- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- eII-607-1241/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Simona Žižienė
- Pareiškėjas
- N. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) N. P. (toliau – Pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo mėn. 6 d. 11 val. 38 min. vairuodamas automobilį nereguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. reikalavimus ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Institucija nutarimu Pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 88 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu pateikė skundą. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas el. paštu koduota programa, kurio negalėjo atidaryti, todėl neturėjo galimybių susipažinti su protokolu dėl administracinio teisės pažeidimu ir dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Taip pat, Pareiškėjas nurodo, kad jam atvykus į PK mėginant atidaryti failą tapo aišku, kad jau yra priimtas nutarimas jo atžvilgiu. 2025 m. gegužės 7 d. gavęs bylos medžiagą ir su ja susipažinus, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, nesupranta kodėl pareigūnas surašė nutarimą dėl administracinės teisės pažeidimo, kadangi iš vaizdo medžiagos akivaizdu, kad kelio ženklinimas neatitinka minimalių ženklinimo reikalavimų, nes jis akivaizdžiai stipriai netvarkingas, nėra aišku, koks apskritai ten žymėjimas ir jis nėra gerai matomas. Pareiškėjas nuvykęs į nutarime minimą vietą, įsitikino netvarkingo kelio ženklinimo faktu, padarė vaizdo įrašą, kurį, kaip nurodė skunde, pateiks teismui.
Atsiliepimas
Institucija nesutikdama su Pareiškėjo skundu, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodytas teisinis reguliavimas bei teismų praktika. Taip pat, nurodyta, kad prie bylos pridėtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip Pareiškėjas sukdamas į kairę, kelių sankirtoje du kartus įvažiuoja į skirtingas priešpriešinio eismo juostas, t. y. pirmiau įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą kelyje, kuriuo važiavo iki sankryžos prieš darant posūkį į kairę ir įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą esančią kelyje į kurį jis suka (atsiliepimo paveikslėlis Nr. 1, pažymėta oranžine linija), nors vadovaujantis KET punktais, privalėjo įvažiuoti į sankryžą ir tik tuomet atlikti posūkį į kairę į reikiamą eismo juostą (atsiliepimo paveikslėlis Nr. 1, pažymėta mėlyna linija). Atkreipiamas dėmesys, jog sankryžoje buvęs, dar įžiūrimas, žymėjimas yra nutrintas būtent dėl tokio neleistino masiško vairuotojų KET nepaisymo ir identiško nusižengimo darymo. Pateiktoje sankryžos nuotraukoje raudonomis linijomis pažymėtos KET 100 punkte nurodytos menamos eismo juostų ašys, kurių vairuotojas privalo paisyti, jei kelio ženklinimas jam yra neįžiūrimas, tačiau Pareiškėjas šio KET reikalavimo irgi nepaisė. Byloje esančiame vaizdo įraše taip pat aiškiai užfiksuota, jog Pareiškėjas darydamas posūkį automobiliu kerta ištisinę liniją aptartą anksčiau (atsiliepimo paveikslėlis Nr. 2 ir atsiliepimo paveikslėlis Nr. 3), todėl nėra jokių abejonių, kad nusižengimą Pareiškėjas padarė tyčia, matydamas kur yra priešpriešinio eismo juosta kelyje, į kurį jis įsuko. Pareiškėjas vien per pastaruosius penkerius metus yra baustas už 12 nusižengimų, o viso Pareiškėjas buvo baustas už administracinius nusižengimus 26 kartus, iš kurių išskirtinai visi vien dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo vieną galiojančią nuobaudą už nusižengimą numatytą tame pačiame straipsnyje. Nors nuobaudos yra vykdomos, tačiau Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių saugumu susijusias privalomas taisykles. Atsižvelgiant į visą pateiktą informaciją, Pareiškėjo asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta kritiškai. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių lengvinančių aplinkybių, tik sunkinanti, taip pat atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, ir asmenybę, buvo paskirta 88 eurų bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Institucijos nuomone paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Pareiškėjui buvo išsiųstas protokolas su administraciniu nurodymu elektroniniu paštu gautu automatiškai iš valstybinių registrų vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis. Procesinis dokumentas buvo išsiųstas standartiniu ADOC formatu, nes buvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pareiškėjas nurodė, kad dokumentą gavo tinkamai, tačiau nemokėjo jo atidaryti, todėl nesusipažino su dokumento turiniu, tačiau iki bylos nagrinėjimo Pareiškėjas turėjo visą mėnesį laiko, bet nesiėmė jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti kuo yra kaltinamas, t. y. Pareiškėjas gavęs procesinį dokumentą galėjo kreiptis į artimiausią policijos komisariatą, ar į Policijos informacijos teikimo centrą telefonu, ar elektroniniu paštu bei gauti visą jam rūpimą informaciją, tačiau taip nepasielgė, kol byla nebuvo išnagrinėta. Toks Pareiškėjo neatsakingas ir nerūpestingas elgesys dar kartą patvirtina Pareiškėjo atsainų požiūrį į taisykles ir reikalavimus keliamus vairuotojams bei nenorą jų laikytis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad palaiko savo skundą. (duomenys neskelbtini) gatvė iš abiejų pusių eina žemėjančiai, o sankryža iš kitos pusės aukštėjančiai. Toje vietoje dažnai važiuoja ir niekada nėra atkreipęs dėmesio dėl susidariusios situacijos kelyje. Niekada nėra turėjęs tokių pažeidimų, kad įvažiuotų į priešpriešinį eismą ir kirstų ištisinę liniją. Tą dieną, važiavo paskui kitą automobilį, todėl negalėjo matyti kelio ženklinimo, o posūkį pradėjo daryti per punktyrinę liniją ir manevrą baigė teisingoje vietoje. Kitų automobilių nebuvo, nieko nekliudė. Tik po to, jis pamatė policijoje tą medžiagą, kadangi buvo išvykęs nemanė, kad čia dėl to bauda, manė, kad dėl parkavimo ar panašiai. Tik pamatęs vaizdo medžiagą suprato dėl ko ir suprato, kad galbūt toje situacijoje buvo menama ištisinė linija. Tačiau jis negali žinoti ir suprasti visų menamų kelio ženklinimo linijų, o jeigu tuo metu būtų supratęs, tada jam būtų tekę pavojingai užbaigti pradėtą manevrą pradedant staigiai stabdyti ir pan. ir taip būtų sukėlęs pavojų su juo kartu važiavusiems vaikams. Pareiškėjas teismo posėdžiu metu paaiškino pateiktas foto nuotraukas. Didžioji dauguma pradeda punktyru sukti ir tai yra suklaidinanti ir ta linija per daug iškišta. Pareiškėjas kelia klausimą ar priekyje jo važiuojančio automobilio vairuotojas taip pat buvo nubaustas. Pareiškėjas teismui paaiškina sankryžos ydingumą bei tai, kad pradėjęs manevrą jis turi jį pabaigti, o galiniu ratu jis kliudė ištisinę liniją. Pareiškėjas nurodo, kad niekas nesikreipė dėl to, kad įvykio vietoje būtų tinkamai sureguliuotas ir sutvarkytas kelio ženklinimas. Pareiškėjas kvestionuoja situacijos galimybes, kas galėjo atlikti lenkimo manevrus kas negalėjo, kiek automobilis gali būti išlindęs į važiuojamąją dalį, kai sustoja kelkraštyje. Kadangi policijos automobilis stovėjo kelkraštyje, Pareiškėjas negalėjo kitaip pasirinkti manevro, nes jis turėjo aplenkti policijos pareigūnų stovintį automobilį. Be to, Pareiškėjas negalėjo matyti priešais esančių menamų linijų, kadangi važiavo paskui kitą vairuotoją.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja S. P. parodė, kad skunde ir teismo posėdžio metu pateiktos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl administracinė teisena Pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutraukta. Kad Pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo patvirtina byloje papildomai pateikti duomenys, apklaustų liudytojų parodymai. Pareiškėjas neturėjo tyčios daryti administracinį pažeidimą, kelio reljefas yra nelygus, linijos yra nublukusios, apsitrynusios, tai patvirtino ir antstolis faktinių aplinkybių fiksavimo protokole.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. I. parodė, kad vairuoja transporto priemonę Volkswagen Tiguan. Administracine tvarka yra baustas. Už ką buvo paskirtas pažeidimas neatsimena, tik sumoka paskirtas baudas ir viskas. Įvykio vietos sankryžoje važiuoja, nes veža šunį į kirpyklą. Ir toje vietoje buvo baustas, tačiau nežino nei už nei kaip, atėjo nuobauda sumokėjo ir viskas. Net nesigilino. Ta vietovė liudytojui yra žinoma. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, kur liudytojas parodė, kad suko į kairę iš pagrindinio kelio. Kelio linijos liudytojo teigimu nutrintos, realiai reikėtų važiuoti jau ant linijos, bet ji nutrinta. Važiuodamas gal nematė ištisinės linijos. Anksčiau toje vietoje nėra baustas. Liudytojo suvokimu kaip suka taip ir važiuoja, tai yra kaip visi važiuoja. Kad kerta ištisinę liniją jis nelabai supranta. Parodžius foto nuotraukas, liudytojas nurodo, kad nėra jokios linijos ir jo nuomone, linijos turėtų būti matomas. Pakomentuodamas sukimo trajektoriją liudytojas nurodė sukimo manevrą vėlesnį ir iš tolimesnio krašto nei, kad buvo padarytas manevras dėl kurio buvo nubaustas. Ar toje vietoje stovėjo policijos automobilis nepamena.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad jis yra pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą. Visos pažeidimo aplinkybės yra surašytos protokolo fabuloje. Jis pats fiksavo padarytą Pareiškėjo pažeidimą. Buvo filmuojama, kaip vairuotojas išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, tada sankryžoje dar kartą išvažiuoja į priešpriešino eismo juostą ir kerta ištisinę liniją. Visi vairuotojai, kurie tuo metu buvo užfiksuoti darantys pažeidimą buvo nubausti. Toje vietoje patruliuoti tenka nedažnai, tačiau buvo gauta gyventojų skundų, dėl ko buvo priimtas sprendimas nuvažiuoti ir pasižiūrėti kaip ten kas vyksta. Gyventojų skundai buvo dėl to, kad laksto motoroleriai bei, kad automobilių vairuotojai važinėja priešpriešiniu eismu. Kai atvažiuoja asmuo nuo (duomenys neskelbtini) pusės sukti į kairę pusę, o iš kitos pusės atvažiuoja kitas automobilis dideliu greičiu ir kerta kampą, tokiu būdu yra sudaromos avarinės situacijos. Liudytojas parodė, kad jis pats kaip vairuotojas puikiai supranta kaip pažeidimo vietoje reikia važiuoti, o žmonės važiuoja pažeisdami teisės aktus iš patogumo galbūt, kad nereikėtų sustoti, pasukti, prilėtinti. Kadangi sankryža yra plati tai ir vairavimo manieros suformuotos vairuotojams ydingos. Sankryžoje matosi trikampės figūros, kurios žymi eismo juostos pabaigą. Vairuotojai pradeda manevrą daug anksčiau nei, kad numato kelių eismo taisyklės. Punktyrinė linija reiškia, kad galima kirsti kelią toje pažymėtoje vietoje. Liudytojas fiksuodamas pažeidimą suprato, kad yra ištisinė linija, dėl to ir buvo Pareiškėjas nubaustas. Liudytojas matydamas žymėjimus niekada nesugalvotų sukti taip, kaip draudžia eismo taisyklės. Kur tiksliai stovėjo policijos automobilis nepamena, tačiau jis stovėjo taip, kad būtų matoma aptariama sankryža. Vaizdo medžiagoje turėtų matytis kur stovėjo policijos automobilis. Pamena, kad dešinėje kelio pusėje. Ištisinę liniją, kuri žymi kelio kraštą, kirsti galima, tokiu būdu galima ir sustoti. Vietoje, kur stovėjo policijos automobilis, preziumuojant, kad stovėjo foto nuotraukoje parodytoje vietoje, kitiems vairuotojams, norint jį apvažiuoti nesukelia avaringos situacijos. Apvažiuoti kliūtį susidariusią kelyje, ar tai būtų kita transporto priemonė stovinti kelkraštyje, ar dviratininkas ir kt. panašios kliūtys, galima 1 m – 1,5 m atstumu, tačiau vis tik yra svarbiausia, kad kliūtis būtų apvažiuojama saugiu atstumu. Parodytoje nuotraukoje stovintis automobilis netrukdo eismui. Nurodytu atveju, liudytojas negali konkrečiai nurodyti, kad jo pastatytas automobilis netrukdė, be to, sunku nurodyti, kadangi liudytojas konkrečiai nepamena kokiu atstumu ir kaip stovėjo automobilis. Konkrečių įvykio aplinkybių liudytojas nepamena. Autobuso kertančio sankryžą klaidingai nematė, nes jis nepamena ar apskritai autobusas važiavo tuo metu. Liudytojo asmeniniu vertinimu autobusas įvertinus jo gabaritus gebėtų taisyklingai atlikti manevrą aptariamoje sankryžoje. Sankryžos žymėjimas yra nusitrynęs dėl daromų dažnų KET pažeidimų, nesimato žymėjimo pradžios, tačiau žymėjimas vis tik yra teisingas. Įvažiavus į sankryžą paskui kitą automobilį, kaip, kad Pareiškėjas įvažiavo, liudytojo nuomone, Pareiškėjas tikrai galėjo matyti menamą ištisinę liniją. Koks kelio reljefas yra aptariamu atveju nepamena. Šiuo atveju buvo akivaizdus pažeidimas dėl ko klausimų nekilo. Neteisingas kelio žymėjimas aptariamu atveju kažkiek turi reikšmės daromiems pažeidimams, tačiau KET taisyklių reikia laikytis. Dažniausiai ta menama ištisinė linija kertama dvejais ratais. Menama kelių eismo juosta yra ta, kuri skiria dvi eismo juostas. Yra kelio žymėjimas, kuris baigiasi tam tikroje vietoje. Kvadratiniai žymėjimai žymi vietą, kurioje reikia sustoti ir anksčiau sukti negalima, nagrinėjamu atveju to nebuvo. Kelio žymėjimas yra matomas ne tik iš viršaus. Jeigu net ir toje vietoje važiuojama pirmą kartą, posūkis turi būti daromas 90 laipsnių kampu, o ne iš anksčiau ir mažesniu kampu ir taip išvažiuoti į priešpriešinę kelių eismo juostą. Pareiškėjas turėjo laikytis saugaus atstumo nuo kito automobilio ir tokiu būdu galėjo matyti kelio ženklinimą, saugus atstumas nėra 3-5 m. Kiekvienas vairuotojas yra atsakingas už save. Vairuotojas matydamas kitą transporto priemonę, kuri išvažiuoja priešinga eismo kryptimi autostradoje nedaro to paties, todėl ir šiuo atveju turėjo būti taip, kad Pareiškėjas važiuodamas paskui kitą transporto priemonę, turėjo būti atidus ir atsakingas ir žinoti KET taisykles. Minimu atveju sankryža, išskiriant kelio ženklus ir kelio žymėjimą, yra sužymėta teisingai, tiesiog yra išsitrynusios kelio žymėjimo linijos. Jeigu nesimato kelio juostų, vairuotojas privalo į sankryžą sukti 90 laipsnių kampu, tai yra taip, kad neišvažiuotų į priešingą kelio juostą. Sankryža minėtu atveju nėra klaidinanti. Jeigu nesimatytų visai jokių eismo juostų, vairuotojas turi važiuoti kuo arčiau dešinės kelio pusės. Daugumoje vietoje yra įrengtos saugumo salelės, šiuo atveju įrengta saugumo salelė irgi padėtų. Liudytojas pakomentavo parodytą 20 nuotrauką, kuri yra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 9 lape, nurodydamas, kad čia pažeidimas buvo padarytas. Iš vaizdo įrašo medžiagos, liudytojas nurodo, kad tarnybinis automobilis stovėjo kelkraštyje tarp mėlyno automobilio ir motociklo, matomų nuotraukose, ties 2-8 trikampiu.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja S. P. pateikė įvykio vietos foto nuotraukas, kurios jos vertinimu pagrindžia administracinės teisenos neteisėtumą. Taip pat pateikti išlaidas, susijusias su reikiamos medžiagos pateikimu teismui, ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsakymą į teismo siųstą paklausimą. Pateiktame rašte nurodoma, kad transporto priemonės Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Remiantis Administracinių nusižengimų registro, universaliosios paieškos duomenimis, 2025 metais, dėl pažeidimų numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, adresu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., administracinio nusižengimo protokolai surašyti 34-iems transporto priemonių vairuotojams. Pažeidimas užfiksuotas mobiliuoju telefonu, kuris nėra matavimo prietaisas ir, kuriam nėra reikalinga metrologinė patikra, bei šis įrenginys nepatenka į „Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių sąrašą“. Į klausimą iš kokio aukščio buvo užfiksuotas nusižengimas, Institucija neatsakė, kadangi tokių duomenų byloje nėra ir tokie duomenys nėra fiksuojami administracinio nusižengimo bylose.
Pateiktame Pareiškjo atstovės antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo N. P.. Konstatuota, kad 2025 m. gegužės 22 d., apie 9.10 val. buvo nuvykta prie gatvių (duomenys neskelbtini) forto – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). sankryžos. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad yra 3 gatvių sankryža: iš šiaurės pusės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., iš pietų (duomenys neskelbtini) forto g., iš vakarų (duomenys neskelbtini) g. Gatvėse esantis kelių ženklinimas: atvažiuojant į gatvių (duomenys neskelbtini) forto – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m. sankryžos, reljefas yra nelygus, (duomenys neskelbtini) forto ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra kylančios į sankryžos pusę, pati sankryža yra įkalnėje; iš vakarų pusės (duomenys neskelbtini) g. prie pat sankryžos yra ištisinė šoninė dešinė linija, nublukusi ištisinė vidurio linija einant link gatvių sankirtos ir kelio ženklinimas balti trikampiai (kurie nusitrynę, nuvažinėti) informuojantys apie artėjimą prie sankryžos su pagrindiniu keliu, prie gatvių susikirtimo linijos baltų trikampių linija, nurodantį duoti kelią kertamuoju keliu važiuojančiam transportui. Vidurio linija nėra nuvesta iki pat gatvių susikirtimo vietos (nuotraukos Nr. 1-14); iš pietų pusės esančioje (duomenys neskelbtini) forto g. yra ištisinės šoninės gatvės kraštų linijos, ištisinė siaura vidurio linija ir, priartėjus prie gatvių susikirtimo vietos, balta siaura brūkšninė linija (nuotraukos Nr. 15-17); iš šiaurės pusės esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. yra siaura brūkšninė linija, žyminti eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ar žyminti važiuojamosios dalies kraštą (nuotraukos Nr. 18-19). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) forto gatve ir sukant į kairė į (duomenys neskelbtini) gatvę ant gatvių nėra aiškaus ir aiškiai matomo horizontalaus gatvės žymėjimo, atvažiuojantis transportas įsukant į (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja kertant baltų trikampių liniją ir prie (duomenys neskelbtini) g. esančios matomos ištisinės linijos (nuotraukos Nr. 1-23).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo mėn. 6 d. 11 val. 38 min. vairuodamas automobilį nereguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. reikalavimus ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Institucija nutarimu Pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 88 Eur dydžio baudą.
Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. Pareiškėjas nurodo tai, kad sankryžoje, kurioje fiksuotas pažeidimas, kelio ženklinimas nėra aiškus, kelio juosta skirianti dvi eismo juostas yra nusitrynusi, todėl nėra aišku kur ji prasideda, tokiu būdu jis nepadarė administracinio pažeidimu, kadangi negalėjo numanyti, kad menama kelio juosta yra ištisinė. Taip pat, Pareiškėjas nurodo, kad jis važiavo paskui kitą automobilį ir negalėjo matyti menamos ištisinės kelio juostos, o pradėjęs manevrą jį privalėjo užbaigti, tokiu būdu jo transporto priemonė užvažiavo dvejais ratais ant ištisinės juostos. Pareiškėjas dalyvavo antstolio M. P. faktinių aplinkybių užfiksavime, kur protokole užfiksuota tai, kad 2025 m. gegužės 22 d., apie 9.10 val. buvo nuvykta prie gatvių (duomenys neskelbtini) forto – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m. sankryžos. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad yra 3 gatvių sankryža: iš šiaurės pusės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., iš pietų (duomenys neskelbtini) forto g., iš vakarų (duomenys neskelbtini) g. Gatvėse esantis kelių ženklinimas: atvažiuojant į gatvių (duomenys neskelbtini) forto – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, reljefas yra nelygus, (duomenys neskelbtini) forto ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra kylančios į sankryžos pusę, pati sankryža yra įkalnėje; iš vakarų pusės (duomenys neskelbtini) g. prie pat sankryžos yra ištisinė šoninė dešinė linija, nublukusi ištisinė vidurio linija einant link gatvių sankirtos ir kelio ženklinimas balti trikampiai (kurie nusitrynę, nuvažinėti) informuojantys apie artėjimą prie sankryžos su pagrindiniu keliu, prie gatvių susikirtimo linijos baltų trikampių linija, nurodantį duoti kelią kertamuoju keliu važiuojančiam transportui. Vidurio linija nėra nuvesta iki pat gatvių susikirtimo vietos (nuotraukos Nr. 1-14); iš pietų pusės esančioje (duomenys neskelbtini) forto g. yra ištisinės šoninės gatvės kraštų linijos, ištisinė siaura vidurio linija ir, priartėjus prie gatvių susikirtimo vietos, balta siaura brūkšninė linija (nuotraukos Nr. 15-17); iš šiaurės pusės esančioje (duomenys neskelbtini) g. yra siaura brūkšninė linija, žyminti eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ar žyminti važiuojamosios dalies kraštą (nuotraukos Nr. 18-19). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) forto gatve ir sukant į kairė į (duomenys neskelbtini) gatvę ant gatvių nėra aiškaus ir aiškiai matomo horizontalaus gatvės žymėjimo, atvažiuojantis transportas įsukant į (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja kertant baltų trikampių liniją ir prie (duomenys neskelbtini) g. esančios matomos ištisinės linijos (nuotraukos Nr. 1-23). Pareiškėjas ir jo atstovė teismui pateikė foto nuotraukose, kurios darytos tiek iš viršaus dronu, tiek iš būnant ant žemės. Pateiktoje medžiagoje užfiksuota, jog kelio ženklinimo ištisinė juosta, kuri skiria dvi eismo puses, yra nusitrynusi, nėra aišku iš vienos pusės kur ji pasibaigia, o iš kitos kur ji prasideda. Be to, Pareiškėjui tinkamai važiuoti kliudė ir policijos pareigūnų pastatytas automobilis, kurį Pareiškėjas privalėjo aplenkti, todėl turėjo kirsti ištisinę kelio juostą. Visos šios Pareiškėjo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu bei papildomais pateiktuose duomenyse užfiksuotos aplinkybės, jo vertinimu, pagrindžia tai, jog Pareiškėjas neturėjo tyčios ir pažeidimo nepadarė, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Teismas nesutinka su šiais Pareiškėjo argumentais.
Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
KET 108 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.
KET 100 punkte nurodyta, kad priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.
KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad Pareiškėjas nereguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Ši aplinkybė yra užfiksuota tiek Institucijos pateiktoje vaizdo medžiagoje, tiek foto nuotraukose. Pareiškėjas sukdamas į kairę, kelių sankirtoje du kartus įvažiavo į skirtingas priešpriešinio eismo juostas, t. y. pirmiau įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kelyje, kuriuo važiavo iki sankryžos prieš darant posūkį į kairę ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą esančią kelyje į kurį jis suko, nors vadovaujantis anksčiau pateiktais KET punktais, privalėjo įvažiuoti į sankryžą ir tik tuomet atlikti posūkį į kairę į reikiamą eismo juostą.
Teismas, vertindamas Pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis važiavo paskui kitą automobilį ir negalėjo matyti kelio ženklinimo, pažymi, kad Pareiškėjas, būdamas atsakingas ir atidus vairuotojas privalėjo sukimo manevrą atlikti tik įsitikinęs, kad tokį manevrą atlikti yra saugu, taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjo argumentai dėl to, kad taip važiuoti yra įprasta, paprasčiau, tai, kad toje vietoje visi vairuotojai taip važiuoja, nelaikytini teisiniais argumentais paneigiančiais Pareiškėjo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, be to, priešais važiavęs vairuotojas taip pat buvo nubaustas dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo. Prieš tai važiavusios transporto priemonės vairuotojas, E. I., apklaustas liudytoju, patvirtino, kad už KET taisyklių nesilaikymą buvo nubaustas, tačiau nesigilino dėl ko ir kaip, paskirtą nuobaudą sumokėjo. Jo nuomone, kelio ženklinimas yra nusitrynęs, ištisinės linijos įsukant į sankryžą gerai nesimato. Tačiau jam paskirtos administracinės nuobaudos jis neginčijo. Nors sutiktina su Pareiškėju, kad kelio ženklinimas sankryžoje, kaip patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, yra vietomis nusitrynęs, sunkiai įžiūrimas, Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjui, objektyviai negalint suprasti kelio žymėjimo, įvertinti situacijos, nėra suteikiama teisė į sankryžą įvažiuoti taip, kaip jam patogu, nesilaikant KET reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, kaip numato KET taisyklės, Pareiškėjas privalėjo važiuoti arčiau dešinės pusės važiuojamosios dalies, taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, tokio KET reikalavimo Pareiškėjas nesilaikė. Pažymėtina ir tai, kad toks reikalavimas išlieka ir nesant kelio ženklų ir ženklinimo. Taigi, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymą lėmė būtent neatsargus Pareiškėjo elgesys, pasikliaujant kitų vairuotojų veiksmais ir tinkamai neįvertinant situacijos ir, to pasėkoje, pasirenkant KET reikalavimus pažeidžiantį manevro atlikimo būdą.
Skirdama administracinę nuobaudą Institucija įvertino Pareiškėjo asmenybę, tai yra tai, kad jis per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 12 kartų, o iš viso administracine tvarka yra baustas 26 kartus, iš kurių visi išskirtinai yra dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo vieną galiojančią nuobaudą už nusižengimą numatytą tame pačiame straipsnyje. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu, Pareiškėjui paskirta proporcinga ir teisinga nuobauda – 88 Eur bauda.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei patikrinus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti Institucijos priimtą nutarimą, todėl Pareiškėjo skundas netenkintinas.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nuostatos. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja S. P. prašo atlyginti Pareiškėjo patirtas išlaidas susijusias su reikiamos medžiagos pateikimu teismui bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo skundas netenkintinas, tai yra skundžiamas Nutarimas nekeistinas, o Institucija priėmusi skundžiamą Nutarimą Pareiškėjo teisei priešingus veiksmus kvalifikavo tinkamai, tai yra Pareiškėjas pripažintas padaręs jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, Pareiškėjui patirtos bylinėjimosi išlaidos bei išlaidos susijusios su reikiamos medžiagos pateikimu teismui nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo N. P. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.