Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2004-01-19 nuosprendžiu (su vėlesniais pakeitimais) paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į atliktą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. vasario 12 d. bei nuo 2009 m. birželio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis iki 2008 m. vasario 11 d. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 0,718 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią parsigabenęs laikė bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2008 m. vasario 11 d., apie 17.15 val., turėdamas tikslą perduoti, dalį, t. y. 0,136 g, tos pačios narkotinės medžiagos Klaipėdos mieste gabeno su savimi, kol sulaikė policijos pareigūnai, kurie asmens kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė, o likusį 0,582 g kokaino kiekį kratos metu surado ir paėmė iš paminėto buto.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. aiškina, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nurodyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliantas aiškina, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispozicijoje kalbama apie tuos atvejus, kai neteisėtai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas susijęs su tikslu tas medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Nuteistojo įsitikinimu, teismas jo tyčią kitaip platinti narkotines medžiagas įrodinėjo remdamasis liudytojų Ž. S., A. R. bei nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Apelianto tvirtinimu, teismas neteisingai įvertino liudytojo Ž. S. parodymus. Šis liudytojas teisme parodė, jog matė nuteistąjį einantį su A. R., o ar nuteistasis rankose turėjo dokumentus, neprisiminė, tačiau nuosprendyje nurodyta, kad liudytojas matė, jog nuteistasis dokumentų rankoje neturėjo. Nuteistasis A. S. teigia, kad teismas jo ir A. R. telefoninį pokalbį ir pasakymą, „ar paimti kopiją“, suprato neteisingai, padarė nepagrįstą išvadą, jog kalbama apie narkotikus, nors, apelianto teigimu, liudytojas Ž. S. žodžio „kopija“ prasmės teisme paaiškinti negalėjo, nors tvirtino, kad buvo kalbama apie narkotikus. Nuteistojo A. S. nuomone, teismas prieštaringus liudytojo Ž. S. parodymus įvertino neteisingai, tokiais parodymais remtis negalėjo.

Nuteistasis A. S. cituoja nuosprendžio dalį, kurioje rašoma: „Todėl lieka neaišku, kokiomis sąlygomis jis būtų perdavęs kokainą A. R.. Tačiau tai veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi, nes bet kokiu atveju įrodyta, jog A. S. būtų perdavęs kokainą A. R. ir taip platinęs šią narkotinę medžiagą“, ir vertina tai kaip teismo išvadą, jog tikslo platinti narkotikus surinkti įrodymai nepatvirtina, tačiau bet kokiu atveju toks tikslas laikomas įrodytu, nes A. S. būtina nuteisti, tai teismas ir padarė.

Nuteistasis A. S. prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-26 nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, nes skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

Nors nuteistasis tikslo turėjimą platinti narkotinę medžiagą neigia, tačiau byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad narkotinę medžiagą – kokainą – A. S. neteisėtai įgijo ir laikė, turėdamas tikslą platinti, ir už tai nuteistas pagrįstai.

Nuteistasis, cituodamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5-ąją dalį, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, neatkreipė dėmesio į kitomis BK 20 straipsnio dalimis deklaruojamas tiesas. Visų pirma į tai, kad įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.), o klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Tokie įstatymo reikalavimai taikomi ir liudytojų parodymams, ne išimtis – ir liudytojo Ž. S. parodymai. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.). Liudytojas policijos pareigūnas Ž. S. parodė, kad jis jau 2007 metų vasarą turėjo operatyvinių duomenų, jog A. S. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, liudytojas tokios informacijos srautą kontroliavo, tačiau vis nebuvo palankių sąlygų nuteistąjį sulaikyti. A. S. sulaikymo dieną klausydamasis telefoninių pokalbių, Ž. S. suprato, jog A. S. ketina susitikti su A. R. dėl narkotikų platinimo, todėl veikė greitai. Kai Ž. S. su bendradarbiais R. S. ir R. G. privažiavo prie Muzikinio teatro, A. S. iš automobilio jau buvo išlipęs, su A. R. ėjo už kampo, bet, A. S. nespėjus perduoti A. R. narkotikų, abu sulaikė. Kaip matyti iš įvykių eigos, liudytojas Ž. S. A. S. ir A. R. pokalbį ir susitarimą telefonu dėl narkotikų platinimo suprato teisingai, nes, sulaikius A. S. susitikimo su A. R. metu, A. S. kelnių kišenėje buvo surastas vienas polietileninis paketėlis su baltos spalvos milteliais, jis telefoniniame pokalbyje įvardytas „viena kopija“. Liudytojas Ž. S. parodė, kad 2008 m. vasario 11 d., po A. S. sulaikymo, darant kratą bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur gyveno nuteistasis, kratos metu surado elektronines svarstykles, daug polietileninių maišelių ir 4 polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kaip paaiškėjo vėliau, – su kokainu (t. 2, b. l. 92–93, t. 1, b. l. 46–48).

2008 m. vasario 11-tos dienos kratų rezultatai patvirtino, kad liudytojo Ž. S. turėta informacija apie tai, jog A. S. gali neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, verčiasi jų platinimu, buvo teisinga, nes iš A. S. kratos protokolo turinio matyti, kad A. S. kelnių kairėje šoninėje kišenėje buvo surastas ir paimtas polietileninis maišelis su šviesios spalvos milteliais (t. 1, b. l. 63–64), o kratos metu bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo surastos ir paimtos elektroninės svarstyklės „KERN TMB 250–1“, 97 užspaudžiami polietileniniai maišeliai, keturi balkone paslėpti užspaudžiami polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 98–100, 101–108). Nuteistasis A. S. prisipažino, kad kratų metu surastuose ir paimtuose penkiuose polietileniniuose maišeliuose yra narkotikai (t. 1, b. l. 85–87, 91, 94–95, t. 2, b. l. 90–91). Tuo nuteistasis patvirtino, kad Ž. S. operatyvinė informacija apie A. S. narkotines medžiagas realiai pasitvirtino.

2008-02-14 specialisto išvada Nr. l40-(1203)-ISl-1372 (t. 1, b. l. 10–11) patvirtino, kad 2008-02-11 sulaikymo metu iš A. S. paimtų miltelių sudėtyje buvo 0,136 g narkotinės medžiagos – kokaino, o 2008-02-11 kratos metu iš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame gyveno A. S., paimtų keturių maišelių miltelių sudėtyje buvo 0,582 g narkotinės medžiagos – kokaino. Ant elektroninių svarstyklių „KERN TMB 250–1“, surastų 2008-02-11 tame pačiame bute kratos metu, aptikta narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų, kurie patvirtino nuteistojo parodymus, kad jis nusipirko narkotikus viename maišelyje, o po to maišelio turinį padalijo į penkias atskiras dalis, ir paneigė nuteistojo parodymus, kad narkotikus nusipirko jau išfasuotus į penkis maišelius.

Kratų rezultatai, daiktiniai įrodymai, specialisto išvados patvirtina, kad liudytojo Ž. S. turėta informacija apie tai, kad A. S. verčiasi narkotikų platinimu, ketino dalį narkotikų perduoti A. R. 2008-02-11, buvo teisinga, abejoti Ž. S. parodymais nėra pagrindo. Telefoninio pokalbio metu A. S. ir A. R. pasakytų žodžių „vieną kopiją“ reikšmę ir liudytojas Ž. S., ir priėmęs nuosprendį apylinkės teismas suprato teisingai.

Nuteistojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nes apie įvykių aplinkybes jis parodė skirtingai, negalėjo apsispręsti, kokie parodymai jam būtų naudingesni, bandė teismą suklaidinti.

Pareiškus A. S. įtarimą pagal BK 259 str. 1 d., jis kaltu prisipažino visiškai, tačiau parodė, kad pirko 5 maišelius ne kokaino, bet amfetamino, pirko be tikslo platinti, nes retkarčiais vartoja pats. Sulaikymo metu iš įpročio su savimi turėjo pasiėmęs vieną maišelį, niekam platinti nevežė. Kitus 4 maišelius laikė bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nuteistasis A. S. tvirtino, kad kratos metu rastų svarstyklių ir maišelių niekada nematė, šie daiktai jam nepriklausė, nurodė, kad butas ne jo, todėl surasti daiktai galėjo būti žmonos (t. 1, b. l. 85–87). Ikiteisminio tyrimo teisėjui nuteistasis parodė, kad vieną maišelį su amfetaminu įsidėjo į kišenę, nes norėjo vartoti, bet nežinojo, kaip tai daryti, anksčiau niekada narkotinių medžiagų nevartojo, todėl norėjo susitikti su savo pažįstamu, kad šis paaiškintų, kaip vartoti amfetaminą. O apie svarstykles A. S. parodė, kad namuose jos buvo seniai, galėjo likti iš tų laikų, kai turėjo lombardą (t. 1, b. l. 91).

2008-03-14, pareiškus įtarimą pagal BK 260 str. 1 d. ir apklausus kaip įtariamąjį papildomai, A. S. parodymus pakeitė dar kartą, prisipažino, kad svarstyklėmis svėrė, jo nuomone, amfetaminą, kad įsitikintų, ar pardavėjas jo neapgavo. A. S. parodė, jog į susitikimą su A. R. vieną maišelį su narkotikais pasiėmė tam, kad šis patartų, kaip vartoti narkotines medžiagas. A. S. parodė, kad nežino, ar A. R. vartoja narkotines medžiagas, tačiau pareiškė žinąs, kad jis apie narkotines medžiagas žino. A. S. pateikė versiją, jog su A. R. susitarė susitikti ir dėl to, kad turėjo jam perduoti nekilnojamojo turto – žemės – dokumentų kopijas, kurias buvo pasiėmęs pažiūrėti, nes norėjo pirkti tą žemę. A. S. parodė, kad jo sulaikymo metu tų dokumentų kopijos buvo automobilio „Mitsubishi Galant“, kuriuo jis atvažiavo su O. S., daiktadėžėje. Išklausęs garso įrašus, A. S. savo ir A. R. balsus atpažino, prisipažino, kad tokie pokalbiai tarp jų buvo, paaiškino, kad pokalbio metu narkotinių medžiagų neminėjo, o žodis „kopija“ reiškia žemės dokumentų kopiją (t. 1, b. l. 94–95). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad visus 5 maišelius su amfetaminu pirko už 100 litų, t. y. vienas maišelis kainavo 20 litų, tačiau teisiamajame posėdyje parodė, kad nusipirko 5 gramus viename maišelyje už 200 litų, bet tą kiekį svarstyklėmis auksui sverti padalijo į penkias dalis ir supakavo į 5 maišelius, iš kurių 4 paslėpė balkone, o vieną maišelį pasiliko sau. Teisiamajame posėdyje nuteistasis dėl nupirkto narkotikų kiekio abejojo, sakė, kad pirko 5 gramus, bet galėjo būti ir 3 gramai. Nuteistasis A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. R. jo paprašė atvežti žemės dokumentus, kuriuos A. S. buvo pasiėmęs iš A. R. draugo kopijoms pasidaryti. Žemės dokumentai sulaikymo metu liko automobilyje, o DV diskus A. R. buvo grąžinęs prieš savaitę laiko (t. 2, b. l. 90–91).

Nuteistasis A. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad sulaikymo metu policijos pareigūnams apie dokumentus nieko nesakė, nes viskas vyko labai greitai, niekas jo nieko neklausė (t. 2, b. l. 90–91). Kaip matyti iš ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kai A. S. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 259 str. 1 d., jis taip pat apie jokius dokumentus nekalbėjo, o versiją apie dokumentus iškėlė tik tada, kai jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 260 str. 1 d. A. S. parodymų keitimas gali būti vertinamas tik kaip jo pasirinkta gynybos taktika ir siekis tokiu būdu suklaidinti teismą.

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ėjo susitikti su A. S. dėl asmeninių reikalų, prašė A. S., kad šis jam atneštų vieno dokumentinio filmo apie Rusiją kopiją. Apie tai, kad A. S. jam turėjo atvežti kažkokius dokumentus, nieko neužsiminė. Tačiau teisiamajame posėdyje A. R. parodė, kad iš A. S. turėjo paimti draugo žemės dokumentus, kurių pats nebuvo matęs, nes tariamas draugas, kurio tepasakė tik vardą, tuo metu dirbo. A. R. teigė, kad paskambino A. S. ir paprašė atvežti vieną kopiją, pasakė, kad jam reikės ir DV diskų su meniniais filmais, kurių pavadinimų neprisiminė, tačiau į teisiamajame posėdyje užduotą klausimą A. R. atsakė, kad apie DVD gal ir neužsiminė. A. R. nuomone, pokalbio telefonu metu A. S. suprato, kad turi atvežti dokumentus. Teisiamajame posėdyje A. R. parodė, kad A. S. dokumentų rankoje neturėjo, nes jų A. S. rankose nematė ar iki sulaikymo nespėjo pamatyti, pačiam liudytojui tų dokumentų nereikėjo. Liudytojas parodė, kad pareigūnams teigė, jog su A. S. susitiko dėl vieno dokumentinio filmo, o apie dokumentus pareigūnams neužsiminė, nes jų išsigando (t. 1, b. l. 42–44, t. 2, b. l. 91–92).

Nuteistojo A. S. ir liudytojo A. R. parodymai dėl susitikimo priežasties skiriasi, yra melagingi. Toks liudytojo A. R. parodymų įvertinimas apylinkės teismo nuosprendyje yra pagrįstas. Iš nuteistojo A. S. ir liudytojo A. R. parodymų, konkrečių jų veiksmų iki sulaikant matyti, kad nors parodymus dėl susitikimo tikslo abu keitė, telefonu pasakytų sutartinių žodžių „vieną kopiją“ reikšmę abu suprato vienodai, dėl vieno maišelio (vienos dozės) kokaino atgabenimo ir perdavimo A. R. susitarė greitai, trumpai ir aiškiai.

Iš operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų A. S. telefoninių pokalbių su A. R. turinio matyti (t. 1, b. l. 58, 59–62), kad abu apie kopijas, jų skaičių kalba užmaskuotai, neatskleisdami tiesioginės tų žodžių reikšmės, jokia kalba apie dokumentus, DV diskus neužfiksuota. Iš pokalbių turinio matyti, kad, A. R. A. S. paklausus, ar šis važiuos į miestą, A. S. atsakė, jog nežino, tačiau pasiteiravo, ar reikėtų, ir A. R. atsakė, kad lyg ir reikėtų. Kaip matyti iš jų pokalbio tęsinio, A. S. net nepasidomėdamas susitikimo priežastimi, ne tik kad sutiko atvažiuoti, bet ir pats tam siūlėsi. Iš pokalbio tęsinio aiškiai matyti, kad kai A. S. A. R. paklausė: „tas kopijas paimti?“, A. R. iš karto suprato, apie ką kalbama, ir, nieko neklausdamas ir nepasitikslindamas, trumpai atsakė: „aha“. Kai A. S. pasitikslino: „o kiek tau kopijų?“, A. R. atsakė, kad „vieną“. Į tai atsakydamas –„m...aišku, nu gerai, gerai, iki“ –A. S. patvirtino, kad viską suprato, sandoris įvyko. Iš pokalbių turinio matyti, kad A. S. turėjo „kopijų“ ir daugiau (keturis maišelius su narkotikais buvo paslėpęs namuose, balkone), todėl ir pasitikslino, kiek A. R. reikia. Iš to, kaip trumpai ir greitai A. S. su A. R. susitarė, iš to, kad A. R. skambino A. S. dėl vienos „kopijos“, o A. S. paklausė, kiek „kopijų“ A. R. reikia, matyti, kad tokie ryšiai šiuos abu asmenis siejo seniai, A. R. iš A. S. narkotikus ėmė ne pirmą kartą, ir tai vėl patvirtina liudytojo Ž. S. parodymus apie objektyvios informacijos, susijusios su A. S. ir narkotikais, turėjimą.

Liudytojas Ž. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilis, kuriuo į susitikimą su A. R. atvažiavo A. S., buvo apžiūrėtas. Automobilyje jokių draudžiamų daiktų nerado. Dokumentų ir DV diskų, į kuriuos dėmesio negalėjo neatkreipti, nebuvo (t. 2, b. l. 92). 2008-02-11 automobilio „Mitsubishi Galant“ apžiūros protokolo turinys liudytojo Ž. S. parodymus patvirtina, automobilyje bylai reikšmingų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 33–38).

A. S. kratos metu jokių žemės dokumentų, DV diskų nerasta (t. 1, b. l. 63–64). Išanalizavus nuteistojo A. S., liudytojų A. R., Ž. S. parodymus, telefoninių pokalbių turinį, automobilio „Mitsubishi Galant“ apžiūros protokolo turinį, kratų protokolų duomenis, akivaizdžiai matyti, kad A. S. ir A. R. pokalbis vyko ne apie filmų DV diskus ar žemės dokumentus, o apie narkotines medžiagas. A. R. dėl šlapime rastų narkotinių medžiagų paaiškino, jog 2008-02-08 bare „Medinava“ nepažįstamas vyriškis jį pavaišino amfetaminu ar metamfetaminu, tvirtino, kad iš nuteistojo narkotikų neįsigydavo, sulaikymo dieną A. S. atvežti narkotikų neprašė, tačiau tokiais jo parodymais verčia netikėti ir 2008-02-11 biologinės terpės tyrimo rezultatai, iš kurių matyti, kad A. R. vartojo ir kokainą (t. 1, b. l. 40). Tikėti nuteistojo A. S. parodymais, kad jo kratos metu kelnių kišenėje rastą maišelį su kokainu vežė ne tam, kad jį perduotų kitam asmeniui ir taip platintų, nėra jokio pagrindo. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad vieną „kopiją“, t. y. vieną kokaino dozę, A. S. vežė perduoti liudytojui A. R. paprašius, o perduoti nesuspėjo todėl, kad, nelaukdami perdavimo momento, policijos pareigūnai A. S. sulaikė.

Kaip matyti iš byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo metu įvertintų įrodymų, liudytojo Ž. S. parodymai sudaro tik nedidelę A. S. kaltę patvirtinančių įrodymų visumos dalį, kuri kitų įrodymų reikšmės, priešingai negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, nenusveria.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pasakyta: ,,Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas...“. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių veikos požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja nustatyti narkotinių medžiagų perdavimo fakto, užtenka įrodyti, jog kaltininkas turėjo tikslą platinti. Iš aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad A. S. narkotines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno, turėdamas tikslą platinti, todėl teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog kokaino perdavimo A. R. sąlygos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nepriklauso nuo to, ar A. S. narkotikus vežė A. R., ar tie narkotikai A. R. prašymu būtų atitekę kitam asmeniui už atlyginimą ar be atlyginimo. Apylinkės teismas nuteistojo A. S. nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikavo ir bausmę paskyrė teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.