Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1869-785/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
1S-1869-785/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1869-785/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2014-08-27 nutarimą Nr. 94-388 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2012-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu.

Bausmės pradžia – 2013-03-26, bausmės pabaiga – 2015-09-26.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-08-27 nutarimu Nr. 94-388 nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant intensyvią priežiūrą, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemones.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu nepritarė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-09-29 nutartimi Komisijos nutarimą, taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tvirtinti atsisakė. Teismas nurodė, kad taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. G. skunde prašo objektyviai išnagrinėti jo skundą dėl lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą ir pridėti pažymas apie išieškotų lėšų paskirstymą ir gydymą nuo priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis.

Skunde A. G. nurodo, jog pirmos instancijos teismo nutartyje yra faktų, kurie neatitinka realios situacijos. Nesutinka su Alytaus apylinkės teismo nuomone, jog per mažai dėmesio skiria atsiskaitymams su antstoliais ir nesuvokia savo skolų. Teigia, jog visus antstolius informavo, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę, atsiskaitymus vykdo savo noru. Pataisos namuose darbo negavo dėl darbo vietų stokos, tačiau skolas dengia iš artimųjų siunčiamų lėšų. Nurodo, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema. Teigia, kad teismas akcentavo faktą, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimokė, tačiau A. G. yra įgijęs staklininko – šaltkalvio, šaltkalvio – remontininko ir suvirintojo specialybes, todėl dėl didelio skaičiaus nuteistųjų, norinčių stoti į profesinę mokyklą, nesimokė ir savo vietą paliko kitiems nuteistiesiems.

Nuteistasis A. G. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog kitų asmenų neigiamai įtakai nepasiduoda, savo noru gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jei jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės. Teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, nes nei BVK, nei kiti teisės aktai to nenumato. Patikslintame skunde daugiau naujų aplinkybių, turinčių įtakos lygtiniam paleidimui, nenustatyta.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-29 nutartis naikinama.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas deramai neįvertino visų paminėtų aplinkybių, todėl tvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė nepagrįstai.

Nustatyta, kad šiuo atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam galimybę. A. G. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, todėl yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą. Formaliųjų pagrindų buvimą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo civiliniams ieškiniams ir faktui, jog nuteistasis būdamas laisvėje vartojo narkotikus.

Išnagrinėjus skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. G., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną buvo 1 metai 29 dienos, šios aplinkybės negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo papildomosiose programose, nors ir minimaliai, tačiau dengė turimas skolas, drausmine tvarka baustas nebuvo, vieną kartą skatintas. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje vertintina ta aplinkybė, kad pagal OASys vertinimo metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (38 balai). Pažymėtina, jog 2011-01-05 – 2012-09-26 nuteistasis gyveno ir gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, todėl tikėtina, jog paleistas į laisvę psichotropinių medžiagų A. G. nevartos.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, negali būti vertinamos kaip trukdančios tikėtis pozityvaus A. G. elgesio laisvėje, kadangi svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Neatliktos bausmės dalis, kaip jau minėta anksčiau, negali būti priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad nuteistasis atliko reikiamą bausmės dalį, o teismas, nagrinėdamas klausimą, ar tvirtinti komisijos nutarimą, ar – ne, privalėjo vertinti visumą duomenų, bet ne atskirus duomenis, kaip šiuo atveju padaryta skundžiamoje nutartyje. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę.

Atsižvelgus į A. G. elgesį viso bausmės atlikimo metu galima daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo (taikomi įpareigojimai), todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad yra įstatyminis pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl apylinkės teismo nutartis naikinama, o Komisijos 2014-08-27 nutarimas Nr. 94-388 tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos Alytaus pataisos namuose 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 94-388 dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo ir A. G. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 10 (dešimt) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmės.

Skirti intensyvią priežiūrą.

Per likusios neatliktos bausmės dalį skirti šias auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dalyvauti savitarpio pagalbos grupės veikloje.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius