Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui P. D., trečiasis asmuo byloje G. D., dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atstovaujamas advokato padėjėjo, todėl ieškovo dalyvavimas byloje laikytinas tinkamu ir byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 51 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 3.192¹ straipsnis nurodo, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad CK 3.192¹ ir CK 3.192 straipsniai reglamentuoja skirtingas tėvų materialines pareigas savo vaikams. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį vertindamas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnis numato paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą. Šiuo atveju teismas atlieka minėtame straipsnyje numatytų kriterijų vertinimą ir tokių kriterijų nenustačius, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti atmestas. Taigi, ar parama priteistina, teismas sprendžia vertindamas minėtus kriterijus, o juos nustačius teismas sprendžia dėl priteistinos paramos dydžio.

CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam - besimokančiam asmeniui - išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį - toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas, spręsdamas paramos priteisimo klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra itin pažangus mokinys: ieškovas mokosi vienoje labiausiai prestižinių šalies mokyklų, jo 10 klasės metinis pažymių vidurkis 9,9 balo, 11 klasės – 9,7. Ieškovas dalyvauja įvairiose olimpiadose, konkursuose, kursuose, ką patvirtina į bylą pateikti diplomai, padėkos, pažymėjimai. Ieškovas yra gavęs pakvietimą studijuoti biologiją Bristolio universitete, buvo kviečiamas į pokalbius Šv. Kotrynos koledže, Mančesterio universitete. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sąžiningai ir tinkamai vykdo pareigą mokytis.

Atsakovas teigia, kad ieškovas, būdamas pilnametis, gali vakarais, savaitgaliais dirbti bent 1 etato krūviu ir užsidirbti pragyvenimui. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad M. D. mokykloje užtrunka kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 15.30 val. Atkreiptinas dėmesys, kad lankomumas vidurinio lavinimo mokykloje yra privalomas, taip pat mokiniams tenka pareiga ruošti pamokas, abiturientai ruošiasi ir laiko baigiamuosius egzaminus, kas reikalauja energijos ir laiko sąnaudų, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo, besimokančio vidurinio lavinimo mokykloje, galimybės užsidirbti pragyvenimui yra ypatingai ribotos. Be to, pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Teismo vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų mokykloje laiku (vakarais, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai šiuo konkrečiu atveju vidurinės mokyklos baigiamosios klasės moksleiviui neproporcingai trukdytų siekti pabaigti mokyklą ir gauti bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

Atsakovas nurodo, kad pilnamečio vyro išlaikymas, skriaudžiant jo nepilnametes dukras, pažeidžia teisingumo principą. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant paramos būtinumą teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai. Kaip moksleiviui, ieškovui yra reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.), o paskutiniais mokslo metais patiriamos ir papildomos išlaidos (švenčių organizavimui, šventinei aprangai ir pan.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gauna našlaičio pensiją, gyvena pas savo globėjus, ieškovą remia R. R., tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai už ieškovo mokslus, kelionės išlaidas, bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, kad ieškovas yra talentingas ir puikiai mokosi, siekia studijuoti užsienio universitetuose, sprendžia, kad ieškovas yra reikalingas tam tikros materialinės savo tėvo paramos mokymosi vidurinėje mokykloje metu.

Nors teismas laiko akivaizdžiu, kad bet koks ieškovo ieškinio tenkinimas reikštų atsakovo bei jo šeimos turtinės padėties neigiamą pokytį, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigos teikti reikiamą paramą savo sūnui. Iš atsakovo 2018 m. birželio 21 d. yra priteistas išlaikymas kitiems jo vaikams (dviem dukterims) po 200 Eur, teismas, vertindamas pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę iš dalies remti besimokantį ir paramos reikalingą sūnų.

Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas yra reikalingas materialinės savo tėvo paramos mokymosi vidurinėje mokykloje metu, o atsakovas turi galimybę iš dalies remti besimokantį ir paramos reikalingą sūnų, sprendžia paramą priteisti.

Dėl priteistinos paramos dydžio.

Ieškovas prašo priteisti po 320 Eur kas mėnesį iki mokslų pabaigos (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškiniu nesutinka motyvuodamas tuo, kad išlaikymą sūnus iš jo gauna, t. y. antstolis kiekvieną mėnesį nuo jo algos nuskaičiuoja po 670 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui. Teismas atsakovo argumentų nepripažįsta nei teisėtais, nei pagrįstais. Atsakovas nepagrįstai tapatina priteisto išlaikymo (iki vaiko pilnametystės) įsiskolinimo priverstinį išieškojimą su vaiko parama vaikui sulaukus pilnametystės. Pažymėtina, kad antstolis vykdo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2001-07-18 nutarimą, kuriuo priteistas išlaikymas iki sūnaus pilnametystės. Tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, toks išlaikymas išieškomas priverstinai. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo nuo ieškovo pilnametystės iki jis mokysis vidurinėje mokykloje pabaigos, todėl atsakovo argumentai dėl teikiamos paramos atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, atsakovas ieškovui sulaukus pilnametystės jokios paramos neteikė.

Nors teismas laikosi bendrosios pozicijos, kad baigiamosios klasės mokinio, siekiančio vidurinio išsilavinimo, poreikiai sulaukus pilnametystės esmingai nepasikeičia ir paprastai paliekamas toks išlaikymas, koks teismo buvo priteistas anksčiau, t.y. vaikui dar esant nepilnamečiui, nagrinėjamu atveju teismas šia taisykle nesivadovauja. Išlaikymas ieškovui buvo priteistas, kai pačiam ieškovui buvo vieneri metai (2001 m. liepos 18 d. nutarimu) ir priteistas tokia forma, kokios dabartinis norminis reguliavimas nenumato. Teismas laiko, kad išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba ir jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2500 Eur, atsakovui nuosavybės teise priklauso 150/900, 10/60 žemės sklypų dalys, esančios (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo G. D. (ieškovo sutuoktinė) 2017-2018 m. gavo apie 600 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-21 sprendimu priteista iš atsakovo nepilnamečių dukterų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nurodo, kad gyvena nuomojamame būste ir moka po 500 Eur per mėnesį nuomos mokestį, moka paskolą po 700 Eur per mėnesį.

Ieškovas, grįsdamas savo poreikius, pateikė poreikių lentelę (19 b.l.), pagal kurią ieškovui per mėnesį yra reikalinga 620 Eur. Pusę šios sumos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Kaip nurodė ieškovo atstovas, minėtą poreikių lentelę ieškovas sudarė vertindamas savo praėjusiųjų metų (iki pilnametystės) patirtas išlaidas.

Teismas, nekartodamas savo argumentų, kad akivaizdu, jog kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai ir t.t., pažymi, kad lentelėje nurodyti kai kurie ieškovo duomenys yra iš esmės nepagrįstai dideli. Didžiąją lentelėje fiksuotų išlaidų dalį sudaro ekskursijos, renginiai ir vasaros atostogos (2300 Eur per metus). Teismas pažymi, kad šios priemonės yra reikšmingi elementai jauno žmogaus lavinimosi procese, tačiau jie gali būti taikomi tik tada, kai vaiko tėvai turi realias galimybes tokius poreikius tenkinti. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas pilnametystės sulaukė 2018 m. sausio 28 d. ir vidurinę mokyklą baigia 2018 m. vasarą, todėl sulaukus pilnametystės ieškovas neturi vasaros atostogų, nes baigia mokyklą ir tėvas jau mokyklą baigusį asmenį neprivalo išlaikyti.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad didžiąją dalį minėtų 2300 Eur išlaidų sudaro skrydžiai į užsienio universitetus. Teismas sutinka, kad tinkamo universiteto pasirinkimas yra svarbus sprendimas ir ieškovo vykimo į šiuos universitetus išlaidos gali būti pripažintos pagrįstomis. Tačiau teismas pažymi, kad tokios išlaidos yra tik vienkartinės, todėl svarbu nustatyti, kuriuo laikotarpiu ieškovas, rūpindamasis savo būsimu išsilavinimu, tokias išlaidas patyrė.

Ieškovo pateiktos lėktuvų bilietų sąskaitos (9,10 b.l. tomas 1) yra apmokėtos ieškovui dar esant nepilnamečiui – 2017 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. sausio 7 d., tas pats pasakytina apie ieškovo transporto išlaidas (b.l. 36, 37, tomas 2), patirtas 2017 m. lapkričio 12 d.

Teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, apie jo keliones į užsienio universitetus, laiko, kad šie įrodymai nepagrindžia ieškovo išlaidų po to, kai jis sulaukė pilnametystės. Ieškovas šias išlaidas patyrė būdamas nepilnamečiu ir jos padengiamos iš jau iki pilnametystės priteisto išlaikymo. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo apskaičiuota suma 620 Eur yra negrįstai per didelė.

Nors teismas sutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad jo akademiniai rezultatai, o dėl to ir jo aspiracijos, yra aukštesni nei vidutinio Lietuvos baigiamosios klasės moksleivio, nagrinėjamojoje byloje aktualiu laikotarpiu nuo ieškovo pilnametystės (2018 m. sausio 27 d.) iki ieškovas baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją ieškovas nepatyrė jokių išskirtinių ir ypatingų išlaidų, o jo patirtos kelionių ir kitos išlaidos patenka į laikotarpį iki pilnametystės ir yra dengiamos iš priteisto išlaikymo (išlaikymo iki pilnametystės) lėšų. Teismo vertinimu, ieškovas aktualiu laikotarpiu patyrė vidutines mokyklos baigiamosios klasės jaunuolio išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovo pakankamos lėšos ieškovo pagrįstiems poreikiams sudarytų 320 Eur per mėnesį. Teismas, vertindamas tokią sumą pažymi, kad ieškovui, kuris neturi motinos – ji yra mirusi, o tėvo valdžia buvo neterminuotai apribota, yra teikiama valstybės socialinė pagalba – našlaičio pensija - 120,51 Eur, kuri ir skirta vaiko dalies poreikių tenkinimui. Todėl pagrįsta pripažinta 320 Eur suma mažintina 120 Eur ir ieškovui iš atsakovo priteistina 200 Eur paramos periodinėmis išmokomis.

Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes ir laikydamas, kad tokia suma nepablogins atsakovo ir jo šeimos narių padėties iš esmės, taip pat pripažindamas, jog tokia suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes abiem šalims yra teisinga ir proporcinga, atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui, atsakovui parama nereikalinga, sprendžia priteisti paramą ieškovui iš atsakovo jo mokymosi gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą laiku po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškovo pilnametystės dienos – nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

Atsakovas prašo nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų, kadangi už teisines paslaugas apmokėjo ne pats ieškovas, o kitas asmuo. CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nesieja bylinėjimosi išlaidų priteisimo sąlygos nuo išlaidas apmokėjusio asmens, todėl atsakovo argumentas nelaikytinas pagrįstu ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos.

Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už paramą periodinėmis išmokomis – 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75). Ieškovas patyrė 1060,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000 Eur už advokato padėjėjo paslaugas, 60,50 Eur už dokumentų vertimą). Ieškovo ieškinys patenkintas 63 procentais, atitinkamai iš atsakovo ieškovui priteistina 668 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovo priteistina 3,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 668 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 57,43 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.