Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Baltarusijos Respublikoje, gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Baltarusijos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), Bobruiskas, Baltarusija, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. pasiūlė valstybės tarnautojams kyšį, o būtent – jis 2016 m. balandžio 1 d., apie 13.45 val. viešojoje vietoje, prie hostelio, esančio Sodų g. 8, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 3.32 promilės girtumo laipsnis), sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-iojo būrio vyriausiųjų patrulių A. M. ir V. K. administraciniam teisės pažeidimo protokolo už pasirodymą girtam viešojoje vietoje surašymui, žinodamas, kad jam gresia administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnyje „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba girto pasirodymas viešose vietose“, ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tiesiogiai pasiūlė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiesiems patruliams A. M. ir V. K. 20 eurų kyšį, o kai pareigūnai kelis kartus įspėjo dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą, jis bandė duoti 5 dolerių (4.49 eurai) kupiūrą, taip siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis S. S. pirmo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta. Paaiškino, kad buvo pakviestas į gimtadienį, išgėrė 3 butelius degtinės penkiese, po to alaus, įvykio su pareigūnais neatsimena, nes buvo išgėręs, pinigų su savimi neturėjo, pinigų buvo kortelėje. Kito teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad jis buvo bare, nuo baro iki viešbučio, kuriame buvo apsistojęs, yra gal 4 metrai, jis ruošėsi eiti miegoti į viešbutį, išėjo, pareigūnai stovėjo prie baro. Pas juos, Baltarusijoje, galima sumokėti baudą vietoje, baudos minimumas yra apie 5 doleriai, baudos mokamos Baltarusijos valiuta, todėl galvojo, kad sumokės baudą, galvojo, kad Europos Sąjungoje galima atsiskaityti įvairia valiuta. Nurodė, kad gal jis kažką ne taip suprato, nes buvo labai girtas, gal pareigūnai jį ne taip suprato.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M., Patrulių rinktinės pareigūnas, paaiškino, kad atsimena kaltinamąjį. Buvo gautas iškvietimas, kad triukšmauja neblaivus žmogus, nuvyko ir rado šį pilietį, sulaikė, pristatė į komisariatą protokolo surašymui. Mašinoje siūlė 20 eurų, porininkas jį įspėjo, tačiau jis nekreipė dėmesio, buvo išgėręs, tada ištraukė 5 dolerius. Kiek atsimena, porininkas klausė, už ką jam siūlo pinigus. Taip pat paaiškino, kad asmuo buvo labai girtas, bet kai bendravo, liudytojo nuomone, jis turėjo suprasti, kad siūlė pinigus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad yra vyriausiasis patrulis, patruliavimo metu važiavo Sodų gatve nuo stoties link Pylimo gatvės, ant šaligatvio pamatė svirduliuojantį asmenį, privažiavo prie jo, sulaikė. Jis kalbėjo rusiškai, todėl su juo buvo bendraujama rusiškai. Paklausė, kodėl taip atrodo viešoje vietoje, jis pasakė, kad yra iš Baltarusijos, nesuprato, dėl ko sulaikytas. Paaiškino, dėl ko sulaikomas - kad pažeidė viešąją tvarką, kad už pažeidimą pristatys į komisariatą, surašys protokolą. Tada asmuo atsakė, kad nieko blogo nepadarė, kodėl negali eiti gatve išgėręs, į ką buvo paaiškinta, kad toks elgesys yra pažeidimas. Pilietis atsakė, kad duos pinigų ir kad jie niekur jo nevežtų, nerašytų protokolo. Jie atsakė, kad pinigų davimas yra nusikaltimas. Pilietis rinko pinigus. Tada liudytojas paprašė porininko, kad jis filmuotų. Pilietis ištraukė piniginę ir išsitraukė 5 dolerius, pasakė, kad čia jiems. Jis paklausė, už ką, pilietis atsakė, kad nebūtų surašytas protokolas. Jis buvo perspėtas, kad už papirkimą gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Patikslino, kad negali pasakyti, ar žmogų jie patys pamatė, ar gavo iškvietimą, greičiausiai, kad gavo iškvietimą ir važiuodami pamatė tą pilietį. Žodžiu buvo kalbama apie kyšį ir iki filmavimo. Svirduliuojantį kaltinamąjį pamatė gal apie 100 metrų atstumu, privažiavo prie jo, bet ne iš karto, nes prieš juos dar keli automobiliai važiavo, negalėjo iš karto privažiuoti, bet tuo metu matė, kad žmogus svirduliuoja, eina prie žmonių, jis ėjo nuo stoties. Nuo žmogaus sklido stiprus alkoholio kvapas, bet jis suprato, kad jie pareigūnai, jie paaiškino, kad jam gresia, ir liudytojas mano, kad jis viską suprato ir davė kyšį, kad to išvengti. Iš pradžių, jei neklysta, jis sakė, kad duos 20 eurų, o paskui išsitraukė piniginę ir iš jos ištraukė 5 dolerius.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. H. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie pusmetį kaip darbuotoją, dirba vienoje įmonėje. Tuo metu, kai buvo įvykis, jis (liudytojas) dirbo vairuotoju, vežiodavo žmones po Europą iš Lietuvos ir į Lietuvą, tuo metu irgi atvežė žmones ir matė, kaip Sergejus išėjo iš baro, policija jau buvo, prie jo priėjo policininkai bei prisivedė jį prie automobilio. Sergėjus buvo girtas, išlindę marškiniai, bet negirdėjo, kad jis šauktų, triukšmautų. Įvykį matė apie 2 minutes, pokalbio negirdėjo. Kai liudytojas išvažiavo, pareigūnų mašina dar stovėjo.

Apžiūrėjus 5 dolerių vertės kupiūrą, surašytas 2016 m. birželio 3 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 13-17).

Apžiūrėjus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių A. M. ir V. K. pateiktą vaizdo įrašą, surašytas 2016 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad segtuve, pavadintame „Kyšis“, yra 2 failai, vieno pavadinimas V60401 -135653, antro - V60401-140008. Atidarius failą V60401-135653, matomi trys vyrai, vienas iš kurių dėvintis tamsios spalvos striukę ir rankose laikantis piniginę (kaip vėliau paaiškėjo - S. S.). Vienas iš patrulių, kai S. S. pasakė, toliau tekstas rusų kalba: „duosiu dvidešimt“, pasakė: „o jūs žinote, kad negalima“, S. S. pasakė: ,,žinau“, patrulis pasakė: „baudžiamoji atsakomybė“, S. S. atsakė :“žinau“, patrulis pasakė: „žinote?“, S. S. atsakė: „nu tai paprastai tiesiog žmoniškai“. Patrulis pasakė: „pas jus leidimas gyventi, taip, čia?“ S. S. pasakė:“ taip, tiesiog šita višta vakar man (necenzūrinis žodis) atsiuntė SMS“. Patrulis pasakė: „parodykite šiuos dokumentus leidimą gyventi“. Patrulis pasakė: „S. S.“, S. S. atsakė: „taip“. S. S. pasakė: „žinote, vakar šita višta, (necenzūrinis žodis), atsiuntė man pranešimą, aš su tavimi skiriuosi, (necenzūriniai žodžiai)“. Patrulis pasakė: „važiuosime, Sergej, į komisariatą“. S. S. atsakė: „nevažiuosim, nu davai, dvidešimt“, patrulis paklausė: „kas dvidešimt“, S. S. atsakė: „nu dvidešimt eurų“, patrulis paklausė „už ką“, S. S. atsakė „nu taip, tiesiog žmoniškai, a?“ Patrulis paklausė: „dvidešimt eurų? Jūs man siūlote 20 eurų? Tiesiog žmoniškai“, S. S. pasakė: „tiesiog žmoniškai“. Patrulis paklausė: „tai, kad nesulaikyčiau jūsų“ S. S. atsakė: „taip“. Patrulis pasakė: „ir vis tiek siūlote“, Ką pasakė S. S. dėl triukšmo nesigirdi. Tada patrulis: „jeigu žmogus nesupranta“. Tada patrulis pasakė: „važiuosime, Sergej“, į tai S. S. atsakė: „niekur mes nevažiuosim“. Patrulis pasakė: surašysime jums protokolą, kad viešoje vietoje jūs girtas“, į ką S. S. pasakė: „vaikinai, duok Dieve jums gerą“. Šioje vietoje vaizdo įrašas pasibaigė, jo trukmė 2:26 min. Antrame faile pavadinimu V60401 -140008, kurio trukmė 1:05 min., matomas patrulis, kuris sako S. S. „davai lipk“ (į patrulių automobilį, kurio durys atidarytos)“, į ką S. S. sako „ne ne ne ne“, patrulis sako „Sergej, sėskitės prašau į mašiną“. Patrulis sako: „jūs dabar sulaikytas, jums surašysime protokolą, nereikia jokių pinigų, sėskite į mašiną“. Tada S. S. iš piniginės ištraukė 5 dolerių kupiūrą ir ją ištiesė patruliui. Patrulis pasakė: „nereikia jokių pinigų“, S. S. pasakė: „paimk“, patrulis atsakė: „nereikia, aš jus įspėjau, kad negalima, tai baudžiamoji atsakomybė“. S. S. atsakė: „taip, aš žinau“. Patrulis pasakė: „jūs žinote, ir jūs vis tiek siūlote pinigų. Sėskite į mašiną“. Antras patrulis pasakė pirmam: „atidaryk antras duris“ ir dar pasakė: „sėskite į mašiną, prašau“. S. S. pasakė: „vaikinai“, į ką patruliai atsakė: „sėskite į mašiną, prašau“. Po to matoma, kaip S. S. įlipo į automobilį, ir durys buvo uždarytos (t. 1, b. l. 21-25, 26-27).

Minėti vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu.

Alkotesterio rodmenų kvite užfiksuotas S. S. tikrinimo 2016 m. balandžio 1 d. rezultatas – 3,32 promilės (t. 1, b. l. 38).

2016 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje S. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtas įspėjimas (t. 1, b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kad kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujama valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,2 dalis – tam, kas padarė 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, o 4 dalis – tam, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį.

Teismas, įvertinęs nurodytų duomenų – liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. K. ir A. M. parodymus, taip pat minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją (atspindėtą ir surašytas 2016 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole), kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad neabejotinai nustatytos šios faktinės aplinkybės: S. S. 2016 m m. balandžio 1 d., apie 13.45 val., būdamas neblaivus, siūlė policijos pareigūnams žodžiu V. K. ir A. M. iš pradžių 20 eurų, o vėliau, ištraukęs iš piniginės – pasiūlė (padavė) 5 dolerių vertės nominalo kupiūrą. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir S. S.. Tačiau, vertinant kaltinamojo parodymus, matyti, kad nurodytus savo veiksmus kaltinamasis bando pagrįsti pozicija, kad jis, būdamas neblaivus, būdamas užsienio valstybėje, galvojo, kad galima už pažeidimo padarymą sumokėti vietoje (t. y. nurodytų pinigų siūlymą (davimą) vertino kaip bandymą sumokėti baudą). Vis dėlto kaltinamojo parodymais šiuo aspektu teismas nesivadovauja ir vertina, kad nėra pagrindo teigti, kad minėtais savo veiksmais jis siekė sumokėti baudą už pažeidimą. Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamojo pozicija yra nenuosekli – ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad jis norėjo vietoje sumokėti baudą, kad jis nežino Lietuvos įstatymų ir siūlė pareigūnams 20 eurų kaip mokestį už administracinę nuobaudą, žinodamas, kad neturi grynųjų pinigų, dar bandė duoti 5 dolerius, kadangi nesiorientuoja, kokie yra administracinių baudų dydžiai Lietuvoje; jokio kyšio policijos pareigūnams nesiūlė. Pirmo teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad buvo labai girtas ir neatsimena, kaip siūlė pinigus pareigūnams. Vėliau teisiamojo posėdžio metu jis vėl parodė, kad nurodytas pinigų sumas jis siūlė policijos pareigūnams norėdamas sumokėti baudą, nes tokia galimybė yra Baltarusijos Respublikoje – baudą sumokėti vietoje, jei sutinkama su pažeidimu, kad Baltarusijoje minimali bauda yra apie 5 dolerius. Kita vertus, net duodamas pastaruosius parodymus, jis paaiškino, kad Baltarusijoje bauda vietoje mokama Baltarusijos valiuta ir kad doleriais sumokėti baudos negalima. Kita vertus, įvertinus tiek liudytojais apklaustų pareigūnų A. M. ir V. K. parodymus, tiek ir vaizdo įraše užfiksuotą informaciją, teismas pastebi, kad kaltinamajam ne kartą buvo nurodyta, kad jis neturėtų pareigūnams duoti pinigus ir kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė – į ką kaltinamasis atsakydavo, kad jis supranta. Taigi net vertinant nustatytą kaltinamojo neblaivumą, vis dėlto pareigūno įspėjimų dėl neleistino kaltinamojo elgesio skaičius, teismo vertinimu, paneigia gynybos poziciją, kad kaltinamasis nesuvokė, ką daro (t. y. kad galbūt suklydo, nesuprato ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog buvo nurodytas tokio kaltinamojo elgesio tikslas – išvengti protokolo dėl pažeidimo surašymo (nuvežimo į policijos komisariatą protokolo surašymui). Todėl nurodyta kaltinamojo pozicija vertintina kaip jo gynybos versija, kuri nėra patvirtinta kitais patikimais įrodymais – priešingai, byloje esantys jau minėti įrodymai paneigia ją.

Taigi atsižvelgdamas į nurodytų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, o būtent, kad kaltinamasis, siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. siekdamas neteisėto policijos pareigūno neveikimo, siūlė policijos pareigūnams iš pradžių 20 eurų kyšį, o po to iš piniginės paėmęs 5 dolerių kupiūrą, bandė ją duoti policijos pareigūnams. Kadangi, kaip jau minėta, kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir jais siekė atitinkamų pasekmių (t. y. kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas), pripažintina, kad nustatyta ir jo tyčia (tiesioginė).

Pažymėtina, kad gynyba akcentavo ir tam tikras aplinkybes dėl kaltinamojo sulaikymo, o būtent – kad nors viešoje vietoje jis buvo neblaivus, tačiau jis nepažeidė viešosios tvarkos, nesielgė netinkamai ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, kad, gynybos nuomone, nebuvo pagrindo kaltinamojo traukti administracinėn atsakomybėn ir pan., šiuo atveju nėra reikšmingos (nors, pastebėtina, pagal byloje esančią informaciją, kaltinamojo atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs), kadangi tai nepaneigia šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikšmingų aplinkybių dėl kyšio siūlymo policijos pareigūnams už kaltinamojo pageidaujamą policijos pareigūnų neteisėtą neveikimą. Taigi šiuo aspektu liudytoju apklausto V. H. parodymai sprendžiant klausimą dėl to, ar įrodyta kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra reikšmingi.

Atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, teismas konstatuota, kad kaltinamojo kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita vertus, pažymėtina tai, kad, kaip spręstina iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, dėl savo elgesio jis apgailestauja.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į kitas reikšmingas aplinkybes – pagal byloje esančius duomenis, S. S. dirba (t. 1, b. l. 46), Lietuvoje administracine tvarka baustas, neteistas (t. 1, b. l. 43-45), duomenų apie psichiatrinį gydymą, apie sirgimą priklausomybės ligomis byloje nėra. Taip pat atsižvelgtina į gynybos nurodytas aplinkybes dėl jo šeimyninės ir turtinės padėties – jo motinos ir sutuoktinės sveikatos būklę, aplinkybę, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, todėl dirba Lietuvos Respublikoje, toli nuo savo šeimos.

Taigi įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, be to, atsižvelgdamas ir į konkrečias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (duoto kyšio dydį ir pan.), teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekta S. S. paskyrus švelniausios rūšies bausmę, numatytą Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje – baudą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant šios bausmės rūšies dydį, ypač akcentuojant tai, kad asmuo neteistas, dirbantis, duomenų, neigiamai jį charakterizuojančių, byloje nėra. Todėl kaltinamajam skirtina bauda, artimesnė minimaliam baudos dydžiui, numatytam už baudžiamuosius nusižengimus (BK 47 str.).

Pastebėtina, kad gynyba kėlė klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Tačiau nepaisant to, kad iš tikrųjų buvo siūlomos nedidelės sumos už policijos pareigūnų neteisėtą neveikimą (kita vertus, pažeidimas, už kurį galiausiai kaltinamajam buvo surašytas protokolas, pagal galimą paskirti ir paskirtą sankciją, buvo nedidelio pavojingumo, t. 1, b. l. 42, 43), taip pat sutiktina, kad kaltinamojo elgesį lėmė jo neblaivumas (kas, kaip jau pažymėta, yra atsakomybę sunkinanti, o ne šalinanti aplinkybė), vis dėlto akcentuotina tai, kad S. S. policijos pareigūnų ne kartą buvo įspėtas nesielgti nurodytu būdu, kad už jo veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė ir pan., vis dėlto kaltinamasis tęsė savo veiksmus. Todėl teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindu taikant Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio nuostatas atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtas laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis pareigūnams davė 5 dolerių nominalo kupiūrą (kuri atiduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (t. 1, b. l. 18, 2016 m. rugpjūčio 1 d. kvitas A serija AAC Nr. 004351 (t. 1, b. l. 18-19), kuri nagrinėjamu atveju laikytina Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemone, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas (Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnis) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – jos konfiskavimą.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – 8 MGL, t. y. 301,28 euro dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai 5 (penkių) dolerių kupiūrą, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (2016 m. rugpjūčio 1 d. kvitas A serija AAC Nr. 004351).

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.