Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

2020 m. rugpjūčio 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš V. S. (toliau – atsakovė) 7 830 Eur negrąžintą kredito dalį, 670,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 830 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. sausio 20 d., 2 416,82 Eur tarpininkavimo mokestį, 14,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 1 d., 19,58 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 830 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. sausio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovė nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. sausio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 7 830 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 506,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,58 procentų), 616,82 Eur tarpininkavimo mokesčio su 1 800 Eur nuolaida iki 2025 m. sausio 20 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2020 m. birželio 25 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d. nutraukė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 7 830 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 670,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 670,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 830 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 830 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 2 416,82 Eur tarpininkavimo mokestį. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 2 416,82 Eur tarpininkavimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas.

Taipogi ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 14,41 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 1 d. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto, šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 14,41 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 1 d., atmetamas.

Taip pat ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 19,58 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 830 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. sausio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 19,58 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą 7 830 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. sausio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetamas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 917,04 Eur (7 830 Eur + 670,22 Eur + 2 416,82 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 99,87 procentų ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 246 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 200 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), t. y. iš viso 446 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (į. k. 303225546) iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 830 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties eurų) negrąžintą kredito dalį, 670,22 Eur (šešių šimtų septyniasdešimties eurų ir dvidešimt dviejų euro centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 830 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.), 2 416,82 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų šešiolikos eurų ir aštuoniasdešimt dviejų euro centų) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 917,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 446 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.