Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui ūkininkui E. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 216 Eur skolos, 332,43 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Byla nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovės rašytinius paaiškinimus byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškovė su ūkininku V. Ž. sudarė penkias 2018 m. spalio 17 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartis, kuriomis iki 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovė V. Ž. nuomojo žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio veiklai. Ieškovė perdavė nuomojamą žemę ūkininkui V. Ž., pateikė 2019 m. gruodžio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. MK0002 už 2019 m., tačiau ūkininkas V. Ž. su ieškove neatsiskaitė. 2020 m. vasario 3 d. mirus ūkininkui V. Ž., 2020 m. rugpjūčio 14 d. E. Ž. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog atsakovas E. Ž. paveldėjo V. Ž. ūkininko ūkį (ID6360204) ir su ūkininko ūkiu paveldimus visus susijusius įsipareigojimus bei naudą. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakymu nurodė, jog su skola sutinka, tačiau nurodo, kad neatsiskaito su ieškove dėl sunkios finansinės situacijos – V. Ž. mirties bei COVID-19 pandemijos. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 30 d. raštu pakartotinai nustatė terminą iki 2020 m. rugsėjo 7 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalį nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė išnuomojo žemės sklypus ūkininkui V. Ž., už kurių nuomą ūkininkas įsipareigojo mokėti metinį nuomos mokestį, ieškovė pateikė V. Ž. PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, tačiau ūkininkas V. Ž. už žemės nuomą nemokėjo ir liko skolingas 6 216 Eur (CK 6.545 straipsnio 1 dalis, 6.552 straipsnis). Mirus ūkininkui V. Ž., jo ūkį ir su ūkiu susijusius įsipareigojimus bei naudas paveldėjo ūkininkas E. Ž., priėmus šį palikimą, atsakovui perėjo visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, tai yra teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakymu su skola už žemės nuomą sutiko, duomenų, jog ieškinio pareiškimo metu skola būtų apmokėta nėra. Esant pagal ieškovės pateiktus įrodymus nustatytoms aplinkybėms, nesant įrodymų paneigiančių ieškovės reikalavimus, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo ūkininko E. Ž. priteistina 6 216,00 Eur skolos.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis.). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Atsakovas nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, tai yra atsakovas piniginės prievolės neįvykdė laiku, todėl ieškovė turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustačius, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, atsakovas yra ūkininkas, tarp šalių susiklostė komerciniai santykiai, todėl ieškovei priteistinos ieškovės paskaičiuotos kompensacijos palūkanos – 332,43 Eur (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis nustato 8 procentų dydžio metines palūkanas komercinių teisinių santykių subjektams, kai pastarieji praleidžia terminus sumokėti skolas pagal komercines sutartis, todėl iš atsakovo priteistinos aštuonių procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos 475,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (112,00 Eur žyminis mokestis ir 363,00 Eur už advokato teisines paslaugas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo ūkininko E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 6 216,00 Eur (šešis tūkstančius du šimtus šešiolika eurų) skolos, 332,43 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus ir 43 ct) palūkanų, nuo 6 548,43 Eur sumos 8 procentus metinių palūkanų nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (112,00 Eur žyminis mokestis, 363,00 Eur už advokato teisines paslaugas) ieškovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo motyvuoti prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.