Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovas nevertino ir pareiškėjo šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas yra vedęs, Lietuvoje gyvena su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete, turi sūnų ir dukrą Lietuvos Respublikos piliečius, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje. Taip pat turi šešis anūkus, kurie gimę ir auga Lietuvos Respublikoje. Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą neatsižvelgė ir į pareiškėjo ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turi nekilnojamojo turto. Pareiškėjas nuo 2006 m. paskirtas ir iki šiol dirba UAB „ Kartola“ direktoriumi, yra akcininkas. Kadangi atsakovas skundžiamame Sprendime į nurodytus pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje neatsižvelgė ir jų nevertino, dėl to, pasak pareiškėjo, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Pažymi, kad pareiškėjas už nusikalstamas veikas jau yra nuteistas ir vien ši aplinkybė neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Apeliacinio skundo nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtas nagrinėti 2025 m. gegužės 29 d.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybę, t. y. pareiškėjui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuris paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pasak pareiškėjo, susidaro dviprasmiška situacija: pareiškėjas privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau dėl jam paskirtos kardomosios priemonės baudžiamojoje byloje jis negali niekur išvykti.

Migracijos departamentas neatsižvelgė ir į 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, bausmės atlikimą baudžiamojoje byloje. Paaiškina, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. K. paskirtos laisvės atėmimo penkeriems metams bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, paskiriant šešių mėnesių nedelsiant atliktinos bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidedant trejiems metams. Pareiškėjui po nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės skirta intensyvi priežiūra šešiems mėnesiams. Taip pat pareiškėjui skirtas įpareigojimas visu neatliktos bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taigi, Migracijos departamento Sprendimo vykdymas yra neįmanomas.

Policijos departamento išvadoje bei Migracijos departamento priimtame ginčijamame Sprendime pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas konkrečiais faktais, kad pareiškėjas pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais; kontrabandos; neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymo; neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo.

Atkreipia dėmesį, kad sprendimas išduoti nuolatinį leidimą gyventi iš esmės reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, leidimas nuolat gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakytina išduoti. Minėtos aplinkybės taip pat reiškia, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui galėjo būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo skunde akcentuojamos aplinkybės (nekilnojamas turtas, deklaruota gyvenamoji vieta, jau įvertinti ryšiai su Lietuvos Respublika, jau yra nuteistas už nusikaltimus, kardomosios priemonės ir kt.) nepaneigia ir nesumenkina pareiškėjo atliktų nusikaltimų, nes pareiškėjas aukščiau nurodytus nusikalstamus veiksmus atliko sąmoningai, suprasdamas savo veiksmus ir pasekmes, t. y. pareiškėjas pademonstravo, kad jis nėra linkęs laikytis tesės aktų, o priešingai, piktybiškai ir siekdamas patenkinti asmeninius interesus, pažeidė teisės aktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

2025 m. balandžio 22 d. pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas nebuvo pripažintas radikaliu asmeniu, o atsakovas daro niekuo nepagrįstas prielaidas. Pareiškėjas nedisponuoja šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis, neturi jokių ginklų, todėl nėra realaus pagrindo grėsmei kilti. Be to, baudžiamojoje byloje pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pareiškėjas yra laisvėje, todėl yra akivaizdu, kad jokios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei jis nekelia. Atkreipia dėmesį, kad jei pareiškėjas būtų toks pavojingas visuomenei, kaip nurodoma Policijos departamento išvadoje, tai Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje būtų taikęs griežtą kardomąją priemonę, tačiau pareiškėjas nuo baudžiamosios bylos pradžios yra laisvėje ir jokios grėsmės visuomenei nekelia. Mano, kad atsakovas grėsmės sąvoką nepagrįstai išplėtė. Pareiškėjas jau nuteistas baudžiamojoje byloje, o atsižvelgiant į tai, kad turi ilgalaikius ir stiprius ryšius su Lietuvos Respublika yra nepagrįstai manoma, kad ir vėl kels grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu (nepakeisti leidimo nuolat gyventi), kreipėsi į teismą.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 4 dalis – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei - policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, tiesiogiai Įstatymas įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai teikia Policijos departamentas. Pagal Įstatymo straipsnio 4 straipsnio 5 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Užsieniečio interesas gauti leidimą nuolat gyventi nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų. Kartu Įstatymas nustato, jog Policijos departamentui įvertinus, jog užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, užsieniečio turimas leidimas gyventi ar užsieniečio teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikinama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunkčiu („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“) ir 13 punkto („Užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:“) 13.2. papunkčiu („jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;“) konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Šios nusikalstamos veikos kelia kompleksinę, ilgalaikę ekonominę ir socialinę žalą visuomenei. Kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui. Tai sudėtinė šešėlinės ekonomikos dalis. Šešėlinė ekonominė veikla pagal savo pobūdį yra destruktyvi, nes jos egzistavimas prieštarauja susiformavusiai visuomeninei tvarkai ir visuomenės interesams. Kontrabanda kenkia ekonomikai, remia korupcinius tinklus ir kriminalinę veiklą. Dėl kontrabandos auga nusikalstamumas. Kontrabanda dažnai susijusi su organizuotu nusikalstamumu, o tai kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui. Kovodama su kontrabanda, valstybė ne tik siekia užtikrinti pajamas į biudžetą, apsaugoti visuomenę nuo potencialiai pavojingų produktų, bet ir išvengti nusikalstamumo augimo. Be kita ko, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis kelia rimtą grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai, nes gali būti susijęs su smurtiniais nusikaltimais, plėšimais, teroristiniais aktais ar atsitiktiniais sprogimais. Neteisėti ginklai suteikia galimybę radikaliems asmenims ar grupėms organizuoti pavojingas atakas prieš valstybę ar visuomenę. Tai tiesiogiai kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Neteisėtai disponuojami ginklai dažnai naudojami organizuotų nusikalstamų grupuočių veikloje, tokių ginklų paplitimas didina tarptautinio nusikalstamumo, ekstremizmo bei radikalizacijos riziką. Ginklų kontrabanda ir neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais kelia grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui. Asmenys, įvykdę tokio pobūdžio nusikaltimus, kelia rimtą pavojų visuomenės saugumui ir stabilumui, didina nesaugumo jausmą ir prisideda prie nusikalstamumo augimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826- 556/2018; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nusikalstamas veikas padarė aktyviais veiksmais, suvokdamas savo veiksmų pasekmes ir jų siekdamas, jos tiesiogiai kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Sutiktina, kad pareiškėjo veiksmai rodo, jog jis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę, nesilaiko visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, nėra išsiugdęs pagarbos kitų visuomenės narių teisėms, nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų pareigų. Pareiškėjo veiksmai rodo, jog jis ir ateityje gali daryti nusikalstamas veikas.

Šiuo atveju, teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad nuolatiniais Lietuvos gyventojais siekiantys tapti ar išlikti užsieniečiai, ypač atsižvelgiant į nuolatinių Lietuvos gyventojų teisių bei socialinių garantijų apimtis, būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai ir rizika, jog ir ateityje gali daryti teisės pažeidimus, nesudarytų prielaidų galimam pavojui Lietuvos visuomenės narių sveikatai, turtui bei gyvybei, o įgyvendindami savo teisę gyventi Lietuvoje su leidimu nuolat gyventi, kartu paisytų ir pareigos laikytis Lietuvos įstatymų ir viešosios tvarkos normų. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti A. K., kaip riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje tolesnę galimybę, todėl atsisakymas pakeisti leidimą nuolat gyventi laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad turi glaudžius socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Lietuvoje gyvena 40 metų, o su leidimu nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – 30 metų. Pareiškėjas yra vedęs, gyvena su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete, turi sūnų ir dukrą Lietuvos Respublikos piliečius , kurie gyvena Lietuvos Respublikoje. Taip pat turi šešis anūkus, kurie gimę ir auga Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymi, kad byloje nėra neigiami glaudūs pareiškėjo ryšiai su artimaisiais, Lietuvos piliečiais, tačiau pareiškėjo socialiniai ryšiai šiuo atveju niekaip nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Pareiškėjas minėtas nusikalstamus veiksmus atliko sąmoningai, suprasdamas savo veiksmus ir jų pasekmes, t. y. pareiškėjas pademonstravo, kad jis nėra linkęs laikytis tesės aktų, o priešingai, piktybiškai ir siekdamas patenkinti asmeninius interesus, pažeidė teisės aktus. Pareiškėjo nusikaltimų pobūdis (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais; kontrabanda; neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymas; neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas) savaime sudaro pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA4823-525/2019; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1334-502/2025).

Pažymėtina ir tai, kad sprendimas išduoti nuolatinį leidimą gyventi iš esmės reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, leidimas nuolat gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakytina išduoti. Minėtos aplinkybės taip pat reiškia, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui galėjo būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Įprasta ir teisinga, kad kuo daugiau teisių suteikiama asmeniui, tuo daugiau iš jo gali būti reikalaujama atsakomybės bei šias teises atitinkančių pareigų vykdymo. Taigi, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis viešajai tvarkai, nes turėdamas leidimo nuolat gyventi savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi.

Pareiškėjas argumentuoja, kad pagal Migracijos departamento sprendimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau dėl jam paskirtos kardomosios priemonės baudžiamojoje byloje jis negali niekur išvykti dėl paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti.