Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Širvintų rajone, (duomenys neskelbtini) nedirbančio, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta:

M. P., 2015-01-26, apie 17 val., Širvintose, Vilniaus gt.38, vairavo automobilį TOYOTA 4 RUNNER, v.n. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neperregistruotas nustatyta tvarka, dėl to buvo sustabdytas. M. P. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio bei asmens dokumentų, taip pat nevykdė pareigūnų reikalavimo atsisėsti į tarnybinį automobilį asmenybės nustatymui. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

2015-06-26 nuobaudos skyrimo terminas byloje yra pratęstas iki vienerių metų(b.l. 25).

M. P. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad nurodytą dieną ir laiką jis automobiliu privažiavo prie banko ir sustojo paimti pinigų. PK pareigūnas prie jo, einančio prie banko, priėjo, neprisistatė ir liepė pateikti dokumentus. Jis dokumentų su savimi neturėjo. Pareigūnas elgėsi grubiai, grasino ir gąsdino, todėl jis jam atsisakė pateikti dokumentus. Po to pareigūnas užlaužė jam ranką ir įsodino į automobilį. Dokumentus jis atidavė kitam pareigūnui, kuris buvo automobilyje. M. P. parodė, kad pareigūnas A. A. jo nemėgsta, keršija.

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykyje jis dalyvavo tik dalyje. Jis paaiškino, kad dirbo Širvintų m. ir pastebėjo automobilį, kuris buvo be techninės apžiūros. Nusprendė jį sustabdyti ir patikrinti. Prie vairuotojo nuėjo pareigūnas A. A., o jis liko automobilyje. A. A. kvietė M. P. į automobilį, prašė jo dokumentų, girdėjo, kad M. P. atsisakė dokumentus pateikti, ginčijosi ir nenorėjo lipti į automobilį. Po ko pareigūnas A. A. jį jėga įsodino į automobilį. M. P. dokumentus pateikė tik jam. Paaiškėjo, kad M. P. automobilis be techninės apžiūros ir nedraustas, dėl ko buvo surašytas protokolas.

Liudytojas A. A. parodė, kad priėjo prie vairuotojo M. P., kuris buvo iš automobilio išlipęs ir ėjo į banką, paprašė jo dokumentų. M. P. atsisakė pateikti, ginčijosi. Jis pasiūlė praeiti į policijos automobilį. M. P. atsisakė. Todėl jis jėga, už rankos, M. P. į automobilį atvedė ir įsodino. Dokumentus M. P. pateikė tik po to ir kitam pareigūnui. Jis asmeniškai nėra pažįstamas su M. P., tačiau jį yra baudęs už KET pažeidimus ir pažįsta M. P., kaip vietinį gyventoją ir nedrausmingą vairuotoją.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė inter alia už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas. Vertinant asmens veiksmus pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį (teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas), svarbu nustatyti jog kaltininkas kėsinasi pažeisti / pažeidė nustatytą valdymo tvarką ir pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (LVAT nutartys Nr. N62-841/2006, N62-653/2010 ).

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b. l. 1), liudytojų-policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, jie yra analogiški, be to visiškai sutampa ir su M. P. paaiškinimu, duotu teismo posėdžio metu. Parodymai nesutampa tik subjektyviąja prasme, t.y. su M. P. asmeniniu įvykio aplinkybių vertinimu. Todėl šie duomenys yra pakankami neabejotinai išvadai dėl M. P. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnas A. A. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, M. P. vairuojamam automobiliui sustojus prie banko, kuris, kaip ir pasitvirtino vėliau buvo be techninės apžiūros ir neapdraustas, priėjo prie šio automobilio vairuotojo ir paprašė vairuotojo, t. y. M. P., pateikti teisę vairuoti transporto priemonę suteikiančius dokumentus ir kitus būtinus dokumentus. Pažymima, kad M. P. kaltės klausimas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau iš pateiktos medžiagos(b.l. 28) matyti, kad jis buvo nubaustas 2015-02-05 ir už KET pažeidimus. Nagrinėjamu atveju svarbu, ar pareigūnas turėjo pagrindą vykdyti pareigas ir ar jo veikla ir veiksmai buvo teisėti.

Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 straipsnio 1 dalyje (pažeidimo ir šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) įtvirtinta jog, policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Analogiška nuostata įtvirtinta Patrulių veiklos instrukcijos 22.1 punkte, numatančiame, jog policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisyklių, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti. Būtent tokias pareigas vykdė policijos pareigūnai. Byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia M. P. melagingai apkalbėti, nėra.

Vadovaujantis minėtomis teisės normomis bei įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, jog pareigūno A. A. veiksmai buvo teisėti, jis atliko savo pareigas reglamentuotas teisės aktais, nes įtardamas, kad transporto priemonė gali būti be techninės apžiūros, t.y. galimai padaryti ATPK numatyti teisės pažeidimai, turėjo teisę patikrinti su tuo susijusio asmens teisę vairuoti transporto priemonę suteikiančius dokumentus ir automobilio dokumentus, tad Policijos veiklos įstatymo bei Patrulių veiklos instrukcijos nuostatos nebuvo pažeistos.

M. P. neginčija paties prašomų dokumentų nepateikimo fakto šiam pareigūnui bei atsisakymo atsisėsti į policijos automobilį patikrinimui, tačiau nurodo, jog su jo buvo elgiamasi nepagarbiai ir pan., dėl ko jis taip elgėsi, todėl dokumentus pateikė tik policijos automobilyje ir kitam pareigūnui.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti administracinių teisės pažeidimų įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad inkriminuojant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, t. y. subjektyvųjį požymį – tyčią, jog asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir jų norėjo (ATPK 9 ir 10 straipsniai).

Nors M. P. ir nepripažįsta savo kaltės, priešpastatydamas savo įvykių versiją, tačiau netikėti nuosekliais liudytojų parodymais nėra pagrindo. M. P., vairuodamas transporto priemonę, t. y. būdamas eismo dalyviu, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis (Kelių eismo taisyklių 5 punktas). Taisyklių 7 punkte numatyta, kad visi eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (16 punktas). Kelių eismo taisyklių 16 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga tikrinančiam pareigūnui paduoti dokumentus neišlipant iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.

M. P. neigia tyčios dėl pažeidimo buvimą, tačiau jo bandymas savo elgesį pateisinti patirtu stresu ir pareigūno priešiškumu jam, vertinamas kritiškai. Policijos pareigūnas ne stabdė važiuojančią transporto priemonę, o priėjo prie iš automobilio išlipusio ir jau einančio vairuotojo. Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojas A. A. nuosekliai tvirtino, kad kelis kartus M. P. paprašė pateikti dokumentus, suteikiančius teisę vairuoti transporto priemonę ir kitus dokumentus. M. P. kategoriškai atsisakė dokumentus pateikti ir nesutiko ateiti į policijos automobilį patikrinimui, todėl pareigūnas turėjo kartoti tikrinimo priežastį ir teisėtą reikalavimą pateikti dokumentus. Liudytojo A. A. nurodytos aplinkybės, kad jis pažįsta M. P., kaip nedrausmingą vairuotoją, pasitvirtino. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. už KET pažeidimus buvo baustas 17 kartų, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad policijos pareigūnas yra asmeniškai prieš jį nusiteikęs.

Byloje surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų analizė leidžia neginčijamai daryti išvadą, kad M. P. įvykdė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir jie atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. M. P. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, išvadų nedaro, jis buvo baustas ir pagal ATPK 187 str. 2 d. Tačiau jis yra dar jauno amžiaus, todėl galima tikėtis, kad jis padarys išvadas ir nedarys naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P. pagal LR ATPK 187 str. 2 d. nubausti 120 eurų bauda.

Baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus, per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos, įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.