Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2016-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-762/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-11
Bylos Nr.
1-100-762/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16683-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Kaltinamasis
D. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-762/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16683-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.; 1.2.4.8.; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.10.1.4.
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 11 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16683-15 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2015 m. kovo 22 d., apie 16.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo tėvui J. G. į veidą ir galvą, tuo sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui ir šeimos nariui - nukentėjusiam J. G..

Be to, D. G. 2016 m. kovo 25 d., apie 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pastūmė savo tėvą J. G., dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir parkrito ant grindų, bei sudavė ne mažiau kaip tris kartus J. G. į veidą, kaklą ir kitas kūno vietas, tuo sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui ir šeimos nariui - nukentėjusiam J. G..

I veika. Fizinio skausmo sukėlimas J. G. 2015 m. kovo 22 d.

D. G. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 43, 92-93, 98-100)

Kaltinimai D. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., grindžiami šiais duomenimis:

Nukentėjusiojo J. G. parodymais. Jis nurodė, kad 2015 m. kovo 22 d., apie 16-17 val., tarp jo ir sūnaus D. G. kilo žodinis konfliktas, abu buvo neblaivūs. D. G. susistumdė ir pradėjo muštis. Jam D. G. sudavė kelis smūgius į veidą, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Į medikus nesikreipė, pretenzijų sūnui neturi, jam atleido (b. l. 31).

Liudytojos A. G. parodymais. Ji nurodė, kad 2015 m. kovo 22 d., apie 16 val., pas ją į namus atėjo buvęs vyras J. G.. Po 20 min. grįžo visiškai girtas sūnus D. G., kuris pradėjo triukšmauti, šūkauti, nepastovėjo ant kojų, griuvinėjo. J. G. norėjo jį paguldyti į lovą, tačiau D. G. puolė tėvą ir abu pradėjo muštis. Pamatė, kad J. G. pradėjo bėgti kraujas, ji labai išsigando, todėl išvietė policiją (b. l. 34).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės grupės tyrėjos D. S. 2015 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 22 d., 16 val. 24 min., buvo gautas budėtojo pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mušasi tėvas su sūnumi. Nuvykus į įvykio vietą, kambaryje ant grindų rasti besimušantys du vyriškiai. Juos išskyrus paaiškėjo, kad tai yra J. G. ir jo sūnus D. G., abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Ant čiužino buvo matyti kraujo dėmės, abiejų vyriškių drabužiai buvo kruvini, J. G. veidas ir galva taip pat buvo kruvini. Iš jo burnos ir nosies tekėjo kraujas, galvos pakaušio dalyje matėsi atvira kirstinė žaizda, iš kurios tekėjo kraujas. Jis medikų pagalbos atsisakė, įvykio aplinkybių neaiškino. Ant D. G. veido ir kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, jis nenurimo, nuolat bandė suduoti tėvui. Apklausus namuose buvusią A. G., kuri telefonu pranešė apie įvykį, ji nurodė, kad į namus atėjo jos buvęs vyras J. G., vėliau grįžo sūnus D. G., kuris pradėjo triukšmauti, puolė tėvą, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie pradėjo tarpusavyje muštis (b. l. 25).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 22 d., nuo 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje. Jame matyti netvarka, ant čiužinio ir radiatoriaus užfiksuotos raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės, šalia guli antklodė, kuri taip pat yra kraujuota, daiktai kambaryje išvartyti (b. l. 27-29).

Alkotesterio rodmenimis, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. kovo 22 d., 17 val. 02 min., D. G. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. l. 37).

Apklaustas kaip įtariamasis, D. G. nurodė, kad visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, labai gailisi. Jo tėvas J. G. maždaug 2-3 metus nebegyvena kartu su juo ir motina A. G., tačiau juos dažnai aplanko. 2015 m. kovo 22 d., apie 16 val., jis grįžo į namus, kuriuose buvo ir tėvas. Jie abu buvo neblaivūs, kalbėjosi, apie ką - nepamena. Abu su tėvu pradėjo stumdytis ir muštis, 3-4 kartus sudavė tėvui į galvą dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Dėl ko kilo konfliktas, negali pasakyti. Gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 43, 98-100).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad D. G. 2015 m. kovo 22 d., apie 16.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo tėvui J. G. į veidą ir galvą, tuo sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui ir šeimos nariui - nukentėjusiam J. G., todėl tokia D. G. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

II veika. Fizinio skausmo sukėlimas J. G. 2016 m. kovo 25 d.

D. G. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 92-93, 98-100)

Kaltinimai D. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., grindžiami šiais duomenimis:

Nukentėjusiojo J. G. parodymais. Jis nurodė, kad 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos nurodyti negali, apie pietus, atėjo pas buvusią žmoną į namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Po keliolikos minučių grįžo neblaivus sūnus D. G., tarp jų buto koridoriuje kilo konfliktas. Staiga pajuto, kad D. G. jį pastūmė, nuo smūgio, atsitrenkęs į kažką, nugriuvo ant žemės, tada pajuto dar kelis smūgius į įvairias kūno vietas, tai pat į veidą ir kaklą. Kiek smūgių sudavė sūnus negali pasakyti, tačiau ne mažiau, kaip tris. Visų aplinkybių tiksliai papasakoti negali, nes buvo gerokai apgirtęs. Tuo metu, kai sūnus jį mušė, jautė fizinį skausmą, tačiau medikų pagalbos neprireikė. Dabar D. G. atleido, pretenzijų neturi, su juo susitaikė (b. l. 61-63).

Liudytojos A. G. parodymais. Ji nurodė, kad 2016 m. kovo 25 d., apie 13 val. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs vyras J. G.. Po kurio laiko atėjo ir sūnus D. G.. Jie abu buvo girti, pradėjo konfliktuoti. Sūnus puolė mušti tėvą kumščiais, J. G. parkrito ant grindų, tačiau sūnus ir toliau jį kumščiavo. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sūnus sudavė J. G. – nežino, matė tik tiek, kad J. G. buvo parkritęs ant grindų, o sūnus pasilenkęs jam kelis kartus sudavė kumščiais. Atvykus policijos pareigūnams, jie vis dar mušėsi, todėl policininkai juos išskyrė (b. l. 67, 68-69).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės grupės tyrėjo D. D. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 25 d., 13 val. 03 min., buvo gautas D. G. telefoninis pranešimas, kad tėvas grasina peiliu. Nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) g., laiptinėje rasti akivaizdžiai neblaivūs D. G. ir jo tėvas J. G., ant kurio veido ir kaklo matėsi sužalojimai, kraujosruvos, po nosimi – sudžiuvusio kraujo likučiai. Įvykio aplinkybių nei D. G., nei J. G. paaiškinti nesugebėjo. Bute apklausta A. G. nurodė, kad pas ją į namus atėjo neblaivūs D. G. ir J. G., tarp kurių kilo konfliktas, kurio metu D. G. ėmė kumščiais mušti tėvą, į vairias kūno vietas, sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių, peiliu niekas negrasino (b. l. 47).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 25 d., nuo 13 val. 15 min. iki 13 val. 30 min., atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame bute (b. l. 49-52).

Nukentėjusiojo J. G. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 25 d., 14 val. atlikus J. G. kūno apžiūrą, nustatyta, kad ant jo kaktos matyti sumušimas, ji yra patinusi ir paraudusi, nosis taip pat paraudusi, po ja matyti sudžiūvusio kraujo likučiai. Kairėje kaklo pusėje matyti nedidelė ryški kraujosruva, kuri yra tamsiai raudonos spalvos. J. G. megztinis yra suplyšęs, ant jo matyti kraujo dėmės (b. l. 56-59).

Alkotesterio rodmenimis, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. kovo 25 d., 13 val. 40 min., D. G. nustatytas 2,69 promilių girtumas (b. l. 70).

Apklaustas kaip įtariamasis, D. G. nurodė, kad visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, labai gailisi. 2016 m. kovo 25 d., apie 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir tėvo J. G. kilo konfliktas, kurio priežasčių nepamena. Jis ėjo į virtuvę, kurioje buvo tėvas, kuris ėmė žodžiais kabinėtis. Supykęs pastūmė tėvą, jis nuvirto ant grindų. Tuomet prie jo pasilenkė ir sudavė smūgius į veidą ir galvą. Galbūt galėjo trenkti dar kažkur, tačiau to negali tiksliai nurodyti, nes dėl girtumo visų aplinkybių neatsimena. Neneigia, kad galėjo dar kur nors suduoti, kadangi buvo supykęs ir nebesivaldė. Matė, kad tėvo veidas yra kruvinas, jam iš nosies tekėjo kraujas. Pamena, kad kažkuriuo metu kvietė policiją (b. l. 92-93, 98-100).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad D. G. 2016 m. kovo 25 d., apie 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pastūmė savo tėvą J. G., dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir parkrito ant grindų, bei sudavė ne mažiau kaip tris kartus J. G. į veidą, kaklą ir kitas kūno vietas, tuo sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui ir šeimos nariui - nukentėjusiam J. G., todėl tokia D. G. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

Bausmės skyrimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Už šias nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti D. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., bei paskirti jam: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (2015 m. kovo 22 d. veika), padarymą keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK140 str. 2 d. (2016 m. kovo 25 d. veika) paskirti penkerių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., skirtinas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., skirtiną subendrintą šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą keturiems mėnesiams. Įpareigoti D. G. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 65 str. 2 p. c) p. p., 66 str., į skirtiną galutinę bausmę įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 22 d., 16 val. 30 min., iki 2015 m. kovo 23 d., 16 val. 55 min. (dvi laikino sulaikymo paros), ir nuo 2016 m. kovo 25 d., 13 val. 30 min. iki 2016 m. kovo 27 d., 10 val. 20 min. (dvi laikino sulaikymo paros), viso keturias laikino sulaikymo paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 72¹ str., D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens - J. G. vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (103-105, 106-109).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant bausmės dydžius D. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. D. G. yra neteistas (b. l. 75), praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 76-82), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje charakterizuojamas neigiamai (b. l. 88). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis bei siūloma baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkami.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, D. G. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad D. G. padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus šeimos nariui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei apsaugoti nukentėjusiojo - J. G. teisėtus interesus, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 d. 8 p., 72¹ straipsniu, D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens - J. G. vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. G. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. kovo 22 d., 16 val. 30 min. (b. l. 38), iki 2015 m. kovo 23 d., 16 val. 55 min. (b. l. 39), taip pat nuo 2016 m. kovo 25 d., 13 val. 30 min. (b. l. 71-72), iki 2016 m. kovo 27 d., 10 val. 20 min. (b. l. 73), todėl šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į D. G. skirtiną bausmę. Laikytina, kad bendrai sudėjus ir suapvalinus D. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas yra trys paros.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44-45, 101-102), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G.:

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2015 m. kovo 22 d. veika), ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2016 m. kovo 25 d. veika), ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti D. G. laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str., į D. G. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 22 d., 16 val. 30 min., iki 2015 m. kovo 23 d., 16 val. 55 min., taip pat nuo 2016 m. kovo 25 d., 13 val. 30 min., iki 2016 m. kovo 27 d., 10 val. 20 min. (trys laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įpareigoti D. G.: viso laisvės apribojimo laikotarpiu kiekvieną dieną būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. G. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str., D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens - J. G. 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti D. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos, paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjas Artūras Dilys