Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini).,, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. G., M. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G. 2017-09-14 vykusio teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, papildomai paaiškino, kad M. B. – jos anūkės vyras. Įvykio aplinkybių nežino, įvykio vietoje nebuvo. Žino tik, kad M važiavo automobiliu ir nutiko įvykis. Buvo iškviesta policija. Remontui išmokėtas draudimas. Automobilis registruotas jos vardu. Matė sugadintą automobilį, buvo pažeidimai priekyje. Automobilį remontavo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. 2017-09-14 vykusio teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, papildomai paaiškino, kad V. G. – jo draugės močiutė. Įvykis buvo pernai. Važiuodamas į sodus, dienos metu, nepastebėjo duobės ir į ją įvažiavo. Duobė nebuvo pažymėta jokiais ženklais. Kelio danga – asfaltas. Duobė buvo asfalte. Buvo rytas. Kelio danga buvo drėgna, matomumas geras. Ar duobė buvo užlieta vandeniu, nepamena. Važiavo 55 km/h greičiu. Koks ten leistinas greitis, nežino, ženklų ribojančių greitį nebuvo. Duobė buvo dešinėje kelio pusėje. Duobės dydžio nežino, bet ji buvo gili. Prieš duobę nestabdė, nes nerekomenduojama to daryti. Duobę pamatė staiga, bandė apvažiuoti, bet nepavyko. Pranešė apie įvykį policijai. Atvyko du pareigūnai, matavo, pareigūnas fotografavo, paėmė paaiškinimą. Važiavo „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo tuo keliu pirmą kartą. Automobilio apgadinimai – abiejų ašių dešinės pusės ratai. Iškilo guzai. Ratlankiai sugadinti – įtrūkę. Ratlankiai buvo keičiami. Dar išsiliejo amortizatoriaus tepalas, bet draudimas to nekompensavo. Išlipimo – įlipimo rankena kas yra, nežino. Sąmatos nematė. Ratlankis buvo dažytas. Padangos buvo keičiamos naujomis, nes po įvykio netiko važinėjimui. Po įvykio pareigūnai patarė nevažiuoti, bet saugiu greičiu grįžo namo į Kauną. Mano, kad dėl įvykio kalta savivaldybė, kuri netvarko kelių.

2017-10-09 vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. Š. parodė, kad jis sudarė įvykio schemą. Pranešė Kauno apskrities VPK apie duobę. Gavo iš policijos budėtojo pranešimą, kad žmogus įvažiavo į duobę. Dviese atvažiavo į įvykio vietą, apžiūrėjo ir užregistravo. Išmatavo duobės skersmenį, plotį ir gylį. Įvykis atsitiko kelyje link (duomenys neskelbtini)., karjero, nusukus nuo A6 kelio. Duobės matmenų schemoje nėra parašyta. Duobę pats matė. Įvažiavęs į duobę, automobilis dar pavažiavo 15 m. Vizualiai duobė buvo apie 50 cm pločio, iki 1 m ilgio, gylis apie 20-30 cm. Duobė – didoka, padangai prakirsti tokios duobės užtenka. Apžiūrinėjo automobilį, fotografavo. Administracinio pažeidimo byloje tarnybiniame pranešime užfiksuota taip, kaip viskas buvo. Jei buvo važiuojama leistinu greičiu, mano, kad duobę buvo galima pamatyti. Negali pasakyti, ar automobilis toliau buvo eksploatuojamas su prakirstomis padangomis. Ženklo, žyminčio duobę, kelyje nebuvo. Kokiu greičiu galėjo važiuoti vairuotojas, nežino. Ar buvo stabdymo žymės, negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), nuosavybės teise priklauso V. G. (e. b. l. 21, 25). Laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-04-11 minėtas automobilis draustas transporto priemonių draudimu (toliau – kasko) AB „Lietuvos draudimas“ (e. b. l. 77. Jonavos rajono PK apžiūrai pateiktos medžiagos (reg. Nr. 20-PR2-39600) duomenimis nustatyta, kad 2016-08-04 apie 13.16 val. (duomenys neskelbtini)., važiuojant link (duomenys neskelbtini)., kaimo, 4 km, M. B., vairuodamas automobilį, įvažiavo į duobę ir apgadino du automobilio ratus, prakirstos dvi padangos iš vidinės pusės, įtrūkę abu ratlankiai. Sudaryta eismo įvykio vietos schema, joje pažymėta duobė, paimtas paaiškinimas. 2016-09-08 nutarimu, nesant eismo įvykio kaltininkui bei administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (e. b. l. 33-34), o (duomenys neskelbtini)., administracijos (duomenys neskelbtini)., seniūnijai išsiųstas pranešimas imtis veiksmų, kad kelyje esanti duobė būtų sutvarkyta (rašto Nr. 20-S-131369). Tą pačią įvykio dieną apie įvykį informuota AB „Lietuvos draudimas“, pateiktas prašymas išmokėti draudimo išmoką (e. b. l. 23). Transporto priemonės techninės apžiūros aktu (e. b. l. 22) nustatyta, kad turi būti keičiamos kairės pusės priekinė ir galinė padangos, ratlankiai, atliekama važiuoklės patikra. Žalos sąmata nustatyta, kad viso automobilio patirtų gedimų remonto kaina, atlikus išskaitymą, yra 490,70 Eur (e. b. l. 16–20). Ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK dėl duomenų apie eismo įvykį pateikimo (e. b. l. 5, 10, 27, 29, 30), gauti duomenys iš Jonavos rajono PK apie eismo įvykio tyrimo eigą, rezultatus 9e. b. l. 6, 24, 31). 2016-08-24 ir 2016-09-12 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 490,70 Eur automobilio savininkei V. G. už įvykio metu patirtą žalą (e. b. l. 7-8, 14-15). AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini)., raštu, prašydama per 30 dienų sumokėti 490,70 Eur (e. b. l. 11–13). Liudytojo E. Š. paaiškinimais nustatyta, kad kelyje buvusios duobės matmenys buvo: apie 50 cm pločio, iki 1 m ilgio ir apie 20-30 cm gylio. Byloje pateiktos fotonuotraukose užfiksuoti automobilio pažeidimai (e. b. l. 36–66).

Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini)., pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2016-08-24 ir 2016-09-12 išmokėjusi draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (LAT 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Atsakomybei pagal CK 2.66 straipsnį kilti užtenka šių sąlygų: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) priežastinis ryšys tarp daikto trūkumų ir žalos atsiradimo. Kaltė formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. (LAT 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kelias, esantis (duomenys neskelbtini)., vedantis link (duomenys neskelbtini)., kaimo, nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Šią aplinkybę taip pat patvirtino atsakovės atstovė teismo posėdžio metu. Duomenų, kad buvo sudaryta rangos sutartis su kokia nors įmone, kuri būtų atsakinga už kelio priežiūrą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad (duomenys neskelbtini)., yra atsakinga už šio kelio priežiūrą, taisymą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK medžiaga (reg. Nr. 20-PR2-39600), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. B. paaiškinimais, liudytojo E. Š. parodymais nustatyta, kad kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini)., seniūnijoje, vedančiame link (duomenys neskelbtini)., kaimo, 4 km, 2016-08-04 buvo duobė, kurios plotis apie 50 cm pločio, ilgis iki 1 m, gylis apie 20-30 cm ir kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. Nors atsakovė, atsikirsdama į ieškinį ir nurodė, kad abejoja, jog tokia duobė iš viso buvo, teismas neturi pagrindo abejoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK surinkta medžiaga, liudytojo E. Š. (policijos pareigūno), kuris buvo iškviestas į eismo įvykį, parodymais, kad jis duobę matė ir eismo įvykio schemoje ją užfiksavo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėto kelio būklė įvykio dieną buvo ideali. Tai, kad atsakovė nurodo, jog seniūnija nėra gavusi jokio pranešimo iš Jonavos rajono PK apie duobę, dar nereiškia, kad tokios duobės minėtame kelyje nebuvo. Taigi, atsakovė, kaip kelio savininkė (valdytoja), privalėjo pasirūpinti tinkamu duobės pažymėjimu ar aptvėrimu.

Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. LAT 2008-08-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 nurodė, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; LAT 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; LAT 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad automobilis „Mercedes Benz C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Nustatyti kairės pusės priekinės ir galinės padangų bei ratlankių apgadinimai. Labiau tikėtina, jog minėti apgadinimai atsirado 2016-08-04 įvykio metu, įvažiavus į kelyje (duomenys neskelbtini)., vedančiame link (duomenys neskelbtini)., kaimo, 4 km, buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, t. y. yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2016-09-08 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuoti automobilio apgadinimai, eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui apgadinti kairės pusės abu ratai, įtrūkę abu ratlankiai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir liudytojas E. Š., kuris matė automobilį eismo įvykio vietoje, fiksavo jo sugadinimus, kuriuos nurodė tarnybiniame pranešime. Duomenų, kad policijos pareigūnams būtų kilę įtarimų, jog sugadinimai neatitinka M. B. nurodytų įvykio aplinkybių, byloje nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. patvirtino, kad duobė buvo didoka ir padangoms prakirsti tokios duobės užteko. Todėl kaip visiškai nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, kad neįrodyta, jog būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus. Atsakovė, ginčydama priežastinį ryšį tarp kelio trūkumo ir atsiradusios žalos, nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias abejones, tik deklaratyviai nurodė, kad automobilio eksploatavimas po eismo įvykio galimai prisidėjo prie žalos padidinimo. Tačiau šis atsakovės argumentas taip pat atmestinas kaip neįrodytas, nes analogiški automobilio apgadinimai, kaip ir nurodyti Jonavos rajono PK medžiagoje, užfiksuoti ir vėliau (jau po automobilio eksploatavimo) tą pačią dieną ieškovės vertintojo sudarytame transporto priemonės techninės apžiūros akte, t. y. naujų apgadinimų, nei užfiksavo policijos pareigūnai iš karto eismo įvykio vietoje, nenurodyta.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad dėl minėto eismo įvykio automobilio savininkei V. G. išmokėjo 490,70 Eur, šią sumą grindžia žalos sąmata Nr. 1747355. Atsakovės atstovė nurodė, kad žalos sąmatoje nurodyti nesuprantami papildomi darbai, tokie kaip darbai su išlipimo - įlipimo rankena, variklio skyriaus apdailos dalis, dažymas ir pan. Mano, kad šie darbai nevisiškai susijęs su autoįvykio metu padarytais pažeidimais. Tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto išlaidas ir/ar pagrindžiančių mažesnę remonto kainą, taip pat objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo atlygintos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Nors trečiasis asmuo M. B. ir nurodė, kad nežino, ką reiškia žalos sąmatoje nurodyti darbai su išlipimo/įlipimo rankena, tačiau tai nereiškia, kad tokie darbai pagal apgadinimo pobūdį neturėtų būti įtraukiami į sąmatą, nustatant žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, automobilio savininkė sutiko su paskaičiuotu žalos dydžiu, atitinkama pinigų suma jai buvo pervesta. Vadinasi, automobilio savininkė pasirinko gauti draudimo išmoką ir remontuotis automobilį savo pačios pasirinkimu, o ne ieškovės nurodytame servise, kada atlikti automobilio remonto darbai būtų nurodyti automobilį remontavusios įmonės atliktų darbų akte. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Be to, kaip matyti iš žalos sąmatos Nr. 1747355, nuostolių suma apskaičiuota vadovaujantis AUDATEX programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, kad nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad dėl kilusios žalos, įvažiavus į duobę, kaltas yra pats automobilio vairuotojas M. B., kuris nesilaikė KET 9, 127, 128, 129, 131.5 punktų reikalavimų, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir atsargus iškilus grėsmei eismo saugumui, ir taip sudarė sąlygas žalai atsirasti. Tokią išvadą atsakovė daro atsižvelgdama į tai, kad vairuotojas į duobę įvažiavo ne tik priekiniu, bet ir galiniu ratu, vasaros sezonu, šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Tačiau teismas su tokia atsakovės išvada sutikti negali.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena 2016-09-08 nutarimu buvo nutraukta, nesant eismo įvykio kaltininkui bei administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vadinasi, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nenustatė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. (vairuotojas), būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Todėl tik tas faktas, kad vairuotojas įvažiavo į duobę, neįrodo vairuotojo kaltės dėl atsitikusio eismo įvykio ar vairuotojo tyčios, didelio neatsargumo, kas yra būtina pagal CK 6.266 straipsnį, norint eliminuoti kelio savininko atsakomybę. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog automobilio vairuotojas M. B. kaip nors pažeidė KET ir dėl to kilo minėtas eismo įvykis. M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo apie 55 km/h greičiu (duomenų, kad vairuotojas greitį viršijo, byloje nėra), duobę pastebėjo staiga, bandė jos išvengti, bet nepavyko. Taigi, atsakovė vairuotojo kaltę iš esmės grindžia tik prielaidomis, kad jis buvo neatidus, neatsargus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Be to, nesant jokių ženklų, įspėjančių apie kelio sugadinimą (duobę), vairuotojas apie ją negalėjo žinoti (M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtu keliu važiavo pirmą kartą), todėl neturėjo pareigos važiuoti lėčiau, nei leistinu maksimaliu greičiu, taip pat pareigos mažinti greitį ar net stabdyti. Byloje nustatytas faktas, kad atsakovės valdomame kelyje buvo duobė (apie 1 m. ilgio ir 20-30 cm gylio), reiškia, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis. Atsakovė neužtikrino tinkamos kelio priežiūros, laiku nesiėmė veiksmų kelio defektams pašalinti, todėl dėl atsakovės, kaip kelio savininkės, tinkamo pareigų nevykdymo kelio dangoje atsirado duobė, o dėl jos, įvyko eismo įvykis, todėl atsakovė Jonavos rajono savivaldybė privalo atlyginti žalą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 straipsnis, 6.282 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės prašomą priteisti žalą.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismo nustatytas faktines aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 490,70 Eur turtinė žala.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 70,08 Eur už ieškinio surašymą bei 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 12,78 Eur pašto išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini)., (j.a.k. (duomenys neskelbtini).,), (duomenys neskelbtini)., ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, (j.a.k.110051834), J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“, naudai 490,70 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų 70) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (490,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini)., (j.a.k. (duomenys neskelbtini).,), (duomenys neskelbtini)., valstybės naudai 12,78 Eur (dvylikos eurų 78 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus pristatyti teismo raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.