- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- e2YT-13404-727/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06402-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., V. V., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., V. V., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2002 m. gruodžio 30 d., palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Nurodo, kad pareiškėjas ir jo brolis, byloje esantis suinteresuotu asmeniu A. V. yra mirusiosios sūnūs, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Suinteresuotas asmuo V. V. yra pareiškėjo sūnus ir mirusiosios vaikaitis, kuriam palikėja J. V. 2002 m. birželio 20 d. Testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. paliko jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini) ¼ dalį. Pažymėjo, kad V. V. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė mirusiosios palikimo ir ginčo dėl to nėra. Anot pareiškėjo, jis su motina ir savo šeima kartu gyveno šiame bute iki jos mirties, o jai mirus liko jame toliau gyventi su savo šeima. Aiškina, kad pareiškėjas, kaip įpėdinis, per tris mėnesius nuo motinos mirties atliko veiksmus, patvirtinančius jo valią priimti palikimą pradedant faktiškai valdyti, t. y. pradėjo valdyti visus motinos asmeninius daiktus, atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus, leidžiančius spręsti, kad turtas naudotas kaip savas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, jog nėra gavęs pranešimų apie galimą palikėjos J. V. palikimo perėjimą valstybei.
Suinteresuotas asmuo V. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir tėvo V. V. ketinimui priimti jo mirusios močiutės J. V. palikimą neprieštarauja. Pažymėjo, kad žino apie mirusiosios sudarytą testamentą, kuriuo palikėjos turtas buvo paliktas jam, tačiau palikimo įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė.
Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka, pareiškime nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja ir neturi jokių pretenzijų dėl palikimo.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad J. V. mirė 2002 m. gruodžio 30 d., būdama našle; pagal Gyventojų registro duomenis, J. V. turėjo du sūnūs: V. V. (pareiškėjas) ir A. V. (suinteresuotas asmuo). Byloje pateiktas palikėjos J. V. 2002 m. birželio 20 d. sudarytas oficialusis testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A., patvirtina, kad palikėja J. V. jai asmeninės nuosavybės teisę priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) paliko vaikaičiui V. V. (dabar – V.) (suinteresuotas asmuo). Atsiliepime į pareiškimą V. V. nurodė, kad palikimo įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas 2026 m. kovo 2 d. testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad J. V. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. V. po savo motinos J. V. mirties (2002 m. gruodžio 30 d.) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad po motinos J. V. mirties jis toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki pat šiol tęsia naudojimąsi butu, rūpinasi butu ir jį prižiūri kaip savo, moka buto komunalinius mokesčius. Be to, pareiškėjas po motinos mirties toliau naudojosi ir tvarkė visus kitus bute likusius motinos daiktus (drabužius, jos asmeninius daiktus, buities rakandus, knygas ir t. t.). Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nurodyto buto adresu yra deklaravęs nuo 1979 m. birželio 15 d. Kaip nustatyta, 2/4 šio buto dalys nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, ¼ dalis A. V. (suinteresuotam asmeniui), ir ¼ dalis priklauso palikėjai. Kadangi butas yra nedalus nekilnojamasis turtas, akivaizdu, jog pareiškėjas naudojasi, valdo ir išlaiko visą butą, o ne tik savo buto dalį. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo dėstomais argumentais, kad jis po savo motinos mirties likusį jos turtą valdė kaip savo. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui ir patvirtino, kad pretenzijų dėl palikimo neturi.
Remiantis bylos duomenimis, po J. V. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. V. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas V. V. po savo motinos J. V. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.51 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po savo motinos J. V. mirties priėmė pastarosios palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. gruodžio 30 d., faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjui V. V. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.