- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-30905-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25471-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- N. P., VĮ Turto bankas, Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. P., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos O. R., mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjo tėvas J. R. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad tėvai J. R. ir O. R., susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas – (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo įregistruotas tėvo vardu, tai jis po sutuoktinės O. R. mirties, nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo ir toliau liko gyventi minėtame bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Todėl laikytina, kad J. R. po O. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimu sutiko su pareiškimu.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po O. R. mirties, priėmimo faktą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvai yra J. R. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) ir O. R. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) gim. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirusiosios įpėdiniai - sutuoktinis J. R. ir jos vaikai – pareiškėjas V. R. ir suinteresuotas asmuo N. P.. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys kreiptųsi dėl atsiradusio palikimo priėmimo (Testamentų registro išrašas), todėl palikėjos palikimą turėjo teisę priimti jos vaikai ir sutuoktinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris realiai palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, t.y. nurodytu turtu naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir toliau gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamoje byloje ištyręs ir įvertinęs joje esančių įrodymų visumą, teismas, konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas yra įrodytas, o jo nustatymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškimas tenkinamas, įstatymui numatant galimybę priimti palikimą pradėjus faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį jos palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.