Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 24 MGL, t. y. 904 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 MGL, t. y. 603 eurų dydžio bauda, uždraudimas naudotis specialia teises vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų laikotarpiu ir konfiskuotas turtas, automobilis. Bauda išieškota 2018 m. rugsėjo 28 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M., 2024 m. balandžio 16 d. apie 03.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0333, nustatytas – 2,25 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 40), kurio patikra galioja iki 2024 m. birželio 29 d., užfiksuota 2024 m. balandžio 16 d. neblaivumo nustatymo akte, kad kaltinamasis E. M. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais ir matomas jo ranka darytas įrašas ,,sutinku“ (b. l. 38). Transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu faktą, taip pat patvirtina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės specialiosios teisės neturėjimą bei vairavimą išgėrus, tai patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. E. M. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: išgėręs alkoholio ir, kaip pats nurodė, suvokdamas, jog yra neblaivus, neturi teisės vairuoti ir sėdo už vairo, nors nebuvo jokios būtinybės vairuoti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. M. 2024 m. balandžio 16 d. apie 03.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0333, nustatytas – 2,25 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. M. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis E. M. praeityje teistas už analogišką veiką, kai jam buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones, tačiau šios teisės po specialiosios teisės atėmimo neįgijęs, taip pat ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taip pat uvo nuteistas (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-102), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. l. 93-97). Kaltinamasis E. M. priklausomybės ligų kabinėtų įskaitoje neregistruotas (b. l. 90). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje gydėsi nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2008 m. vasario 26 d. diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 81). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje 2024 m. balandžio 23 d. Nr. 93TPK-478/2024 nurodyta, kad E. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 86). Nedirbantis, kaltinamojo nurodymu registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertinant E. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas už analogišką veiką, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis yra nedirbantis, tačiau turi pajamų iš mamos gyvenančios ir dirbančios (duomenys neskelbtini), kuri kaltinamajam padeda finansiškai, todėl atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus bausmę – baudą.

Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, E. M. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra tinkama ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti E. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas baudos bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimų tvarka, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vertinant teismui kaltinamojo turtinę padėtį, kad nedirbantis, tačiau turintis finansines galimybes, kadangi kaltinamąjį išlaiko mama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, todėl suponuoja pagrindą manyti, jog turi būti nustatytas ilgesnis terminas baudai sumokėti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas baudai sumokėti.

Pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis. Teismas tik nustato terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda, o tai ar ji bus mokama dalimis, ar visa iš karto, jokios reikšmės neturi.

Pripažinus, kad E. M. kelių eismo transporto priemonę – automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog E. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradęs dėl analogiškos veikos ir naujai nėra įgijęs. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis E. M. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad E. M. vairavo neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas – 2,25 promilių neblaivumas, t. y . sunkus girtumo laipsnis. Kaltinamojo E. M. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti KET bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam E. M. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, tai yra 2024 m. balandžio 22 d., apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nors yra registruotas A. M. vardu, tačiau byloje esanti pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 75-76) patvirtina, jog automobilis priklauso kaltinamajam E. M. pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog automobilį įgijo iš A. M., tačiau automobilio neperregistravo savo vardu. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors formaliai dar registruotas A. M. vardu, tačiau faktiškai juo naudojasi kaltinamasis, todėl automobilis turi būti konfiskuojamas.

Automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, voke (b. l. 120), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. M. vardu registruotam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau faktiškai priklausantis kaltinamajam E. M., pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį priklausantis E. M., kuris saugomas UAB ,,Augenas“, užvedimo raktelis, registracijos liudijimas, nuosprendžio įsiteisėjus persiųstini baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai.

Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo privalomas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 90 MGL, tai yra 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti E. M. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam E. M. baudžiamojo poveikio priemones:

- 3 (trejus) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, tai yra 2024 m. balandžio 22 d., apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“.

- konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį priklausantį E. M., saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. M. vardu registruotam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau faktiškai priklausantį kaltinamajam E. M., pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį priklausantį E. M., kuris saugomas UAB ,,Augenas“, užvedimo raktelį, registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai.

Kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.