- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- N-444-1033-07
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas I. B. 2006 m. gegužės 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad I. B. , būdama Manto Matulionio įmonės direktorė, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams, tačiau be darbo sutarties nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki patikrinimo dienos 2006 m. gegužės 12 d. leido dirbti jos vadovaujamoje įmonėje I. L. . I. L. nurodė, kad Manto Matulionio įmonėje moterų kirpėja dirba nuo 1998 m. liepos 7 d. Patikrinus įmonės dokumentaciją, nustatyta, kad tiek darbo sutartyje, tiek darbo sutarčių registracijos žurnale įrašo apie darbo sutarties su I. L. nutraukimą nėra. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2006 m. gegužės 15 d. pateiktais duomenimis I. L. yra atleista iš Manto Matulionio įmonės 2006 m. balandžio 10 d.
I. B. padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, neprisipažino. Ji nurodė, jog su Manto Matulionio įmonėje dirbusia I. L. įstatymo nustatyta tvarka darbo sutarties nuo jos sudarymo dienos iki šiol nenutraukė. Ši sutartis galiojo ir laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2005 m. gegužės 12 d. bei Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo dieną. Už visą I. L. darbo įmonėje laikotarpį buvo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokesčiai valstybei bei I. L. darbo užmokestis. Neaiškumas dėl nelegalaus darbo kilo dėl to, kad suklydus įmonės buhalterei VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikti klaidingi duomenys apie I. L. atleidimą iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu I. B. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinimas, jog I. B. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalį ir ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, grindžiamas iš esmės tik 2006 m. gegužės 12 d. I. L. paaiškinimu, tačiau 2006 m. gegužės 12 d. I. L. paaiškinimo raštu darbo inspekcijos pareigūnams byloje nėra. Be to, iš 2006 m. gegužės 3 d. I. L. prašymo nematyti, kad ji rašiusi prašymą Manto Matulionio įmonės įgaliotam atstovui (direktorei) dėl atleidimo iš darbo, jog šios įmonės direktorė I. B. buvo priėmusi įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo, jog įstatymo nustatyta tvarka ji su juo supažindinta, atleidimo dieną su ja atsiskaityta. Taip pat nematyti, kad I. L. būtų nurodžiusi aplinkybes iš kurių būtų galima spręsti, kad ji vėl nuo 2006 m. balandžio 11 d. ar vėliau buvo priimta į ankstesnį darbą, sudariusi darbo sutartį su šios įmonės įgaliotu atstovu.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįsta pripažino aplinkybę, kad I. L. yra atleista iš Manto Matulionio įmonės 2006 m. balandžio 10 d., kadangi ši aplinkybė byloje nepagrįsta jokiais duomenimis. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 5-27-3539 nusprendė koreguoti duomenis apdraustųjų įskaitos duomenų bazėje pagal pateiktą Manto Matulionio įmonės prašymą. Pasak teismo, kaltinime nurodytos aplinkybės paneigtos ir I. B. paaiškinimais, jog tęsiantis darbo santykiams tarp Manto Matulionio įmonės ir I. L. už visą I. L. darbo įmonėje laikotarpį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei mokesčiai valstybei (2006 m. gegužės 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma Nr. D5-6276-1; 2006 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus pažyma Nr. (27.249)-322-8443), kad I. L. buvo mokamas darbo užmokestis (Kasos išlaidų orderis).
Teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog I. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byla išnagrinėta vienpusiškai, kadangi į bylos nagrinėjimą nebuvo šaukti nei Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnai, nei kiti liudytojai (I. L. bei kartu su ja dirbusios kirpėjos).
2. Raštiškas paaiškinimas iš I. L. buvo paimtas patikrinimo dieną 2006 m. gegužės 12 d., kuomet ji buvo rasta dirbanti kirpykloje, Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje. Šis paaiškinimas buvo teismui pateiktas kartu su protokolu. Be to, pati darbuotoja nebuvo apklausta kaip liudytoja bylos nagrinėjimo teisme metu.
3. Darbuotojos prašymo atleisti iš darbo bei įrašų darbo sutarčių registravimo žurnale nėra, kadangi atleidimas buvo neteisėtas, neįspėjus darbuotojos, su darbuotoja nebuvo atsiskaityta atleidžiant iš darbo.
4. Byloje yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 m. gegužės 15 d. raštas, kuriame aiškiai nurodoma, kad I. L. atleista iš Manto Matulionio įmonės nuo 2006 m. balandžio 10 d. Įmonės direktorės paaiškinimai, jog tai tebuvo buhalterės klaida, yra gynybinė pozicija. Neįmanoma suklysti ir pranešti VSDFV Vilniaus skyriui, kad iš darbo atleidžiamos aštuonios darbuotojos. Duomenų koregavimas apdraustųjų įskaitos duomenų bazėje atsirado tik po administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo, kuris buvo pateiktas jau VDI Vilniaus skyriaus inspektoriui surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą.
5. Darbo užmokestis darbuotojai protokolo įteikimo metu nebuvo sumokėtas už kovo bei balandžio mėnesius. Tą patvirtina darbo užmokesčio žiniaraščiai.
6. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių yra du skirtingi egzemplioriai. Vienas jų patvirtina, kad I. L. ir dar septynios darbuotojos nuo 2006 m. balandžio 10 d. įmonėje nebedirba, o kitas žymi įprastinį darbo laiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad šaukimas VDI Vilniaus skyriui buvo įteiktas tinkamai, o apeliantas liudytojais apklausti jokių asmenų neprašė. Apelianto argumentas, kad darbuotojos prašymo atleisti iš darbo bei įrašų darbo sutarčių registravimo žurnale nėra todėl, kad atleidimas buvo neteisėtas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Įmonės darbuotoja I. L. prašyme Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad prašymo dėl atleidimo iš darbo nerašė, apie atleidimą informuota nebuvo ir sužinojo tik iš VSDFV duomenų. Tačiau už visą darbuotojos darbo laiką įmonėje buvo mokamos socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai valstybei, darbuotojai buvo mokamas darbo užmokestis. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kurį apeliantas įvardija kaip egzempliorių, nėra įrodymas byloje, kadangi jis nepasirašytas ir neturėjo jokios įtakos darbuotojos teisėms bei pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 248, 256, 257 straipsnių nuostatos suponuoja aktyvų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančio teismo vaidmenį administraciniame procese. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), taigi ir apylinkės teismas. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą savarankiškai rinkti įrodymus tuo atveju, jei jo įsitikinimu, byloje esančių įrodymų nepakanka bylos aplinkybėms tinkamai atskleisti (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1–626/2007).
Savo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas be kita ko motyvavo tuo, kad byloje trūksta kai kurių dokumentų: 2006 m. gegužės 12 d. I. L. paaiškinimo darbo inspekcijos pareigūnams, įrodymų, kad VSDFV buvo pranešta apie I. L. atleidimą iš darbo nuo 2006 m. balandžio 10 d. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingumas administracinių teisės pažeidimų bylose negali būti vykdomas formaliai. Tokiais atvejais, kai iš kitų byloje esančių duomenų galima spręsti apie atitinkamų papildomų įrodymų egzistavimą, kurie, pirmosios instancijos teismo manymu, turi teisinę reikšmę ar net lemia bylos rezultatą, sprendimas byloje negali būti priimtas teismui nesiėmus priemonių surinkti bylai reikšmingus įrodymus.
Nelegalaus darbo buvimo faktą pirmosios instancijos teismas paneigė tuo, jog I. L. nebuvo rašiusi prašymo dėl jos atleidimo iš darbo, jog nėra duomenų apie įsakymą atleisti ją iš darbo, jog Darbo sutarčių registravimo žurnale nėra įrašo apie darbo sutarties su I. L. nutraukimą. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino rašytinių įrodymų reikšmę ir neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos specifiką. Nagrinėjamos bylos esmę sudaro tai, ar I. L. laikotarpyje nuo 2006 m. balandžio 10 d. (pranešimo apie jos atleidimą iš darbo VSDFV Vilniaus m. skyriui) iki 2006 m. gegužės 12 d. (VDI patikrinimo Manto Matulionio įmonės kirpykloje dienos) dirbo šioje įmonėje, ir ar tuo laikotarpiu darbo sutartis su šia darbuotoja buvo teisėtai vykdoma bei galiojanti, o jeigu buvo atlikti darbo sutarties pažeidimai, ar šie pažeidimai sudaro ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo objektą.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatant nelegalaus darbo faktą teisiškai reikšmingu gali būti ne tik darbo sutarties sudarymo taisyklių laikymasis (DK 99 straipsnis), bet ir jos vykdymo taisyklių laikymasis. Darbo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio santykiai, kurie nesibaigia darbo sutarties sudarymu ir įforminimu. Darbuotojui, kaip silpnesnei darbo teisinių santykių šaliai, per visą darbo teisinių santykių egzistavimo laikotarpį turi būti sudaroma galimybė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Dėl darbo teisinių santykių šalies veiksmų (neveikimo) jų atsiradimo metu buvę teisėti darbo teisiniai santykiai gali peraugti į neteisėtus darbo teisinius santykius, kuriuose gali būti padaroma žala ar kilti tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kilti tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. Darbuotojui realiai atliekant darbą, o darbdaviui savo neteisėtais veiksmais sukūrus pavojų ATPK 41³ straipsniu ginamam objektui, gali būti konstatuotas nelegalaus darbo faktas, net ir darbdaviui neįforminus darbo teisinių santykių pasibaigimo įstatymų nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Manto Matulionio įmonė 2006 m. balandžio 10 d. pranešė VSDFV Vilniaus m. skyriui apie apdraustojo socialiniu draudimu I. L. atleidimą iš darbo. Šį pranešimą pasirašė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 18). Nuo to momento darbdavys deklaravo VSDFV apie darbo teisinių santykių pasibaigimą, ir tuo pačiu atsirado požymiai, įgalinantys teigti, kad galėjo būti pažeistos ATPK 41³ straipsniu ginamos vertybės. Vien darbo sutarties nutraukimo neįforminimas įstatymų nustatyta tvarka nereiškia, kad darbo teisiniai santykiai išlieka teisėti, nes deklaruodamas darbo teisinių santykių pasibaigimą, nors realiai darbuotojas darbą toliau atlieka, darbdavys tuo pačiu sukuria pavojų asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims.
Nagrinėjamoje byloje svarbiausia yra nustatyti, ar darbuotoja nurodytu laikotarpiu realiai dirbo, ar jos darbas atitiko darbo teisinių santykių požymius, ar nebuvo pažeista darbo sutarties vykdymo tvarka, o jeigu ji buvo pažeista – ar dėl galimo šios tvarkos vykdymo pažeidimo padaryta žala ar kilo tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto (ATPK 41³ straipsnyje nurodyto pažeidimo objektui). Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neapklausęs liudytoja I. L. , pagal kurios pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai atliko 2006 m. gegužės 12 d. patikrinimą įmonėje. Dėl to nebuvo įmanoma nustatyti tarp I. L. ir Manto Matulionio įmonės nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. susiklosčiusių santykių pobūdžio: ar asmuo tuo laikotarpiu realiai dirbo, ar jam buvo mokamas darbo užmokestis, ar jis nebuvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, ar visą laikotarpį tęsėsi teisėti darbo santykiai, ar teisėti darbo santykiai realiai buvo nutraukti, bet jų nutraukimas neįformintas įstatymų nustatyta tvarka, ir šie santykiai toliau tęsėsi nelegalaus darbo forma. Tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo neteisingai išspręsti bylą.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimą, nepatvirtina teismo išvadų. 2006 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities VMI pažyma (b. l. 35) ir 2006 m. gegužės 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma (b. l. 36), kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kaip patvirtinimais, kad už visą I. L. darbo laikotarpį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai valstybei tik patvirtina, kad pažymų išdavimo dienomis Manto Matulionio įmonė buvo atsiskaičiusi su valstybės biudžetu valstybinio socialinio draudimo biudžetu. Šios pažymos nepatvirtina atsiskaitymo datos ir iki kada pagal galiojančius teisės aktus mokesčiai ir valstybinio socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos. Kadangi VDI patikrinimas buvo atliktas 2006 m. gegužės 12 d., o pažymos išduotos 2006 m. birželio 1 d. ir 2006 m. gegužės 30 d., svarbu išsiaiškinti, ar nebuvo pažeisti mokesčių ir įmokų mokėjimo terminai, kas galėtų būti vienu iš netiesioginių įrodymų, patvirtinančių ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą.
Nurodydamas, kad I. L. buvo mokamas darbo užmokestis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal bylos duomenis už 2006 m. balandžio ir gegužės mėnesius darbo užmokestis sumokėtas tik 2006 m. birželio 19 d. (b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokių byloje esančių įrodymų kaip skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose viename iš jų nuo 2006 m. balandžio 11 d. užfiksuotas I. L. darbo laikas, o kitame – kad darbuotoja nurodytu laikotarpiu nebedirba (b. l. 20-21), ir tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą neapklausė liudytojų, neišreikalavo bylai teisiškai reikšmingų įrodymų, o dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.).
IV.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje esančių 2007 m. administracinių bylų Nr. N - 996, 998, 999, 1000, 1001, 1002, 1033, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2006 m. gegužės 12 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Manto Matulionio įmonės kirpykloje Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, nelegaliai galėjo dirbti ne viena I. L. , bet ir J. S. , L. J. , A. K. , T. S. , B. K. , A. J. , I. P. .
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad siekiant tinkamai kvalifikuoti pažeidėjo veiksmus ir tinkamai paskirti nuobaudą, yra svarbu nustatyti, vieną ar daugiau administracinių teisės pažeidimų padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio l dalyje, išoriškai, dėl savo formos ir turinio ypatumų, gali būti panašus į pažeidimų daugetą (t. y. tokią teisinę situaciją, kai vienas asmuo padaro dvi veikas, kurios atitinka dviejų ar daugiau administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymius, dėl kurių nėra išnykę teisinės pasekmės ir nėra kliūčių asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn). Todėl konkrečioje byloje svarbu pavienį pažeidimą atriboti nuo pažeidimų daugeto. Vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas pirmiau paminėtų teisės normų turinį, ATPK 9 straipsnio 1 dalį, nustatančią administracinio teisės pažeidimo sąvoką, bei atsižvelgdamas į ATPK struktūrą bei normų išdėstymo stilių, vertina, kad tais atvejais, kai pažeidėjo veika yra nukreipta į vieningą objektą, pažeidimą padaro tas pats subjektas, padaryta veika atitinka ATPK 41³ straipsnio l dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir veikai būdingas vienalaikiškumas, vertintina, kad pažeidėjas padarė vieną teisės pažeidimą.
Kaip matyti iš šios bylos ir minėtų administracinių bylų, esančių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo žinioje, Manto Matulionio įmonės kirpykloje galimai nelegaliai dirbo aštuoni žmonės. Šių asmenų darbui yra būdingas vienalaikiškumas. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidimas buvo nustatytas 2006 m. gegužės 12 d., atlikus įmonės patikrinimą – t. y. vieno patikrinimo metu. Taigi, byloje yra duomenų, kad yra padarytas vienas administracinis teisės pažeidimas, o ne pažeidimų daugetas. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo vieną veiką išskaidyti į atskiras, surašyti aštuonis administracinio teisės pažeidimo protokolus ir pagal juos nagrinėti atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas.
Esant pagrindui naikinti teismo nutarimą kaip nepagrįstą, institucijai nepagrįstai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą atskirai dėl vieno I. L. galimo nelegalaus darbo, pirmosios instancijos teismo nutarimas turi būti panaikintas ir byla turi būti grąžinta iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo panaikinimo iš dalies tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Nutartis neskundžiama.