Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-12 · Administracinė byla Nr. I-2587-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
I-2587-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00817-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2587-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00817-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (tolau – Vilniaus PN), priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 12 d.–2019 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 79 buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju. Kameroje trūko ploto, kurį dar papildomai mažino joje esantys baldai ir sanitarinis mazgas. Tokios kalinimo sąlygos sukėlė nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, depresiją, jautėsi pažemintas, diskriminuojamas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–10).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvežtas 2018 m. gruodžio 12 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 90 (plotas 7,94 m², 1 asmuo kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 79 (plotas 7,94m², 2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. vasario 12 d. pareiškėją išvežė į Marijampolės pataisos namus. Pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.

Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, buvo įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo iki 4 gultų, kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²).

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) galimai netinkamomis sąlygomis (pareiškėjui trūko ploto kameroje Nr. 79) nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1461-624/2019 ir kt.). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 6–10) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2018 m. gruodžio 12 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 90 (plotas 7,94 m², 1 asmuo kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 79 (plotas 7,94 m², 2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. vasario 12 d. pareiškėją išvežė į Marijampolės pataisos namus.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 6–10) nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas kamerose užima apie 0,56 m². Taigi, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 m²) iš bendro kameros Nr. 79 ploto (7,94 m²), vienam asmeniui šioje kameroje teko apie 3,69 m² ploto, o tai atitinka Įsakymu Nr. V-124 nustatytus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kameroje reikalavimus (3,6 m²).

Pažymėtina, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė