Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 58-69 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam E. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su E. B. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 58-69 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju E. B. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nuteistasis E. B. pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies sąlygų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Teismo nuomone, Komisija 2022 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 58-69 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, likusią gana didelę neatliktos bausmės dalį, įvykdytą labai sunkų nusikaltimą, išlikusį poreikį visapusiškai įsitraukti į intervencines socialinės reabilitacijos programas, orientuotas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei pakartotinio smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybės valdymą, į tai, kad nuteistasis turi neigiamų nuostatų į visuomenės vertybės sritis, problemų indentifikavimo, kad būtų galima prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą, į tai, kad nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti E. B. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis.

Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečia kartą (pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini)). E. B. slėpėsi nuo bausmės, todėl jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu E. B. sulaikytas (duomenys neskelbtini), pargabentas į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą (vagystė, prekyba žmonėmis), nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos modelis. Dabartinis nusikaltimas sunkesnis lyginant jo ankstesnes nusikalstamas veikas.

Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, nuostatų ypatumus siekiami koreguoti tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalbą. Bausmė atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika. Terminuotą laisvė atėmimo bausmę E. B. atlieka trečią kartą (pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini)). Komisija mano, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas padarius jam nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje (prekyba žmonėmis), 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė), ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2016 m. kovo 10 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2015 m. kovo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2, 5 d. 2 p., pagal LR BK 147 str. 2 d., 178 str. 2 d. paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, suvokia padarytų nusikaltimų pasekmes, tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančios 2022 m. kovo 3 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-56 matyti, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo (LR BK 178 str. 2 d.) pripažino iš dalies, minimizuodamas ir racionalizuodamas savo elgesio indėlį nusikaltimo įvykių aplinkybių visumai bei pasekmėms (asmens bylos I tomo 2 dalies b. l. 184). E. B. skunde akcentuoja tai, kad jis priėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, jis turi didelė motyvacija nenusikalsti ir toliau laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Todėl nuteistajam buvo paskirta griežta bausmė – laisvės atėmimas 5 metų 6 mėnesių. Nuteistajam būdingos tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos raiška.

Nuteistojo E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizika didėja. Analizuojant išsilavinimo sritį, nuteistasis pateikė informaciją, kad buvo pašalintas iš mokymosi įstaigos dėl pamokų nelankymo, darbo sritį, šiuo metu nedirba pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio sąsajas su finansine nauda, turimus įsiskolinimus, pakito lėšų valdymo ir pajamų srities įverčiai. Analizuojant ryšių sritį, nustatyta, kad vagystę įsibraunant įvykdė kartu su pusbroliu. Atsižvelgiant į individualius su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius veiksnius, būdingus asmenybės bruožus, įgūdžius problemų atpažinimo, jų sprendimo bei pasekmių įvertinimo srityse, stebimas nuostatas bei požiūrį, pastaruoju metu negatyvią nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kryptį, nustatyti ir tam tikrų emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų sričių įverčių pokyčiai.

Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis dirbo, periodiškai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio korekcijos programose, intervencinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu buvo skatintas 4 kartus, su įstaigos administracija bei kitais nuteistaisiais palaiko gerus santykius, tačiau teikimo bylos duomenimis E. B., be jau minėtų skatinimų, jis buvo baustas 2 kartus už įvairių pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių pažeidimų, kas neigiamai jį charakterizuoja. E. B. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau įvertinimo metu nustatyta, kad jis buvo pašalintas iš mokymosi įstaigos dėl pamokų nelankymo, šiuo metu nedirba pataisos namuose. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad E. B. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien jų nagrinėjamu atveju nepakanka taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse ir elgesio korekcijos programose yra svarbu mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe, nes bausmę atlikti tinkamai (laikantis nustatyto režimo) yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2018 m. gruodžio 14 d., per šį laiką jis buvo skatintas 4 kartus, tačiau buvo ir 2 kartus baustas, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad E. B. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 2 metų ir 1 mėnesio.

Komisija, spręsdama klausimą dėl E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir jo gyvenimo sąlygas bei ryšius. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2022 m. kovo 3 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-56 nurodyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinė gyvenamosios vietos aplinka gali būti vienas iš svarbiausių nuteistojo resocializaciją destabilizuojančių veiksnių, kuris gali būti aktualus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kad kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo ryšių palaikymo ypatumai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio raiška – nusikaltimą įsibraunant įvykdė kartu su pusbroliu. Taip pat būtina pažymėti, jog nuteistasis atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę riziką nusikalsti, nusikalstamas veikas vykdė kartu su kitais asmenimis. Pastebimos gyvenimo stiliaus ypatumų sąsajos su nusikalstamumu (teistas tris kartus, slapstėsi (duomenys neskelbtini), buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis ir pan.).

Komisija, spręsdama klausimą dėl E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde prašo patikėti, kad jis pasitaisė ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, be to, pažada laikytis visų nustatytų jam priežiūros sąlygų, iš 2022 m. kovo 3 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-56 matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, nuostatų ypatumus, reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Šiuo metu jis nelinkęs detalizuoti ateities gyvenimo būdo, sąlygų, ryšių bei darbinio užimtumo svarbos kasdieniame gyvenime, atities planus sieja su rūpinimusi šeima. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors pats nuteistasis yra motyvuotas išvengti nusikalstamumo ateityje, nori dirbti, tačiau aptartos nuteistojo asmenybės charakteristikos, nepaisant išklausytų elgesio korekcijos programų, gali apsunkinti sėkmingą integraciją laisvėje.

Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nepastebėtas E. B. impulsyvus ar rizikingas elgesys, tačiau jo elgsena laisvėje, kai jis tampa maksimaliai atsakingas už savo elgesį ir neturi išorinės kontrolės bei, tikėtina, nėra baimės patirti jam nepageidaujamą poveikį, gali pasižymėti impulsyviu ir rizikingu elgesiu, lengvai peraugančiu į agresyvų (pavojingą) elgesį. Juolab, kad kontroliuojanti ir agresyvi elgsena buvo vienas svarbiausių aspektų susijusių su nusikalstamu elgesiu. Taigi, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje, taip pat buvo vienas svarbiausių veiksnių susijusių su nuteistojo nusikalstamumu.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika. Pažymėtina, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Aptariamos rizikos mažinimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties E. B. elgesio, požiūrio į atliekamą bausmę. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

E. B. skunde cituoja teismų praktiką, pagal kurią atskiriems nuteistiesiems už skirtingo pobūdžio nusikaltimų padarymą, nevienodą teistumų skaičių ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Vien iš konteksto parinkti palankūs atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turi būti taikomas ir E. B., taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 58-69 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Svarbu ir tai, kad Komisijos nariai vienbalsiai nesutiko taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Dėl to, Komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 58-69, kuriuo atsisakyta taikyti E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir teisingas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 58-69 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam E. B..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.