- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-21-113-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. E.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-113/2011
Teisėja Zita Romanovaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2.;
2011 m. kovo 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendžio, kuriuo V. E. nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendį, sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2010-02-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. E. nuteistas už tai, kad jis prievartavo svetimą turtą: 2010-01-06, apie 19.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Taikos pr. 32A, Klaipėdos mieste, atsisėdo į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo N. Š., ir neturėdamas teisinio pagrindo, grasindamas fiziniu susidorojimu, atvirai, savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti jam 20000 litų vertės automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio dokumentus kaip pretekstą panaudodamas 2009 metais rudenį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nukentėjusiajam padarytą paslaugą. N. Š. nesutikus atiduoti automobilio, jis iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius ir juos pasiėmė. Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-01-07, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prekybos centre „Akropolis“, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, susitikęs su N. Š., reikalavo parašyti jam 10000 litų skolos raštelį, grasindamas fiziniu smurtu ir panaudodamas kitokią psichinę prievartą, t. y. sakydamas‚ kad N. Š. gali būti užpultas laiptinėje ir nudurtas arba sėsti į kalėjimą už žmogžudystę, jei neparašys skolos raštelio 10000 litų arba neatiduos 20000 litų vertės automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš kišenės išsitraukė keletą į šaudmenis panašių tūtelių ir metė juos į nukentėjusįjį N. Š., reikalaudamas atiduoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba už automobilio raktelių sugrąžinimą parašyti jam skolos raštelį 10000 litų. N. Š. nesutikus perduoti jam automobilio, grasino sunaikinti, t. y. sudeginti ar susprogdinti, jo automobilį. Taigi V. E., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti jo turtą bei pavartodamas kitokią psichinę prievartą.
Be to, V. E. nuteistas už tai, kad jis pagrobė automobilį: 2010-01-08, apie 22.50 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Taikos pr. 32A namo kieme, Klaipėdoje, su savimi turėtu pagrobtu rakteliu atrakinęs automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles, įsėdo į automobilį, rakteliu užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo, taip pagrobdamas 20000 litų vertės N. Š. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, V. E. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir sprogmenį: iki 2010-02-09, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo sprogmenį – granatą F-1, 7 vnt. šaudmenų bei civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą pistoletą „MAB mod. D“ be numerio ir laikė pagrobtame automobilyje „Audi A6“, VIN (duomenys neskelbtini), kol automobilio apžiūros metu 2010-02-10 juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendį ir jį išteisinti.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto nuomone, savanoriškas N. Š. sutikimas paskolinti automobilį bei automobilio raktelių perdavimas negali būti vertinamas kaip turto prievartavimas ar vagystė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis prievartavo ir pavogė turtą. BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai – grasinimai pavartoti fizinį smurtą ir kitokios psichinės prievartos pavartojimas – jo veikoje turėjo būti nustatyti ne remiantis subjektyviu N. Š. vertinimu, kaip jis supratęs grasinimus ar kitokį psichinį poveikį. N. Š. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino ir, vadovaudamasis ne įstatymu, o subjektyvia nuomone, nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius BK 181 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus. Šioje byloje, be specialistų išvadų, liudytojų parodymų, nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę ir pagal BK 253 str. 1 d. Teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais – telekomunikacijų tinklais gauta informacija, kuri yra visiškai neinformatyvi, jos turinys neaiškus. Apeliantui nesuprantama, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog telefoniniuose pokalbiuose užfiksuota informacija patvirtina jo nusikalstamus veiksmus – turto prievartavimą, vagystę, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais. Pasak nuteistojo, byloje nėra jokių įrodymų, kad metalo supirktuvės patalpose šaudė jis rastu pistoletu. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. J. jau negalėjo patvirtinti, ar šaudyta būtent rastu ginklu, todėl prieštaringi liudytojo parodymai turėjo būti vertinami jo, V. E., naudai. Byloje nėra įrodymų, jog šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogmenį jis realizavo pagal paskirtį, turėdamas tikslą panaudoti juos nusikalstamai veikai daryti. Jis ginklų ir šaudmenų savo žinioje neturėjo ir niekur jų nepadėjo. Nesant byloje pakankamai duomenų apie minėtų ginklų, šaudmenų, sprogmenų panaudojimą, teismas jį nuteisė, vadovaudamasis tik liudytojų išsakytomis prielaidomis. Be to, byloje paskirta, tačiau neatlikta DNR ekspertizė dėl biologinių pėdsakų ant pistoleto ir granatos.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl V. E. kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.
Nuteistasis V. E. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis prievartavo ir pavogė turtą. Tačiau tokie jo teiginiai visiškai nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas vertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, analizavo jų tarpusavio ryšius ir išvadas dėl V. E. kaltės padarė vadovaudamasis įrodymų visuma.
Nors nuteistasis V. E. neigia savo kaltę, tačiau byloje esantys įrodymai vis dėlto leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis padarė BK 181 str. bei 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. E. atliko keletą tęstinių veiksmų, kurie kaip visuma atitinka turto prievartavimo nusikaltimo požymius: 2010-01-06 N. Š. automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo ir pats N. Š., grasindamas fiziniu susidorojimu, vertė nukentėjusįjį perduoti jam automobilį „Audi A6“ ir automobilio dokumentus, kaip pretekstą panaudodamas 2009 metais rudenį nukentėjusiajam padarytą paslaugą, o N. Š. nesutikus atiduoti automobilio, jis iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius ir juos pasiėmė; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. E. 2010-01-07 dienos metu prekybos centre „Akropolis“ N. Š. reikalavo parašyti 10000 Lt skolos raštelį, grasindamas fiziniu smurtu ir pavartodamas kitokią psichinę prievartą, t. y. sakydamas‚ kad N. Š. gali būti užpultas laiptinėje ir nudurtas arba sėsti į kalėjimą už žmogžudystę, be to, iš kišenės išsitraukė keletą į šaudmenis panašių tūtelių ir metė juos į nukentėjusįjį N. Š., grasino sunaikinti, t. y. sudeginti ar susprogdinti jo automobilį. Taigi V. E. turto prievartavimą atitinkančius veiksmus atliko 2010-01-06 N. Š. automobilyje „Audi A6“ ir kitą dieną susitikus su N. Š. „Akropolyje“.
Nuteistasis apeliaciniame skunde abstrakčiai teigia, kad N. Š. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau plačiau tokių teiginių neargumentuoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis N. Š. per visą procesą nuosekliai parodė, kad 2010-01-06 susitikimo automobilyje metu V. E. reikalavo už anksčiau padarytą paslaugą perleisti automobilį, atiduoti automobilio dokumentus, o N. Š. nesutikus to padaryti, iš automobilio spynelės ištraukė raktelį, nukentėjusysis taip pat akcentavo, kad V. E. išsigando, nes pastarasis grasino, reikalavo išlipti iš automobilio, įkišo ranką į kišenę, o kadangi anksčiau yra matęs V. E. turint ginklą, manė, jog ir šį kartą V. E. gali būti su ginklu (b. l. 16–17, t. 1; b. l. 170–171, t. 3). Pasakodamas susitikimo „Akropolyje“ aplinkybes tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nukentėjusysis vėlgi nuosekliai parodė, kad V. E. jam grasino, kad jis, N. Š., bus papjautas, pasodintas už žmogžudystę, bus susprogdintas automobilis, reikalavo pasirašyti 10000 Lt skolos raštelį, atiduoti automobilio dokumentus, liepė imti šovinius. Kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kadangi N. Š. kiekvieną kartą apklausiamas akcentavo esmines aplinkybes – V. E. išsakytus grasinimus, reikalavimą perduoti automobilį, pasirašyti skolos raštelį, priešingu atveju bus susidorota su juo ar sugadintas turtas, be to, N. Š. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, tarp kurių yra iš V. E. 2010-01-06 vakarą gautos SMS žinutės. Apžiūrėjus N. Š. mobilųjį telefoną, matyti, kad 2010-01-06 vakare į jo telefoną iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo SMS žinutės, kurių turinys („o taip stumdamas ir prisistumi ant savęs(...)“; „As turiu kozeriu tiek reikes o ritoj prasysi atleidimo!“; „Gerai pagalvok ar tau to reikia?“) vis dėlto yra bauginamai įspėjančio pobūdžio (b. l. 22–23, 27, t. 1). Bylos duomenys patvirtina, jog V. E. turėjo galimybę disponuoti SIM kortele, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), t. y. būtent tas, iš kurio N. Š. gavo minėtas SMS žinutes, kadangi asmens kratos protokole nurodyta, kad pas sulaikytą V. E. sutuoktinę D. E. rastas ir paimtas „Tele 2“ PILDYK laikiklis (duomenys neskelbtini) (b. l. 113–114, t. 1), taigi akivaizdu, jog nuteistajam buvo prieinama SIM kortelė, iš kurios nukentėjusiajam V. E. ir N. Š. 2010-01-06 susitikimo vakarą atsiųsti raginimai pagalvoti, ar „to“ reikia. Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei suvestinės matyti, kad V. E. ieškojo tarpininkų, per kuriuos galėtų paveikti N. Š., kad pastarasis atsiimtų pareiškimą iš policijos (b. l. 21–24, t. 2).
Nekyla abejonių, jog N. Š. ir V. E. 2010-01-06 vakare tikrai buvo susitikę, kalbėjosi N. Š. automobilyje. Šią aplinkybę patvirtina tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis, tiek V. E. tą vakarą į susitikimą atvežusi V. E. žmona D. E., kuri teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja, tačiau pokalbio turinio ji nurodė nežinanti (b. l. 174, t. 2). Taip pat tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis pripažįsta, kad kitą dieną jie susitiko prekybos centre „Akropolis“ Klaipėdoje. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojas V. J., tačiau jis nurodė, kad dalyvavo ne viso pokalbio metu. Pripažindamas, jog minėtu laiku bendravo su nukentėjusiuoju, V. E. neigia, jog N. Š. grasino, tačiau priešingai nei nukentėjusysis, V. E. nebuvo nuoseklus dėl jų tarpusavio pokalbių turinio, ir tai leidžia pagrįstai abejoti jo parodymų teisingumu. V. E. parodymų nenuoseklumas analizuotas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo išdėstytais V. E. parodymų neatitikimais, šių nebekartoja.
Tiek V. E., tiek N. Š. pripažino, jog V. E. anksčiau yra padėjęs nukentėjusiajam išspręsti „problemas“ su N. Š. draugės buvusiu vaikinu, tačiau tokių neaiškių paslaugų suteikimas savaime V. E. nesuteikia teisės reikalauti kažkokio turto iš N. Š.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. E. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 181 str. 1 d. kaip turto prievartavimas.
V. E. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir už N. Š. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę. N. Š. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai akcentavo, kad automobilis buvo ne paskolintas, bet pagrobtas. V. E. priešingai, pateikė nenuoseklią, nelogišką ir prieštaringą versiją dėl N. Š. automobilio perdavimo aplinkybių. V. E. negalėjo paaiškinti, kodėl N. Š. netrukus po to, kai neva geranoriškai ir savo noru paskolino V. E. automobilį, ėmė ir kreipėsi į policiją dėl turto prievartavimo bei automobilio vagystės, be to, taip pat neaišku, kodėl N. Š. vis dėlto neperdavė automobilio dokumentų, kurie neabejotinai būtini teisėtai automobilį valdančiam asmeniui, kad pastarasis galėtų įrodyti, jog kitam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė yra teisėtoje valdytojo dispozicijoje. Kolegija visiškai sutinka ir su nuosprendyje išsakytais vertinimais dėl automobilio valstybinių numerių bei kitų automobilio dalių pakeitimo. V. E. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog tikrai pakeitė iš N. Š. paimto automobilio valstybinius numerius į numerius, paimtus iš L. L., ir kurie buvo nuimti nuo jos vis dar eksploatuojamo automobilio. L. L. teisme patvirtino, jog atidavė V. E. savo automobilio „Audi A6“ valstybinius numerius bei dokumentus (b. l. 173, t. 2). Negana to, L. L. nurodė, jog netrukus „Regitroje“ išsiėmė kitus valstybinius numerius, melavo, jog ankstesnius pametė. Taigi akivaizdu, jog ji nesitikėjo atgauti V. E. paimtų jos automobilio valstybinių numerių. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, sulaikyta N. Š. automobilį vairavusi D. E. tikrai turėjo L. L. automobilio dokumentus (b. l. 62–68, t. 2). Toks V. E. atliktas valstybinių numerių pakeitimo veiksmas bei pasirūpinimas kitos transporto priemonės dokumentais (šiuose dokumentuose nurodyti L. L. automobilio vizualiai matomi požymiai – markė, spalva, gamybos metai – identiški iš N. Š. paimtos transporto priemonės požymiams) turėjo vienintelį tikslą – apsunkinti N. Š. automobilio identifikaciją, o tokie V. E. veiksmai niekaip nesuderinami su jo deklaruojama versija apie geranorišką transporto priemonės paskolinimą, tačiau atitinka N. Š. parodymus apie jo automobilio pagrobimą, kadangi nekyla abejonių, jog V. E. ėmėsi veiksmų, kad iš nukentėjusiojo paimtas automobilis būtų sunkiau atpažįstamas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė taip pat patvirtina, jog sulaikant D. E., V. E. jai telefonu patarė sakyti, kad pasiskolino iš draugės (b. l. 22, t. 2) ir, nors pažodžiui neįvardijama, apie ką kalbama, tačiau įvertinus, jog D. E. vairavo kito asmens automobilį, ant kurio uždėti trečiojo asmens automobilio numeriai ir turimi trečiojo asmens automobilio dokumentai, nekyla abejonių, jog buvo siekiama suklaidinti D. E. stabdžiusius pareigūnus. Be to, teisme buvo apklausta ir K. J., kuri patvirtino, jog pastebėjo, kaip prie aikštelėje stovinčio N. Š. automobilio vaikščiojo kažkokie žmonės, netrukus kažkas nuvažiavo N. Š. automobiliu, todėl ji apie šią situaciją informavo N. Š., kuris negalėjo patikėti tuo, kas vyksta (b. l. 191, t. 2). Tiesa, liudytoja nebuvo konkreti dėl šio įvykio laiko, tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, jog nuo įvykio praėjo nemažai laiko. N. Š. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo V. J. parodymai, kad panašiu laikotarpiu jam skambino V. E. ir liepė, kad N. Š. atneštų dokumentus, tačiau kadangi jis, V. J., nieko nesuprato, skambino N. Š., kuris pasakė, kad V. E. atėmė jo mašiną (b. l. 172, t. 2). Taigi apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visumą, V. E. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d. dėl N. Š. automobilio vagystės.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. E. nuteistas ir pagal BK 253 str. 1 d. dėl to, kad neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir sprogmenį. Apeliaciniame skunde V. E. nurodo, kad be specialistų išvadų bei liudytojų parodymų byloje nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę pagal BK 253 str. 1 d. Teisės aktai nenumato, koks skaičius ir kokio pobūdžio įrodymų turi būti byloje, jog būtų neginčijamai įrodoma asmens kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, vertina įrodymų visumą, sprendžia klausimą, ar jų pakanka pripažinti asmenį kaltu ir jei ištirti įrodymai neleidžia daryti pagrįstų išvadų dėl asmens kaltumo, kaltinamąjį išteisina. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pripažino, jog įrodymų visuma patvirtina V. E. kaltę. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-02-09 buvo sulaikyta automobilį „Audi A6“ vairavusi D. E.. Apžiūros protokole konstatuota, kad automobilyje rastas ginklas, septyni šaudmenys bei rankinė granata (b. l. 71–80, t. 1). Specialisto išvados patvirtino, jog tai yra šaunamasis ginklas, šaudmenys bei sprogmuo (b. l. 88–90; 93–95, t. 1). Tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime V. E. teigė nežinąs, kas automobilyje paliko ginklus, tačiau taip pat pripažino, jog apie mėnesį šiuo automobiliu naudojosi jis ir žmona, taigi V. E. automobiliu naudojosi ne visai trumpą laiko tarpą, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis galėjo nežinoti apie automobilio salone vežiojamus ginklą, šaudmenis bei granatą. Teisme kaip liudytojas apklaustas V. S. parodė, kad V. E. 2010 metais jam buvo atvežęs remontuoti „Audi A6“ automobilį, tačiau jis, V. S., automobilio salone nieko nepaliko, automobilyje ginklo nematė (b. l. 174–175, t. 2), taigi taip paneigta prielaida, jog ginklas, šaudmenys ir granata į automobilio saloną galėjo būti padėti palikus transporto priemonę remontui. Be kita ko, apie V. E. turimą ginklą užsimena tiek nukentėjusysis N. Š., tiek kaip liudytojas apklaustas V. J., kuris netgi nurodė, jog kartą yra matęs, kaip V. E. šovė iš ginklo (b. l. 172, t. 2). Tiesa, nors iš V. J. ir V. E. parodymų galima spręsti, jog jie nėra labai geri draugai ir netgi gali būti vienas prieš kitą priešiškai nusiteikę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu iš kelių atpažinimui pateiktų ginklų V. J. nurodė panašiausią ginklą į tą, iš kurio V. E. matė darbe šaudant, o būtent V. J. atpažintas ginklas ir buvo paimtas iš automobilio „Audi A6“ apžiūros metu (b. l. 39–42, t. 1), be to, apžiūrėjus patalpas, kuriose, pasak V. J., šaudė V. E., iš tikro sienoje buvo rasti šaudymo pėdsakai (b. l. 52–54, t. 1). Akivaizdu, kad V. J. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs įrodymai. Taigi įrodymų visuma leidžia nustatyti „Audi A6“ automobilyje rastų ginklo, šaudmenų bei granatos priklausomybę V. E., todėl apylinkės teismas pagrįstai jį pripažino kaltu už tai, kad, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir sprogmenį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, tačiau atsakymai dar negauti. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-02-24 iš tikrųjų buvo paskirta užduotis atlikti biologinių pėdsakų tyrimą (b. l. 103, t. 1). 2010-10-11 specialisto išvada Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gauta 2010-10-25 (b. l. 26, t. 3), t. y. tą dieną, kai buvo skelbiamas nuosprendis. Apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas nurodė, kad nei ant šaudmenų, nei ant ginklų nėra V. E. DNR pėdsakų, tačiau toks gynėjo teiginys nepagrįstas, nes 2010-10-11 specialisto išvadoje nurodyta, kad rasti žmogaus biologiniai pėdsakai netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Taigi specialisto išvada tik konstatuoja, jog pėdsakų asmens identifikacijai nepakanka, todėl V. E. kaltės nei patvirtina, nei paneigia, tačiau tokia išvada nepaneigia kitų teisiamajame posėdyje ištirtų V. E. kaltės įrodymų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogmenį jis realizavo pagal paskirtį, turėdamas tikslą panaudoti juos nusikalstamai veikai daryti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog V. E. netgi nebuvo kaltinamas jo minimų veiksmų padarymu. Atsakomybę pagal BK 253 str. užtraukia neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Disponavimu pripažįstami įvairūs veiksmai: gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas, realizavimas. Iš BK 253 str. 1 d. dispozicijos matyti, jog paminėti veiksmai yra alternatyvūs, todėl atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka, jog asmuo atliktų bent vieną iš paminėtų veiksmų. V. E. buvo kaltinama ir nuteistas už šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogmens įgijimą ir laikymą, neturint tam leidimo, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad byloje nėra įrodymų, jog šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogmenį V. E. realizavo pagal paskirtį, turėdamas tikslą panaudoti juos nusikalstamai veikai daryti, neturi jokios reikšmės jo veikos kvalifikacijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį V. E. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.