- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- AN2-32-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00065-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities VPK
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. G. Utenos vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 200 Eur bauda, už tai, kad 2020 m. liepos 9 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), namų valdoje jam priklausanti gyvulių banda ištrypė, priteršė teritoriją, priklausančią V. K., bei suniokojo vaismedžius. Padaryta 500 Eur turtinė žala, kuri neatlyginta. Tokiais savo veiksmais M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 6.5 punkto reikalavimus. Nesutikdamas su šiuo nutarimu M. G. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. sausio 20 d. priėmė nutartį, kuria M. G. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. G. paskyrė 150 Eur dydžio administracinę baudą. Kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. M. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2021 m. rugpjūčio 11 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taip pat jo naudai priteisti iš policijos įstaigos su šia byla susijusias bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose jau buvo nagrinėta byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jo skundą dėl iš esmės analogiško nutarimo. Minėtoje byloje buvo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo skundžiamas nutarimas panaikintas, o byla buvo grąžinta į policijos įstaigą. Po to jokie procesiniais veiksmai, susiję su juo, atliekami nebuvo, o jis tiesiog gavo nutarimą, kuriuo vėl buvo nubaustas. Dėl nesuprantamų priežasčių šį kartą sugriežtinta ir taikyta sankcija, t.y. skirta didesnė bauda, nei pirmąjį kartą. Jo nuomone, tiek pirmuoju kartu, tiek dabar priimti nutarimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Visgi antrą kartą nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas jo skundą tenkino tik iš dalies ir iš esmės savo procesiniu sprendimu tik sumažino paskirtą nuobaudą bei paliko civilinį ieškinį nenagrinėtu. Nesutinka su šiuo procesiniu sprendimu, manydamas, kad jis priimtas netinkamai aiškinant bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikant teisės aktus. Teigia, kad tarp jo ir žemės sklypo kaimyno V. K. jau kuris laikas yra susiklostę konfliktiški santykiai. Bylų nagrinėjimo metu iš esmės šios aplinkybės pasitvirtino. Pažymi, kad 2020 m. liepos 9 d. apie 23.30 val. gavo skambutį iš policijos. Kalbėjęs pareigūnas nurodė, kad jo galvijai yra pabėgę ir yra kaimyninėje valdoje. Jis kartu su tėvais A. G. ir G. G. nuvyko į vietą ir ten rado savo galvijus aptvare, juos dar papildomai perkėlė į tolimesnį aptvarą. Analogiškas aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnams. Pasakė, kad jei kokie galvijai ir pabėgo, tai greičiausiai kito kaimyno galvijai. Susiklosčiusi situacija tuo ir baigėsi. Visgi, praėjus daugiau nei metams, jis nubaudžiamas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Jis neigia, kad jo gyvūnai padarė kokią nors žalą asmeniui ar turtui, laiko, kad byloje nėra duomenų, kad jo gyvūnai būtų padarę žalą, tačiau ir apskritai nėra jokių objektyvių duomenų apie padarytą žalą. Jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn remiantis vien prielaidomis ir spėjimais. Be to, jam visiškai nesuprantama ir neaišku, kodėl jis traukiamas administracinėn atsakomybėn praėjus daugiau nei vieneriems metams. Abu kartus bylą nagrinėjant teisme A. G. ir G. G., kaip įvykio metu dalyvavę asmenys, davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jo galvijai iš aptvaro pabėgę nebuvo, kad aptvertas elektrinis piemuo buvo aktyvus ir juo tekėjo elektros srovė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neva šie liudytojai negalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti dėl ko galvijai buvo perginti į kitą aptvarą, tačiau jie visada aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad galvijus pergynė dar į kitą aptvarą dėl to, kad būtų imtasi visų įmanomų saugumo ir atsargumo priemonių, t.y. atsargų ir maksimaliai saugų elgesį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip tariamai neaiškų ar nenuoseklų, kad iš esmės prieštarautų ir teisės aktais įtvirtintoms nuostatoms, kad asmenys turėtų elgtis kaip galima protingiau ir atsargiau. O šiuo atveju buvo nakties metas, asmenys buvo nepagrįstai kaltinami. Visgi pirmosios instancijos teismas šių parodymų nevertino kaip patikimų ir prioritetą teikė policijos pareigūnų liudijimams. Pažymi, kad policijos pareigūnai įvykio metu į įvykio vietą net nebuvo atvykę, atvyko kitą dieną. Policijos pareigūnų liudijimai išsiskiria ir nėra vienodi, jie tik kelia tam tikras prielaidas apie tai, kas galėjo būti, šias prielaidas kelia ne iš objektyvių šaltinių, o vadovaudamiesi nukentėjusio asmens samprotavimais. Taigi, tokiais liudijimais nutarimas nubausti asmenį negali būti grindžiamas, kadangi tai akivaizdžiai prieštarautų in dubio pro reo principui ir pamatinei nekaltumo prezumpcijai. Bene keisčiausia aplinkybė, o kartu ir visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dalyje dėl jo galvijų bandos. Iš bylos medžiagos matyti, kad jo bandai priklauso 34 galvijai, tačiau jie visi mėsiniai, o iš duomenų yra matyti, kad jie specialios veislės ir pasižymi tuo, kad yra vienspalviai, neturi ragų, patelės neturi tešmenų. Nukentėjusio asmens pusėje pirmojo bylos nagrinėjimo metu liudijęs R. M., o taip pat ir pats nukentėjusysis nurodė, kad buvę galvijai buvo su ragais, margi, su tešmenimis, įvardijo juos kaip karves. Dar daugiau, R. M. netgi parodė tą naktį įvykio vietoje darytą nuotrauką, kurioje matyti raguotas galvijas. Tuo tarpu, jo galvijai yra beragiai, vienspalviai, patelės be tešmens. Taigi jau vien iš to yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju įvykio vietoje buvo ne jo galvijai. Tai yra akivaizdus ir nenuginčijamas objektyvus faktas. Visiškai neaišku ir nesuprantama, kodėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir priešingai – tiesiog apsiribojo nesusijusiu paaiškinimu, kad jo bandos dydis yra panašus įvykio vietoje buvusios bandos dydžiui. Be kita ko, nagrinėjant bylą liudiję liudininkai nurodė, kad aplink galvijus laiko ir kiti ūkininkai, kad galvijai atklysta ir iš toliau, yra buvę atvejų, kad atklydo net iš (duomenys neskelbtini). Taigi, traukti asmenį atsakomybėn vien dėl to, kad jo banda buvo arčiausiai yra nei teisinga, nei sąžininga.
Atsiliepimas
4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyrius atsiliepime į M. G. skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bei administracinė nuobauda jam paskirta, teisėtai ir pagrįstai. Mano, kad nagrinėjamu atveju sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, neturėtų būti priimtas. Tuo remiantis skundo prašymas dėl išlaidų priteisimo šioje administracinėje byloje, neturėtų būti sprendžiamas. Teigia, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Skunde pateiktos aplinkybės yra prieštaraujančios administracinio nusižengimo byloje surinktiems įrodymams ir turėtų būti vertinamos kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Visų pirma, iš M. G. apeliacinio skundo matyti, kad jis be kita ko prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2021 m. rugpjūčio 11 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš jo skundo argumentų akivaizdu, kad yra ginčijamas jo atžvilgiu priimtas Utenos vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, manytina, jog M. G., nurodydamas skundžiamo nutarimo datą bei numerį, tiesiog apsiriko. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, apygardos teismas priimamoje nutartyje pasisakys būtent dėl Utenos vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo priimtos Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties.
8. Nagrinėjamu atveju M. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
9. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
10. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.5 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. G. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad M. G. kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas visiškai pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad M. G. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, surinktus įrodymus ir nesutinka su jo atžvilgiu priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, nėra pagrindas ją pripažinti nepagrįsta ir panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra keliamas ginčas, jog V. K. priklausančią teritoriją ištrypė, priteršė gyvulių banda bei suniokojo joje esančius vaismedžius, tačiau keliamas klausimas, ar tai padarė M. G. priklausantys gyvuliai.
13. M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, aiškindamas, kad įvykio dieną su tėvais nuvykęs į vietą, rado savo galvijus aptvare, juos dar papildomai perkėlė į tolimesnį aptvarą. Teigia, kad jei kokie galvijai ir pabėgo, tai greičiausiai kito kaimyno. Neigia, kad jo gyvūnai padarė kokią nors žalą asmeniui ar turtui, nes byloje nėra tokius faktus patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos M. G. argumentus, vertina juos tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
14. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad grįžęs į savo sodybą 2020 m. liepos 9 d. apie 23 val. pamatė, kad į jo žemės sklypą buvo įėję M. G. priklausantys galvijai, kurie ištrypė ir apdergė jo žemės valdą, bei suniokojo kelis vaismedžius. Jis paskambino M. G. motinai A. G. ir pranešė, kad jos sūnui priklausantys galvijai yra jo žemės sklype. Po pusvalandžio prie savo žemės sklypo (ganyklos) atvyko M. G., jo tėvas ir motina – G. G. ir A. G.. Jie sugynė gyvulius į savo žemės sklypą – ganyklą. Analogiškas aplinkybes V. K. nurodė ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui 2020 m. liepos 16 d. surašytame pareiškime. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, nepaisant tarp V. K. ir M. G. galimai esančių konfliktiškų santykių, neturi priežasčių abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apylinkės teisme liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad 2020 m. liepos 9 d., apie 23 val. jam paskambino V. K. ir pasakė, kad jo žemės valdoje yra didelis kiekis galvijų ir paprašė jo padėti juos išginti iš jam priklausančios žemės valdos. Jis nuvyko į V. K. sodybą, kur pamatė daug galvijų (apie 30), esančių, V. K. žemės valdoje. V. K. paskambino galvijų savininkui ir pranešė, kad jo galvijai išėjo iš ganyklos aptvaro, žaloja V. K. žemės valdą ir vaismedžius. Netrukus po skambučio, atvažiavo automobilis, iš kurio išlipę žmonės ėmė gaudyti galvijus ir ginti į toliau esančią ganyklą. Jis iš balsų pažino, kad galvijus gaudė M. G., jo tėvas ir motina. Paaiškino, kad tą vakarą jokie kiti galvijai į V. K. žemės valdą nebuvo atklydę, nes pašaliniai galvijai, priklausantys kitiems ūkininkams, pateikti į V. K. žemės valdą, gali tik per jo žemės sklypą. Patvirtino, kad M. G. priklausantys galvijai ištrypė ir apdergė V. K. žemės valdos teritoriją, bei sunaikino kelis vaismedžius, nes tik M. G. priklausanti ganykla yra greta V. K. žemės valdos. R. M. tokias pat įvykusio įvykio aplinkybes nurodė ir apklaustas administracinio nusižengimo tyrimo metu. Jis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui taip pat pateikė savo įvykio vietoje darytas fotonuotraukas, kurios 2020 m. liepos 28 d. buvo apžiūrėtos. Fotonuotraukose užfiksuoti stovintys galvijai, kurie pasak R. M., buvo V. K. teritorijoje. Liudytojai - policijos pareigūnai V. V. ir R. A., apklausiami teisme davė analogiškus parodymus, t.y, jog jie 2020 m. liepos 10 d. buvo nuvykę į V. K. priklausantį žemės sklypą, kuriame darė įvykio vietos apžiūrą. Jie nustatė, kad V. K. priklausanti žemės valda yra apdergta galvijų mėšlu, valdos teritorija ištrypta, taip pat buvo sunaikinti keli vaismedžiai. Pagal išlikusius galvijų pėdsakus, jie aiškiai nustatė, kad į V. K. žemės valdą, buvo patekę galvijai iš greta esančio M. G. priklausančio žemės sklypo (ganyklos). Apžiūrėję ganyklos aptvarą, jie nustatė, kad dalis ganyklos teritorijos aptvaro yra pažeista, dėl ko galvijai netrukdomai pateko į V. K. žemės valdą. Tokias pačias aplinkybes liudytojai nurodė ir apklausų, vykusių tiriant administracinį nusižengimą, metu. 2020 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus teritoriją matyti, kad ji visa ištrypta kanopinių galvijų, matosi išsispaudę žemėje jų pėdsakai, dėl ko ant žemės paviršiaus yra nelygumai. Taip pat yra ištrypti tvenkinio šlaitai. Namų valdos teritorijoje priteršta gyvulių, matosi išmatos. Teritorijoje augo vaismedžiai ir krūmai. Apžiūrėjus nustatyta, kad aplaužytos 2 vyšnios, 1 obelis ir 1 kriaušė. Šiems vaismedžiams nulaužtos kai kurios šakos, viršūnės. Taip pat visiškai suniokotos 4 obelys ir 1 dekoratyvinio lazdyno krūmas. Pagal pėdsakus matosi, kad galvijų banda atėjo iš gretimo sklypo nuo tvenkinio pusės, kuris atitvertas elektriniu piemeniu. Tačiau elektrinio piemens virvė neįtempta, guli ant žolės. Taip pat teritorijoje matosi išvartyti ten buvę daiktai, įvairiausios kėdės, dėžės. Prie įvykio apžiūros protokolo buvo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota apžiūrėta teritorija, aplaužyti vaismedžiai, suniokotas dekoratyvinio riešuto krūmas, išvartyti daiktai, sklypų ribos ir ant žolės gulinčio elektrinio piemens virvė.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra abejonių, jog būtent M. G. galvijai ištrypė, priteršė V. K. priklausančią teritoriją bei sunkiojo joje augančius vaismedžius. Kaip matyti, tiek byloje apklausti į įvykio vietą kitą dieną atvykę ir ją apžiūrėję policijos pareigūnai, tiek jų surašytas apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad ties M. G. ir V. K. sklypų teritorija esantis M. G. elektrinis piemuo buvo pažeistas, jo virvė gulėjo ant žemės, taigi, M. G. galvijai galėjo laisvai patekti į V. K. teritoriją, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad pagal išlikusius galvijų pėdsakus, jie aiškiai nustatė, kad į V. K. žemės valdą buvo patekę ne kokie nors atsitiktiniai gyvūnai, o būtent galvijai iš M. G. priklausančio žemės sklypo. Taigi, manyti, kad V. K. teritoriją galėjo nuniokoti kurių nors kitų kaimynų gyvuliai, pagrindo nėra. Be kita ko, liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad pašaliniai galvijai, priklausantys kitiems ūkininkams, patekti į V. K. žemės valdą gali tik per jo žemės sklypą. Ko, šiuo atveju, nustatyta nebuvo. Taip pat tiek šis liudytojas, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio dieną į vietą buvo atvykę M. G. ir jo tėvai, kurie sugynė gyvulius į savo žemės sklypą, t.y. vėlų vakarą ėmėsi veiksmų tvarkyti jiems priklausančią bandą, kas būtų visiškai nereikalinga daryti, jei tie galvijai būtų buvę savoje ganykloje. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuota, jog M. G., kaip galvijų bandos savininkas, pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.5 punktą ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, dėl M. G. argumentų, susijusių su galvijų skaičiumi, išvaizda ar paskirtimi apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tai šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant jo kaltės klausimą.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu taip pat buvo apklausti ir M. G. tėvai – G. G. ir A. G., kurie teigė, kad 2020 m. liepos 9 d., apie 23.30 val., paskambinus V. K., su sūnumi M. G. nuvyko į prie V. K. žemės valdos esančią ganyklą, kurioje sūnus laiko galvijus. Atvykus į ganyklą, visi M. G. galvijai buvo aptvertoje ganyklos teritorijoje. Jie su sūnumi šioje ganykloje buvusius galvijus pergynė į tolimesnę ganyklą, kad galvijai negalėtų patekti į V. K. žemės valdą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos liudytojų parodymus ir priimamoje nutartyje jais nesiremia, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, o priešingai, netgi juos paneigia. Be kita ko, šiuo atveju akivaizdu, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai siekia padėti sūnui M. G. išvengti administracinės atsakomybės, duodami jam palankius parodymus.
17. M. G. pateiktame apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose jau buvo nagrinėta byla pagal jo skundą dėl iš esmės analogiško nutarimo ir buvo priimtas sprendimas jį panaikinti, o byla grąžinta į policijos įstaigą, tačiau po to jokie susiję su juo procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, o jis tiesiog gavo nutarimą, kuriuo vėl buvo nubaustas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. G. už aptarimo administracinio nusižengimo padarymą pirmą kartą nutarimas buvo surašytas 2021 m. rugpjūčio 11 d., kuris 2021 m. rugsėjo 28 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi buvo panaikintas, perduodant bylą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui nagrinėti iš naujo, kadangi buvo nustatyta, kad nutarimą surašė liudytoju apklaustas V. V., kuris šiuo atveju neturėjo teisės nagrinėti administracinio nusižengimo bylos. Grąžinus bylą, M. G. 2021 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas naujas (byloje aptariamas), ANK nuostatas atitinkantis nutarimas, kuriuo jis ir buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Vien tik tai, kad po to, kai byla buvo grąžinta policijos komisariatui nagrinėti iš naujo, su M. G. nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, nėra joks pažeidimas. Kaip matyti, šiuo atveju tiesiog buvo ištaisytas apylinkės teismo nustatytas procesinis pažeidimas, o byla išnagrinėta ir nutarimas surašytas tam teisę turinčio subjekto. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta būtinybė atlikti papildomus procesinius veiksmus, prieš tai surinktų įrodymų visiškai užteko procesiniam sprendimui priimti, kas ir buvo padaryta.
18. Taip pat M. G. pateiktame apeliaciniame skunde kelia klausimą, kodėl jis traukiamas administracinėn atsakomybėn praėjus daugiau nei vieneriems metams. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, kaip matyti, skiriant nuobaudą M. G., už jo daugiau nei prieš metus padarytą administracinį nusižengimą, joks įstatymo pažeidimas nebuvo padarytas.
19. ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu M. G. skirtą 200 Eur baudą sumažino iki 150 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, byloje nebuvo nustatyta, kokio realiai dydžio žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Tokį nusižengimą jis padarė pirmą kartą ir byloje nėra duomenų, neigiamai charakterizuojančių M. G.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, ir šiuo atveju, dar labiau sušvelninti M. G. skirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo.
20. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad M. G. apeliacinis skundas yra atmetamas, atitinkamai nėra pagrindo iš policijos įstaigos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
M. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.