Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. E. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Š. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 – 06 - 28 įstatymo Nr. X – 1233 redakcija) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

- A. E. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X – 1233 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-10-06 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtos subendrintos bausmės dalis, ir A. E. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir A. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. E., S. G., A. R., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro bei nuteistojo A. E. apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Š. B. ir A. E. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su A. R., M. E., S. G., padarė kontrabandą, o būtent:

A. R. 2009 m. rugpjūčio mėn., tikslesnė data nenustatyta, subūrė organizuotą grupę kontrabandai daryti, parengė nusikalstamą veiką bei priemones, vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, paskirstydama kiekvienam grupės nariui tam tikrą vaidmenį. Kontrabandos gabenimo dieną – 2009 m. rugpjūčio 26 d. vakare – A. R. savo automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. E. nuvežė prie Šilininkų k. Šilutės rajone ir jį išleidusi sankryžoje Plaškiai–Rusnė nurodė jam nueiti iki pasienio stebėjimo bokšto ir stebėti bei pranešti mobiliuoju telefonu apie pasieniečių judėjimą, o Š. B. iš anksto pavedė nuvykti prie Nemuno upės tame pačiame rajone ir stebėti vietovę ir pranešti, ar nėra pasienio apsaugos pareigūnų. Tos pačios dienos vakare A. R., veikdama per tyrimo metu nenustatytą Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, esantį asmenį, kalbėdama su juo mobiliuoju telefonu, paprašė atplukdyti Nemuno upe kontrabandines cigaretes. Apie 23 val. 5 min. nenustatytas asmuo per Nemuno upę Šilininkų k. ruože kontrabandos būdu atgabeno 8 000 vnt. pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 7 500 vnt. pakelių cigarečių ,,Saint George“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 40 857 Lt. A. E. ir Š. B. siekdami išgabenti atplukdytas kontrabandines cigaretes, krovė jas į iš anksto tam tikslui paruoštą automobilį ,,Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį A. R. nurodymu vairavo S. G., bet tą pačią dieną, apie 23 val. 20 min., įvykio vietoje kontrabandines cigaretes aptiko ir paėmė VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai.

Apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam Š. B. Teigia, jog teismas nepagrįstai nuteistajam Š. B. paskyrė bausmės rūšį – baudą. Apelianto manymu, tokia bausmė yra neteisinga, aiškiai per švelni.

Taip pat apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikacija pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir mano, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Teigia, kad nusikaltimo organizatorė buvo A. R., o jis veikė kaip juridinis asmuo ir nurodo BK 203 straipsnio 1 ir 2 dalis. A. R. jiems vadovavo, subūrė organizuotą grupę kontrabandai daryti, parengė nusikalstamą veiką bei priemones, vadovavo ir koordinavo narių veiksmus, paskirstydama kiekvienam grupės nariui tam tikrą vaidmenį. Ji intensyviai telefonu bendravo ir su asmeniu iš Rusijos ir derino veiksmus.

Apelianto nuteistojo A. E. gynėja prašė nuteistojo A. E. apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistojo A. E. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentų

Apelianto prašymas tenkintinas. Skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai nuteistajam Š. B. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliantas, nesutikdamas su nuteistajam Š. B. paskirta bausmės rūšimi, mano, kad teismas, skirdamas Š. B. bausmės rūšį - baudą, nesivadovavo BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisingumo principu, neatsižvelgė į BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskyrė nuteistajam Š. B. neteisingą, aiškiai per švelnią, bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Š. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 – 06 - 28 įstatymo Nr. X – 1233 redakcija), aplinkybes ir teisingai ją teisiškai įvertino, tačiau skirdamas Š. B. bausmę netinkamai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei konkrečias bylos aplinkybes, ir nuteistajam Š. B. paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią, bausmę. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“ 3.1.12 punkte akcentuojama, kad motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nesilaikė.

Skundžiamu nuosprendžiu Š. B. yra nuteistas už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai buvo savanaudiški. Jis pats prisipažino, kad jam už dėžių su cigaretėmis iškrovimą buvo pažadėtas atlygis – 300 Lt (t.4, b. l. 72). Nuteistojo veiksmai darant nusikaltimą buvo aktyvūs, jis veikė kaip vykdytojas. Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti atsakomybė – jis veiką padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už tai jam skirtos baudos - nesumokėtos (t. 3, b. l. 108-109). Š. B. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, iš šios mokyklos pateiktos jo charakteristikos matyti, kad jis prastai lanko mokyklą, per pirmą pusmetį praleido 152 val., iš jų – 82 nepateisinamos (t. 3, b.l. 111).

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis Š. B. jau anksčiau buvo teistas už tris tyčinius nusikaltimus, už šias nusikalstamas veikas Tauragės rajono apylinkės teismo 2077-06-22 nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams (t. 3, b. l. 104-107). Tačiau nepraėjus nei metams po paskirtos bausmės atlikimo ir esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, Š. B. padarė dar sunkesnį naują tyčinį, savanaudišką, sunkų nusikaltimą. Tai rodo, kad Š. B. iš savo ankstesnio teistumo teisingų išvadų nepadarė ir jam anksčiau taikyta priemonė (laisvės apribojimas) pozityvaus poveikio taip pat nepadarė. Todėl kolegijos manymu, nuteistajam Š. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis – bauda – už naujai padarytą sunkų nusikaltimą neleis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), numatytus BK 41 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, mano, kad nuteistajam Š. B. už jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydį apsprendžia prokuroro apeliaciniu skundu prašomas šios bausmės griežtumas - vieneri metai laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokios rūšies ir dydžio nuteistajam Š. B. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Prokuroro skundo argumentas, kad skiriant Š. B. bausmę būtina atsižvelgti į tai, kad jis laikytinas recidyvistu, nes naują nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas ir teistumui neišnykus, atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. B. ankstesnius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas, padarė būdamas nepilnametis, todėl BK 27 straipsnio prasme, jis nelaikytinas recidyvistu.

Dėl to, kas išdėstyta skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl nuteistajam Š. B. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl nuteistojo A. E. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nuteistasis A. E. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo bylą iš naujo ir teisingai nustatyti jo kaltę. Apeliantas mano, kad jis nepagrįstai pripažintas nusikaltimo organizatoriumi, kad jo nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta neteisinga, per griežta, bausmė.

Nors apeliantas savo skunde konkretaus prašymo Apeliaciniam teismui nesuformulavo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantas prašo nepripažinti jo nusikaltimo organizatoriumi, pakeisti jo nusikalstamos veikos kvalifikacija ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Visi šie apelianto prašymai netenkintini, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas, neginčydamas savo kaltės ir veiksmų apimties, teigia, kad teismas nepagrįstai jį pripažino nusikaltimo organizatoriumi. Šis apelianto skundo teiginys neatitinka tikrovės.

Apeliantas A. E. nėra nuosprendžiu pripažintas nusikaltimo organizatoriumi. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kontrabandą, už kurios padarymą yra nuteistas A. E., buvo padaryta organizuota grupe. Šios nusikalstamos veikos organizatoriumi, priešingai nei teigia apeliantas, yra pripažintas ne jis, o nuteistoji A. R. Visi kiti šioje byloje nuteisti asmenys, tarp jų ir apeliantas A. E., buvo nusikaltimo vykdytojai. Tačiau, kadangi visi šioje byloje nuteisti asmenys kartu sutartiniais veiksmais siekė bendro rezultato, tai visų jų nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą, t. y. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant nuteistųjų veiką neturi reikšmės, kad nusikalstamai veikai padaryti ne visi jie atliko vienodus veiksmus (A. R. subūrė organizuotą grupę kontrabandai daryti, parengė nusikalstamą veiką bei priemones, vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, paskirstė kiekvienam grupės nariui tam tikrą vaidmenį, M. E. - stebėjo pasieniečių judėjimą, Š. B. - stebėjo vietovę prie Nemuno upės, A. E. ir Š. B. - krovė atgabentas cigaretes į automobilį, S. G. – vairavo automobilį), tačiau visi kartu sutartiniais veiksmais jie siekė bendro rezultato. Pagal įstatymą, bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla. Dėl to pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam bendrininkui nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio ir intensyvumo bei indėlio darant nusikaltimą. Esant bendrininkavimui, kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio darant nusikaltimą. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis tik esant vykdytojo ekscesui. Šioje byloje nėra duomenų buvus vykdytojo ekscesą.

Apeliantas, nesutikdamas su jo veikos kvalifikacija pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, mano, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Teigia, jog jis veikė kaip juridinis asmuo ir nurodo BK 230 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Toks apelianto pateiktas savo veiksmų vertinimas yra teisiškai neteisingas.

Apeliantas yra nuteistas už tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, veikdamas organizuota grupe su A. R., M. E., S. G. ir Š. B., padarė kontrabandą.

Kontrabanda yra neteisėtas daiktų, privalomų pateikti muitinei, gabenimas per Lietuvos valstybės sieną. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kontrabandinės cigaretės iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką buvo atgabentos neteisėtai, Nemuno upe, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokia nusikalstama veika baudžiamajame įstatyme yra įvardinta kaip kontrabanda ir atsakomybė už ją numatyta būtent BK 199 straipsnyje, pagal kurį apeliantas ir yra pagrįstai nuteistas. Kvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal jo prašomą BK 199² straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo, nes BK 199² straipsnio 1 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė neapima akcizais apmokestinamų prekių pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką gabenimo per valstybės sieną. Akcizais apmokestinamų prekių pažeidžiant nustatytą tvarką gabenimą per valstybės sieną apima kontrabandos sudėtis. Todėl nuteistojo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir negali būti kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Juridinio asmens sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau- CK). CK 2.33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Taigi, nuteistasis negali būti juridiniu asmeniu. Jis yra fizinis asmuo. Juridiniu asmeniu negali būti pripažinta ir organizuota grupė, nes ji neatitinka anksčiau minėto juridinio asmens apibrėžimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą organizuota grupė yra bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Apelianto nurodytas BK 203 straipsnis (1 ir 2 dalys) numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą juridinio asmens veiklą. Pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra juridinio asmens steigimo ar veiklos tvarka. Nagrinėjamoje byloje apie jokį juridinį asmenį (įmonę, įstaigą ar organizaciją), jos steigimą ar veiklą nekalbama, todėl ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 203 straipsnio 1 ir 2 dalį šioje konkrečioje byloje yra teisiškai neįmanoma.

Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme. Nurodo, jog tik jam vienam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kai tuo tarpu, kitiems nuteistiesiems paskirtos baudos. Toks apelianto skundo teiginys suprantamas kaip prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmės rūšį.

Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. E. bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė ir paskyrė jam tinkamą bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu A. E. nuteistas už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai buvo savanaudiški. Jis pats prisipažino, kad jam už dėžių iškrovimą buvo pažadėtas atlygis – 300 Lt (t. 4, b. l. 71). Nuteistojo veiksmai darant nusikaltimą buvo aktyvūs, jis veikė kaip vykdytojas. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti atsakomybė – jis veiką padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis, būdamas jauno amžiaus, teisiamas jau ne pirmą kartą. Ankščiau teistas du kartus už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Naujas tyčinis nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 3, b. l. 34-36). Baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirta bauda - nesumokėta (t. 3, b.l. 55). Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad jis mokosi, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktos A. E. charakteristikos matyti, kad A. E. mokyklos nelankė ir buvo nepažangus, todėl 2010-02-25 direktoriaus įsakymu buvo išbrauktas iš moksleivių sąrašų (t. 3, b. l. 57). Taigi, visos aptartos aplinkybės rodo, kad A. E. iš savo ankstesnių teistumų teisingų išvadų nepadarė ir nėra linkęs keisti savo netinkamą elgesį.

Be to, kadangi A. E. naują tyčinį nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas jau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. O recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis).

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam A. E. skundžiamu nuosprendžiu parinkta ir paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas – už jo padarytą tyčinį, sunkų, savanaudišką nusikaltimą yra teisinga ir keisti jos kita, švelnesne, bausmės rūšimi nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nuteistajam A. E. baudžiamąjį įstatymą (BK 199 straipsnio 1 dalis), paskyrė jam tinkamą bausmės rūšį ir nustatė teisingą jos dydį. Tenkinti nuteistojo A. E. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistajam Š. B., pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007–06-28 įstatymo Nr. X – 1233 redakcija), paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. E. apeliacinį skundą atmesti.