Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei S. F. dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas. Atsakovei įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovės prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovei prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Ieškovės pateiktis duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019-05-14 raštu kreipėsi į Zarasų rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiojo P. F. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Zarasų rajono 2-asis notaro biuras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi mirusysis minėtą turtą įgijo būdama santuokoje, todėl turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, todėl notarė atsisako išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. P. F. ir S. F. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Turtas įsigytas 199404-01, minėtų asmenų santuokos metu.

Tiek Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), P. F. įgytas santuokoje su atsakove S. F., todėl butas ir ūkinio pastato dalis, laikytini bendru palikėjo ir jo sutuoktinės S. F. turtu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vienam iš sutuoktinių mirus, pasibaigė bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad palikėjo P. F. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalyje ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra ½.

Motyvuojamoji dalis

CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškinys tenkintinas, ir ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė byloje nėra priešingo suinteresuotumo, byloje neteikė priešingos pozicijos, teismas nutaria nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės valstybei.

Teismo turėtos pašto išlaidos (3,32 Eur) neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.