Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-05 · Byla Nr. ATP-563-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
ATP-563-317/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03032-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pažeidėjas
A. R.
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-563-317/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03032-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 50.1.1; 79.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 11 d., apie 17 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sulaikymo metu bėgo nuo policijos pareigūno, nevykdė jo teisėto reikalavimo sustoti. Pavijus, jis buvo pargriautas ant žemės, tačiau jis ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu pripažino, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą. Nesutikdamas su priimtu nutarimu A. R. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu skirtą 144 eurų baudą ir administracinę bylą nutraukti.Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neteistą, anksčiau nusižengimų nedariusį pilietį nubaudė pačia griežčiausia 144 Eur bauda. Teigia, kad teismas šališkai išnagrinėjo administracinę bylą, kadangi nebuvo apklaustas draugas, kuris taip pat buvo palaikytas narkotikų platintoju, sužalotas ir pažemintas. Mano, kad jo parodymai būtų padėję tiksliai ir objektyviai įvertinti visas įvykio aplinkybes. Pažymėjo, kad policijos pareigūnų vykdomoje operacijoje buvo užpultas, sumuštas, partrenktas ant asfalto ir surakintas antrankiais. Tik po to sužinojo, kad apeliantą užpuolę asmenys yra policijos pareigūnai. Supratę, kad apsiriko ir sulaikė ne tą asmenį, vietoj to, kad atsiprašytų, policijos pareigūnai pareiškė, kas sulaikymo metu apeliantas bėgo nuo policijos, nevykdė teisėtų reikalavimų ir perdavė bylą nagrinėti teismui. Skunde taip pat akcentuojama, kad anksčiau apeliantas nėra buvęs panašioje situacijoje su policija, nėra teistas ir yra doras LR pilietis, todėl nežinojo kaip tokioje situacijoje turi elgtis, juolab, jog nebuvo galima atskirti, kad tai policijos pareigūnai. Taip pat išreiškė nuomonę, jog pareigūnai turėjo būti su skiriamaisiais ženklais, kad būtų aišku, kad tai policijos pareigūnai, o ne agresyviai atrodančių žmonių grupė, kuri iššoko iš automobilio (automobilis taip pat buvo be skiriamųjų ženklų), grėsminga išvaizda, grėsmingais balsais ir staigiais veiksmais sakydami „imam davai‘.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. R. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. R. kaltu pagal ATPK 187 str. 1 d., apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, apygardos teismas šioms išvadoms pritaria ir jų nebekartoja. ATPK 187 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Kaip matyti, ši teisės norma nediferencijuoja, ar pasipriešinta buvo uniformuotam ar neuniformuotam policijos pareigūnui, sąlyga tik ta, kad toks policijos pareigūnas eina jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Skunde A. R. teigia, kad nepadarė jam inkriminuoto teisės pažeidimo, nes objektyviai nesuprato, jog jį puolė policijos pareigūnai, minėtą faktinę aplinkybę suvokė tik po to, kai buvo partrenktas ant asfalto ir surakintas antrankiais. Tokie apeliacinio skundo teiginiai yra paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Liudytojas policijos pareigūnas M. G. parodė, jog dirbo pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl narkotikų platinimo. Buvo du policijos ekipažai, automobiliai be skiriamųjų ženklų. A. R. ir R. N. stovėjo prie automobilio. Sulaikymo metu išlipus iš automobilio ir pasakius „stot, policija“, minėti asmenys pradėjo bėgti. Liudytojas vijosi A. R., kurį pagavus, abu nugriuvo. Tik panaudojus kovinius veiksmus buvo uždėti antrankiai (b.l. 19-20). Šiuos pareigūno M. G. parodymus patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas E. M., kuris be jau anksčiau minėtųjų faktinių aplinkybių papildomai nurodė, jog abiejų ekipažų vairuotojai vilkėjo liemenes su skiriamaisiais ženklais, tačiau kiti pareigūnai buvo su civiliais drabužiais. Daug kartų sakė, kad nesipriešintų (b.l. 19). Šiais pareigūnų parodymais nustatyta, kad byloje nustatytu laiku, sulaikymo metu A. R. bėgo nuo policijos pareigūno, nevykdė jo teisėto reikalavimo sustoti, o A. R. pavijus, jis buvo pargriautas ant žemės, tačiau ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas. Minėtų pareigūnų parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, šių liudytojų suinteresuotumas apkalbėti pažeidėją nenustatytas. Todėl A. R. skundo motyvai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pastebėtina teismo posėdžio metu pats administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo patvirtino faktinę aplinkybę, kad priešinosi pareigūnams (b.l.13).Apeliaciniame skunde A. R. nurodė, jog prieš jį nepagrįstai buvo panaudotas smurtas ir išreiškė nuomonę, jog policijos pareigūnai turėjo būti su skiriamaisiais ženklais. Tačiau Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Be to, policijos pareigūnas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, įtariamus nusikalstamos veikos padarymu įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš liudytojų M. G. ir E. M. parodymų matyti, kad jie prisistatė policijos pareigūnais ir išreiškė reikalavimą „stot“, tačiau A. R. vietoj to, jog būtų paklusęs pareigūnų reikalavimams, ėmė bėgti, visiškai nesiaiškindamas, ar šie reikalavimai pagrįsti. Todėl, nors tiesiogiai dalyvavę sulaikyme policijos pareigūnai ir buvo be skiriamųjų policijos ženklų, t.y. uniformos, tačiau prisistatė, taigi Įstatymo nuostatų nepažeidė. Neįtikinami apelianto argumentai, kuriais jis įrodinėja savo veiksmų teisėtumą, nurodydamas, kad nežinojo kaip tokioje situacijoje turėjo elgtis, o asmenys elgėsi agresyviai, todėl buvo panašūs į užpuolikus, kadangi A. R. sulaikymas vyko viešoje vietoje „PC „Savas“ aikštelėje šviesiu paros metu (balandžio 11 d. apie 17 val.), abiejų policijos ekipažų vairuotojai vilkėjo skiriamaisiais ženklais paženklintas policijos liemenes, todėl tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai yra vertintini kaip gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. A. R. vertinimu pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi byloje nebuvo apklaustas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas R. N.. Tačiau kaip matyti iš 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio protokolų , A. R. teismui nepareiškė prašymo liudytoju apklausti R. N.. Kadangi įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir asmens kaltės buvimo ar nebuvimo, pirmosios instancijos teismas vertino R. N. paaiškinimą, kuris buvo pakankamas teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirta bauda, mano, kad jam nepagrįstai skirta pati griežčiausia 144 eurų bauda. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, jog ATPK 187 straipsnio 1dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinis areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Teismas, skirdamas A. R. administracinę nuobaudą, vadovavosi ATPK 30 straipsnio nuostatomis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, skyrė minimalaus dydžio ATPK 187straipnio 1 dalies sankcijoje nustatytą piniginę nuobaudą - 144 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmė tinkamai individualizuota, nėra per griežta ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus.Taigi, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, o jo veika pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Skundžiamą nutarimą naikinti ir bylą nutraukti, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas