Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 16 d., apie 13.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 42, R. D. vairavo transporto priemonę – automobilį Citroen C5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 20 punktų reikalavimus.

Be to, 2016 m. gegužės 16 d., apie 13.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 42, R. D., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,65 promilės neblaivumas, įžeidinėjo policijos patrulius necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos patrulių reikalavimų, sulaikomas jiems priešinosi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. kaltės dėl vairavimo esant neblaiviam nepripažino, kaltę dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir priešinimosi jiems pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 15d. jį draugai su jo automobilio atvežė pas buvusią draugę A. G.. Pripažįsta, kad kitos dienos ryte bei dieną jis buvo neblaivus. Kitą dieną jis išėjo į lauką, nes reikėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, kadangi nežinojo kada jį draugė galės parvežti. A. G. išėjo jam iš paskos. Tik išėjus į lauką, pamatė, jog stovi policijos automobilis, kuris buvo užtvėręs pravažiavimą. R. D. atsirakino automobilį, nes norėjo iš jo susirinkti maistą bei tuo pačiu kalbėjo su dukra per skaipą telefonu. Galbūt pareigūnai pagalvojo, kad jis su telefonu juos filmuoja, todėl liepė išjungti telefoną bei jį pradėjo plėšti iš R. D. rankų. Tarp jų kilo konfliktas, nes R. D. paprašė pareigūnų patraukti automobilį. Tada pareigūnai jam pradėjo sukti rankas, spyrė į kojas bei liepė sėsti į tarnybinį automobilį. Tuo metu R. D. jiems priešinosi, nes, jo nuomone, nebuvo jokio pagrindo jį sulaikyti. Kad būtų koliojęs pareigūnus, neprisimena. Gal ir pavartojo kokį negražų žodį. Jam buvo uždėti antrankiai ir R. D. buvo įsodintas į policijos automobilį. Tikrintis girtumo automobilyje neliepė, o jo girtumas buvo patikrintas nuvykus į policijos komisariatą. R. D. automobilio nevairavo ir jo nebuvo užvedęs.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2016 m. gegužės 16d. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Jėgainės gatvėje į automobilį Citroen lipa neblaivus vyras ir ruošiasi važiuoti. J. G. su kolega P. Š. tuoj pat atvažiavo į nurodytą vietą ir sustojo taip, kad matytųsi abu išvažiavimai. Po keleto minučių pamatė atvažiuojant nurodytą automobilį. Jis susilygino su policijos automobiliu. J. G. pamatė, kad vairuotojas rankose laiko mobilų telefoną ir jį laikydamas prieš save, su juo kalba. Kaip pasirodė J. G., vairuotojas telefonu bendravo skaipu. J. G. trinktelėjo per automobilį, kad jis sustotų ir priėjo prie vairuotojo. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, todėl jam liepė užgesinti automobilio variklį ir išlipti iš automobilio. Vairuotojas pradėjo rėkti bei koliotis, kad jie jam trukdo pravažiuoti. J. G. liepė atiduoti automobilio raktelius, kad vairuotojas nesugalvotų važiuoti į miestą, tačiau jis nesutiko, todėl raktelius J. G. išplėšė iš vairuotojo rankų bei liepė išlipti iš automobilio. Išlipęs jis pradėjo keiktis, stumdytis. Buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau vairuotojas nesutiko, elgėsi agresyviai, todėl jėga buvo įsodintas į automobilį, kur buvo paprašyta pasitikrinti girtumą. Tikrintis girtumą vairuotojas atsisakė ir toliau elgėsi agresyviai bei įžeidinėjo pareigūnus. Pilietis buvo pristatytas į Policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Liudytojas P. Š. davė analogiškus parodymus.

Liudytoja A. G. parodė, kad 2016 m. gegužės 15d. pas ją buvo atvežtas buvęs sugyventinis R. D.. Kitą dieną R. D. jos paprašė, kad ji eitų kartu su juo ir perstatytų jo automobilį. R. D. išėjo pirmas. Ji išėjo netrukus. Eidama link R. D. automobilio, pamatė stovint policijos pareigūnų automobilį. R. D. buvo supykęs ir jam pareigūnai uždėjo antrankius bei įgrūdo į jų automobilį. A. G. išsigando ir nuėjo namo. Ji nematė ar R. D. vairavo automobilį.

Liudytojas Pranas A. B. parodė, kad jis matė policijos automobilį bei tai, kad į jį jėga pareigūnai įsodino R. D..

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolą pasirašyti atsisakė (I t., b. l. 1-2), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad R. D. 2016 m. gegužės 16 d., 14.49 val. nustatytas 2,65 promilės neblaivumas (I t., b. l. 3; II t., b. l. 10), alkotesterio patikros sertifikatas (I t., b. l. 4; 5; II t., b. l. 9), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, iš kurių matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Apie 13.00 val. pranešėjo nurodyta transporto priemonė buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 42. Vairuotojas atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą, buvo agresyviai nusiteikęs, bendraujant nuo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Automobilio rakteliai iš vairuotojo buvo atimti jėga. Vairuotojas išlipęs iš automobilio svirduliavo, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, vartodamas necenzūrinius žodžius. Vyriškis atsisakė praeiti iki tarnybinio automobilio, bandė šalintis, aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino rankas. Paprašius asmens pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu Alcotest 6810, nr. ARFM-0402, automobilio vairuotojas R. D. su policijos pareigūnais bendrauti atsisakė, teigė, jog į alkotesterį nepūs bei replikavo (I t., b. l. 6; 7; II t., b. l. 3; 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (I t., b. l. 8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (I t., b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (I t., b. l. 14-18; II t., b. l. 7-8), pažyma apie asmens finansinę būseną (I t., b. l. 19), foto nuotraukos (I t., b. l. 22-26), vairuotojo pažymėjimo kopija (I t., b. l. 27), administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teise teikti paaiškinimus nepasinaudojo (II t., b. l. 2).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. kaltės dėl vairavimo esant neblaiviam bei vengimo pasitikrinti girtumą nepripažino ir iškėlė versiją, kad jis automobilio nevairavo, o tik atėjo iš jo pasiimti daiktus bei girtumą jam tikrino tik policijos komisariate.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, vairavusiam transporto priemonę esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat numatyta atsakomybė vairuotojui, vengusiam neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojusiam alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pažymima, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1185/2007, Nr. N63-1992/2010, Nr. N662-1045/2012).

Policijos pareigūnų J. G. ir P. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad paprašius asmens pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu Alcotest 6810, nr. ARFM-0402, automobilio vairuotojas R. D. su policijos pareigūnais bendrauti atsisakė, teigė, jog į alkotesterį nepūs bei replikavo (I t., b. l. 6; 7). Teismo posėdžio metu liudytojai J. G. ir P. Š. patvirtino, kad jie aiškiai matė atvažiuojantį automobilį, kuriam susilyginus su policijos automobiliu, J. G. jį sustabdė. Taip pat liudytojai patvirtino, kad jie aiškiai matė, kad vairuodamas automobilį, vairuotojas telefonu bendravo skaipu. Kad telefono pagalba per skaipą bendravo su dukra pripažino pats R. D., tačiau teigė, kad tai darė tik eidamas, o ne vairuodamas automobilį. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. D.. Abu liudytojai patvirtino, jog vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, todėl jį įsodinus į tarnybinį automobilį, buvo paprašyta alkotesteriu pasitikrinti girtumą, tačiau vairuotojas atsisakė. Liudytojų J. G. ir P. Š. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos jų tarnybiniuose pranešimuose, iš bylos duomenų matyti, kad jie stovėjo PK budėtojo nurodytoje vietoje ir laukė pranešime nurodyto automobilio, kurį galimai vairuoja neblaivus vairuotojas, t.y. vykdė savo darbines funkcijas. Nėra nustatyta jų asmeniškumų R. D. atžvilgiu, suinteresuotumo bylos baigtimi, jie yra policijos pareigūnai, todėl jų parodymai pripažįstami patikimais R. D. kaltės įrodymais.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad esant pagrįstam pagrindui manyti, jog R. D. vairavo automobilį galimai būdamas neblaivus bei jam pasiūlius neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu, jis vengė tai daryti. Taip R. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, R. D., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. kaltę dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir priešinimosi jiems pripažino iš dalies, tačiau teigė, kad patys pareigūnai elgėsi netinkamai, be to, jo nuomone, jis nepadarė jokio pažeidimo, todėl nesutiko būti sulaikomas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, pasipriešinimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalies prasme, suprantamas kaip fizinio smurto panaudojimas, bandymas ištrūkti ir pabėgti ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Iš aukščiau aptartų policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad R. D. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui – stangrino rankas, bandė šalintis, stumdėsi, todėl buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmais ir spec. priemonės – antrankiai. Be to, R. D. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų perduoti automobilio raktelius, prieiti prie tarnybinio automobilio, sėsti į jį bei koliodamasis necenzūriniais žodžiais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, todėl įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje pilnai įrodyta, jog R. D. aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. D. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., padaryti neblaivaus asmens (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose bei papildoma nuobauda-teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, skirti 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, skirti 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, skirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, skirti 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.