių suvaržymu ir pan., jie nereiškė. Todėl darytina išvada, jog ginčo dėl ieškovo nuosavybės teisių pripažinimo į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas, neiškilo ir yra pagrindas konstatuoti ieškovo nuosavybės teises į rekonstruotas patalpas. Atsižvelgiant į tai atsakovas įpareigotinas atlikti atitinamus veiksmus dėl ieškovo nuosavybės teisių į butą su prijungtomis pastogės patalpomis įregistravimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 329 str. 1 d.), todėl priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovo reikalavimus tenkinus, vadovaujantis CPK 94 str. 1 d. ir 2 d., atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – iš atsakovo ieškovui priteistinos 842,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), ir 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistina 132 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 88 str. 1 d. 8 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. V. ieškinį tenkinti.
Panaikinti atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2008-06-20 sprendimą „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo nekilnojamojo turto registre.
Įpareigoti atsakovą VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą įregistruoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas, ir nuosavybes teises į jį.
Ieškovui A. V. iš atsakovo VĮ „Registų centras“ Klaipėdos filialo priteisti 2974,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.