- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-342-209-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Leonarda Gurevičienė
- Nukentėjusysis
- V.
- Nuteistasis
- Č., Č. Š.
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Zigmantas Benetis
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Vaclavas Karšulis Baudžiamoji byla Nr. 1A-342/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.1.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.9.1.; (S)
2011 m. kovo 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. Š. (Č. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką bendrauti su V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lankytis baruose, restoranuose, kavinėse.
Iš Č. Š. V. R. priteista 1089 Lt. advokato paslaugoms apmokėti.
Iš Č. Š. V. R. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Č. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, o prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. Š. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2010 m. gegužės 24 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė V. R. ne mažiau 5 smūgių kumščiu į krūtinę, kairę ranką, spyrė koja į koją, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. Š. prašo jį išteisinti bei tenkinti jo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jo naudai iš V. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad nuosprendis priimtas be pakankamo pagrindo, neatsižvelgiant į liudytojo buvusio incidento vietoje parodymus, jo asmenybę, todėl yra naikintinas. Teismas šališkai ir nepagrįstai pripažino, kad jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nors juos patvirtino vienintelis incidentą akivaizdžiai matęs liudytojas S. Š., kurio parodymus teismas nepagrįstai vertino kritiškai, neva jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai yra prieštaringi, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas turėjo įžvelgti V. R. esamą akivaizdžią įtaką savo artimiems šeimos nariams, kurių parodymai turėjo būti vertinami kritiškai jau vien dėl to, kad pastarieji parodymus davė tik pagal V. R. pasakojimus. Ne tik jis, bet ir V. R. dėl patirto fizinio skausmo į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir specialisto išvados apie sužalojimo laipsnį teismui nepateikė. Teismas vadovavosi V. R. pateiktu paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolu, kuris buvo surašytas neva iš karto po įvykio (2010 05 24 22.21 val.), tačiau nesigilino ar V. R. nebuvo sumušta iki incidento su juo, o prieš dieną vykusių išgertuvių metu, nepagrįstai vadovavosi antstolio G. Puodžiuko faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga, kurioje nėra užfiksuotas joks jo agresyvus veiksmas V. R. atžvilgiu. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad V. R. skunde policijai rašė viena, o teisiamajame posėdyje kalbėjo kitką, taigi, ne jo, o V. R. parodymai yra nenuoseklūs ir turėjo būti vertinami kritiškai. Jį apkaltina nepadaryta nusikalstama veika, o kaltininkus išteisina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu A. Z., R. S., S. R., A. T., V. R. prašo Č. Š. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Skunde pateikiamos teisėto ir pagrįsto nuosprendžio sąvokos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2008), teigiama, kad šioje byloje teismas laikėsi visų įvardintų taisyklių, nenukrypo nuo LAT senato nutarimo Nr. 40, nuosprendis grindžiamas tik įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai buvo dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį. Nurodoma, kad būtent žmogaus kūno neliečiamumas arba sveikata yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio objektai, tad teismo nuosprendžiu Č. Š. teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu už V. R., sukeltą fizinį skausmą. Nesutinkama, kad teismas buvo šališkas, kadangi nagrinėdamas privataus kaltinimo bylą jis su visomis proceso šalimis elgėsi vienodai, nerodė nė vienai iš jų palankumo, nebuvo suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo. Apeliantas BPK 57 str. l d. numatyta nušalinimo teise nesinaudojo, todėl apeliaciniame skunde nurodytas teismo šališkumo motyvas yra nepagrįstas. Teismas teisingai, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertino faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, todėl nuosprendis paliktinas galioti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, privati kaltintoja nukentėjusioji ir jos atstovė prašė skundą atmesti, priteisti iš nuteistojo atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Č. Š. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis Č. Š. skundu neprašo nuteisti V. R..
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra įstatyminio pagrindo.
Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme metu Č. Š. neparodė ir nepaaiškino naudojęs smurtą V. R. atžvilgiu, jai sukėlęs fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Č. Š. parodė, kad jis (b.l. 113 - 116) 05-24 pradėjo betonuoti stulpelius, S. R., V. R., R. S. sakė, kad neleis statytis tvoros, pradėjo jį mėtyti akmenimis, pataikė į jį ne vieną kartą, viskas krito ant jo daržo. Akmenis susinešė iš anksto, ėmė iš savo daržo. S. R. pataikė pagaliu per kairę koją. V. R. taip pat mėtė pagaliais, pataikė į dešinį šoną, R. S. mėtė akmenimis, pataikė į pilvą 2 kartus, į nugarą ir dešinį šoną. Tinklinę tvorą patys nulenkė, gadino jo šviežiai užlietus stulpelius, visa tai matė jo brolis, kuris atnešė pieno. V. R. sudavė jam armatūra per ranką, tada jis atsitraukė prie savo namelio. Jam pasidarė bloga, nuėjo į namus. Pas V. R. dažnai vyksta baliai, girdisi triukšmas, jos dukros kviečiasi jaunus vaikinus. Įvykio metu buvo sugadinti jo rugių pasėliai – apie 7 a, kuriuos vertina 280 Lt, už betoną prašo 200 Lt, stulpelius- apie 250 Lt ir daržą – apie 250 Lt, bendrai turtinė žala – 1000 Lt. Prašo 5000 Lt neturtinės žalos, kad dėl jų jis tapo invalidu (b.l. 115), turi pastoviai pirkti vaistus, pablogėjo sveikata. Invalidu tapo dar iki šio įvykio. Be jo brolio įvykį matė kaimynai, bet jie nesutinka liudyti. 2010-05-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK gautame pareiškime Č. Š. nurodė, kad 2010-05-24 statė stulpelius tvorai statyti, tada į jį pradėjo laidyti akmenis S. R., V. R., R. R., atėjo į jo sklypo dalį, toliau mėtė akmenis, o V. R. keturis kartus jam trenkė armatūra, jam nepavyko išvengti smūgio į kairės rankos plaštaką, tuomet jam pavyko pabėgti. Incidentą matė S. Š.. Jis yra 2 grupės invalidas. Analogiškas aplinkybes jis nurodė 2010-06-18 Vilniaus rajono apylinkės teisme gautame priešpriešiniame skunde (b.l. 7-9). 2010-06-07 patikslinime (dokumentai, kuriais remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą reg. Nr. 57-At-00511-10, l. 8) Č. Š., įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, parodė, kad 2010-05-24 dirbo darže, kada atėjo S. R., V. R. ir jų dukra R., tada pradėjo mėtyti akmenimis, o V. R. su metaline armatūra jam sudavė porą kartų į rankas ir nugarą. Po to S. kuvalda pradėjo daužyti jo betonuojamus stulpelius tvorai statyti. Kolegija mano, kad Č. Š., taip pateikdamas įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Č. Š. versija atmetama todėl, kad ji nėra nuosekli (skiriasi neva V. R. suduotų jam armatūra smūgių skaičius ir vietos į kurias buvo suduota, mėtymo pagaliais aplinkybė atsirado tik pirmosios instancijos teismo posėdyje), ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo (pačios nukentėjusiosios parodymai ir paaiškinimai, liudytojų A. Z., V. R., H. Š. parodymai apie kraujosruvas, liudytojo A. T. parodymai, S. R., R. S. paaiškinimai, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas).
Nuteistojo Č. Š. kaltės nepaneigia net ir liudytojo S. Š. parodymai, kadangi jis pats parodė, kad yra nuteistojo brolis, todėl gali siekti padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodė, kad prieš 3 mėn. iki to įvykio V. R. buvo užpuolusi jo žmoną, todėl gali siekti apkalbėti V. R.. Tai patvirtina ir liudytojo H. Š. (b.l. 125) parodymai, kad brolis S. labiau bendrauja su Č., todėl ir liudija jo naudai. Be to, S. Š. parodymai iš dalies prieštaringi Č. Š. parodymams (jis neparodė apie mėtymą pagaliais, parodė, kad puolė padėti broliui, palydėjo jį namo, ko neparodė nuteistasis) ir juos taip pat paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais teismas tiki (pačios nukentėjusiosios parodymai ir paaiškinimai, liudytojų A. Z., V. R., H. Š. parodymai apie kraujosruvas, liudytojo A. T. parodymai, S. R., R. S. parodymai, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas). Liudytojas S. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (b.l. 121-122), kad Č. Š. yra jo brolis, o V. R. jo sesuo. 2010-05-24 jis atnešė pieną savo broliui. S. R., V. R. ir jų dukra tuo metu pradėjo į Č. mėtyti akmenis iš savo daržo. Matė, kaip pataikė Č. į koją, į nugarą, pataikė V. R.. Tada R. per savo vartelius pradėjo bėgti link Č., S. R. turėjo pagalį, su kuriuo ir sudavė Č., kuriam pasidarė bloga, šaukėsi pagalbos. Jis puolė padėti broliui, o V. R. su armatūra sudavė Č.. Stulpelius išvartė S. R. su kuvalda, kurią atsinešė su savimi. Jam padėjo V.. Tada jie pradėjo trypti daržą. Po tų smūgių pasidarė bloga broliui, tada jis jį nuvedė namo, davė tabletę. Prieš 3 mėn. iki to įvykio V. R. buvo užpuolusi jo žmoną. Atsižvelgus į išdėstytą, kolegija S. Š. parodymais apimtyje, kad Č. Š. nenaudojo smurto V. R. atžvilgiu, jai nesukėlė fizinio skausmo, netiki.
Nukentėjusioji V. R. jau 2010-05-24 apžiūros metu teigė, kaip matyti iš paciento, patyrusio galvos traumą 2010-05-24 apžiūros protokolo, kad ją sumušė brolis. 2010-06-02 patikslinime (dokumentai, kuriais remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą reg. Nr. 57-At-00485-10, l. 8), V. R., įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, parodė, kad 2010-05-24 jos tvorą pradėjo laužyti Č. Š., kuris jai atėjus ją pastūmė, o nugriuvus mušė rankomis, kojomis kol atbėgo jos anūkas. Skunde dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo V. R. (b.l. 1) nurodė, kad Č. Š. priėjęs prie jos tvoros, sulaužė ją, pastūmė ją, dėl ko ji nukrito, gulint jai ant žemės sudavė kumščiais penkis smūgius į krūtinę, kairę ranką, spyrė dešine koja į kairę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. V. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 94) parodė, kad pastebėjo, kad Č. Š. armatūra daužė tvorą, ji užėjo į jo sklypą ir paklausė kodėl jis tai daro, bet jis jai pasakė išeiti, ją pargriovė, trenkė per koją ir ji nugriuvo, tada ją kumščiais pradėjo daužyti per krūtinę, pataikė apie 6 smūgius, mušė į kairę ranką. Atbėgus anūkui su vyru ir dukra, pradėjo šaukti, išsigando, dar 2 kartus koja spyrė jai į kairę koją ir nubėgo. Negalėjo nuvykti medicininės ekspertizės, nes jai labai skaudėjo ranką, koją. Ji į Č. Š. akmenų nemėtė, nė pirštu neprilietė, niekas jo nemušė. Ten jokios tvoros nebuvo, tik jos tinklinė tvora (b.l. 95), kurią sulaužius pasistatė savo. Daržovių ir rugių nesuniokojo. Nesutaria dėl įvairių dalykų. Anūkui 6 metai.
Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi jie apimtyje, kad jai nugriuvus Č. Š. ją mušė rankomis, kojomis nuoseklūs, jos parodymus patvirtina kitų išteisintųjų, liudytojų parodymai (liudytojų A. Z., V. R., H. Š. parodymai apie kraujosruvas, liudytojo A. T. parodymai, S. R., R. S. parodymai, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas), kuriais teismas tiki.
Pirmosios instancijos teisme eilė liudytojų paliudijo, kad ant V. R. kūno po minėtų įvykių buvo kraujosruvos. A. Z. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (b.l. 120), kad matė, kad pas motiną V. R. sumuštas ištinusias rankas, kelį, ant krūtinės – mėlynes. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. A. (b.l. 124-125) parodė, kad matė, kad pas V. buvo sumuštos rankos, buvo mėlynės ant krūtinės. V. yra jų vyriausioji sesuo, ji visiems padeda. Jos šeima labai tvarkinga. H. Š. (b.l. 125) parodė, kad sesers ranka buvo sumušta, mėlyna. Č. pasėlius nulankstė vėjas. Įvertinus tai, kad iš paciento, patyrusio traumą 2010-05-24 23.30 val. apžiūros lapo (b.l. 4.) matyti, kad jame konstatuota, kad objektyviai skausminga kairės pusės ranka, skausmingi 3-4 šonkauliai, minėtų liudytojų parodymais, kad pas V. R. buvo kraujosruvos, netikėti nėra pagrindo. Kraujosruvų buvimas rodo, kad V. R. buvo patyrusi mechaninį poveikį, kuris turėjo sukelti fizinį skausmą.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje tiek S. R. (nurodė, kad tiesiogiai matė, kaip nuteistasis nukentėjusiajai sukelia fizinį skausmą), tiek R. S. (matė motiną ką tik po fizinio skausmo jai sukėlimo, po kurio ji gulėjo) patvirtino nukentėjusiosios versiją. Pirmosios instancijos teismo posėdyje S. R. parodė (b.l. 116-117), kad pamatė, kad Č. Š. pagaliu daužo per tvorą, pasakė žmonai, kuri nuėjo aiškintis, o jis nuėjo padėti dukrai. Po kiek laiko išgirdo žmonos šauksmą padėti, rado ją gulinčią kaimyno teritorijoje, jam prieinant Č. dar du kartus spyrė žmonai į koją. Veiksmų, kuriais jį kaltina, jis neatliko, ieškinio nepripažįsta, nes nieko nedarė. Jų teritorijoje nėra jokių pagalių ar akmenų. Č. Š. laikė pagalius ir armatūrą, jo brolio ten nebuvo. R. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė apie konflikto 05-24 pradžią, ji tada padariusi 4 nuotraukas, kurios yra byloje, jos parodymai atitiko S. R. parodymus (b.l. 118), vėliau atbėgo jos sūnus šaukdamas, kad Č. muša močiutę, atbėgusi rado gulinčią motiną. Nei ji, nei tėvas tą dieną Č. Š. teritorijoje nebuvo užėję, jokių stulpelių negadino, civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nieko nedarė. Ji nebuvo, kai jis mušė motiną. 2010-05-25 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK gautame pareiškime R. S. nurodė (dokumentai, kuriais remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą), kad 2010-05-24 kaimynas Č. Š. pradėjo laužti tvorą, mama nubėgo drausminti kaimyną (brolį), tačiau jis mamą sumušė mušdamas ją pagaliu. Šiais parodymais, apimtyje, kad liudytojai matė kaip Č. Š. dar du kartus spyrė nukentėjusiajai į koją, nukentėjusioji gulėjo ant žemės, įvertinus nustatytų įrodymų visumą, netikėti nėra pagrindo.
Nukentėjusiosios versiją taip pat patvirtina A. T. parodymai. (A. T. (A. T.) pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (b.l. 121), kad po įvykio jis pasakė Č. Š., kad „tu ne vyras, jeigu muši moterį“, o jam atsakė, kad „jums visiems taip bus“. Jis buvo atvažiavęs su A. ir Ž.. Nematė, kad būtų rugiai ištrypti), iš kurių matyti, kad nuteistasis iš dalies pripažino, kad mušė moterį. Antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoros faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje 8, 9, 10 p. esančiose fotolentelėse pavaizduota sulenkta tinklinė tvora ir vyriškis, laikantis ploną apie 1,5 m. ilgio armatūros strypą ir pagalį, iš medžiagos matyti, kad foto duomenys galimai sukurti 2010-05-24 20 val. 14-16 min. (l. 5).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. Š. parodymai (b.l. 124), kad Č. Š. jos vyras, ji matė, kad vyro ranka buvo sumušta, buvo kraujosruvos ant pilvo ir ant nugaros. Ji pati med. sesuo, tai suteikė medicininę pagalbą vyrui, nepaneigia aplinkybės, kad nutiestasis sukėlė nustatytu būdu fizinį skausmą nukentėjusiajai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis apeliaciniu skundu neprašo nuteisti išteisintuosius.
Atsižvelgus į išdėstytą darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Č. Š. pagrįstai nuteisė pagal BK 140 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam Č. Š., Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, Č. Š. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis Č. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., BK 140 str. 1 d.). Č. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (b.l. 44, 47), anksčiau neteistas (b.l. 59), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 65), Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b.l. 71), nuo 2009-04-20 iki 2014-03-09 nustatytas jo darbingumas 30 procentų (b.l. 78), jis nedirba (b.l. 90). Pirmosios instancijos teismas Č. Š. paskyrė vieną švelniausių BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką bendrauti su V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, kurio terminą nustatė artimą BK 48 str. 2 p. numatyto termino minimumui. Tokia bausmė nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.
Kolegija nemato pagrindų mažinti iš Č. Š. V. R. priteisto 1089 Lt. advokato paslaugoms apmokėti ir iš Č. Š. V. R. priteisto 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir jų apeliantas nenurodo.
Sutinkamai Lietuvos Respublikos BPK 115 str. priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl išteisinus V. R., S. R., R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., A. Z., A. T. (A. T.) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), Č. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Sutinkamai su BPK 104 str. 2 d., 106 str. nėra teisinio pagrindo priteisti nuteistojo naudai iš nukentėjusiosios V. R. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundo argumentas, kad V. R. artimų šeimos narių parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes pastarieji parodymus davė tik pagal V. R. pasakojimus, atsižvelgiant į išdėstytą, aiškiai nepagrįstas, be to, pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia šeimos nariams duoti parodymus. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vertinti patirtą fizinį skausmą remiantis kitais įrodymais nei specialisto išvada ir šiuo atveju kitų įrodymų yra pakankamai. Atsižvelgus į surinktų įrodymų ir nuteistojo pateiktų duomenų visumą nėra realaus pagrindo svarstyti apeliacinio skundo argumento, kad teismas nesigilino ar V. R. nebuvo sumušta iki incidento su nuteistuoju prieš dieną vykusių išgertuvių metu. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad G.. Puodžiuko faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje nėra užfiksuotas joks jo agresyvus veiksmas V. R. atžvilgiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje taip teigta ir nebuvo. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių teisinių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Esant tokioms aplinkybėms keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė, todėl iš nuteistojo priteistinos atstovavimo išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-198/2008). Nukentėjusioji už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1210 Lt (2011 01 31 pinigų priėmimo kvitas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo Č. Š. (Č. Š.) apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš Č. Š. (Č. Š.) nukentėjusiajai V. R. 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) litų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.