Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-185-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-12
Bylos Nr.
1A-54-185-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus (pirm.), Arnoldo Šukaičio, Vytauto Norkūno
Nuteistasis
Ž. Ž., ir A

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudž. byla Nr. 1NTA-000054-185-2007-59

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1.1; 1.1.11

(S)

NUTARTIS

2007 m. vasario 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

teisėjų Vytauto Norkūno, Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,gynėjui adv. Irutei Čiukšytei,nuteistajam Ž. Ž.,nuteistojo įstatyminei atstovei pagal įstatymą V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. įstatyminės atstovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 15 parų arešto bausme, atliekant ją poilsio dienomis.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 4 d., apie 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo dvylikto aukšto bendrame koridoriuje, Panevėžyje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė S. B. ranka į galvos sritį, tuo nežymiai sutrikdė S. B. sveikatą bei visuomeninę rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. Ž. įstatyminė atstovė V. Ž. prašo pakeisti Ž. Ž. paskirtą bausmę švelnesne. Nurodo, kad BK 284 str. 1 d. numato kitas bausmės rūšis, lengvesnes nei areštas, bet padedančias pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad Ž. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis atleido, abu susitaikė. Be to, Ž. Ž. mokosi, buvimas areštinėje net ir poilsio dienomis, trukdys pailsėti laisvu nuo pamokų metu. Todėl teismas galėtų skirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus ar laisvės apribojimą.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo įstatyminė atstovė ir gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas bausmę nuteistajam Ž. Ž. paskyrė vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir Baudžiamojo kodekso XI skyriuje išdėstytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 (dviejų) metų. Nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), tačiau padarytas įžūliai, viešoje vietoje suduodant kumščiu garbaus amžiaus žmogui į veido sritį, dėl antakio muštinės žaizdos nukentėjusiajam buvo reikalinga medicininė pagalba. Teistas už pasikėsinimą padaryti apysunkį smurtinį, savanaudišką nusikaltimą (BK 22 str. 1 d., 25 str. 2 d., 180 str. 1 d.), tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str., atleistas. Nuosprendžiu skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės – elgesio apribojimo nevykdė (b.l. 84), baustas administracine tvarka (b.l. 84, 93), charakterizuojamas neigiamai (b.l. 83-85). Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsakomybę sunkinanti (nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje) aplinkybės. Nepilnamečio buitinės ir materialinės sąlygos patenkinamos, gyvena su motina (tėvas miręs), kuri, pasak nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistės, nepilnamečio auklėjimui įtakos neturi. Tai patvirtino ir klasės auklėtoja nurodydama, kad Ž. Ž. mokyklos nelanko, nors mama apie tai pastoviai informuojama. Kaip matyti, nei šeima, nei anksčiau išreikštas teismo pasitikėjimas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, Ž. Ž. gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų jis nepadarė. Atsižvelgus į paminėtus socialinius – psichologinius nepilnamečio asmenybės ypatumus, pirmos instancijos teismo paskirta minimali arešto bausmė, kolegijos nuomone, neprieštarauja bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 ir 80 straipsniuose, todėl negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Kaip minėta, teismas pripažino ir, skirdamas bausmę, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog Ž. Ž. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d., 2 p.). Atsiprašymas, susitaikymas su nukentėjusiuoju įeina į minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį. Taigi, dar kartą vertinti jau įvertintą aplinkybę nėra pagrindo.

Iš klasės auklėtojos pateiktos charakteristikos matyti, kad nuteistasis mokyklos nelankė, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad arešto bausmės atlikimas poilsio dienomis trukdys pailsėti laisvu nuo pamokų metu, taip pat atmestinas

Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo Ž. Ž. įstatyminės atstovės V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Pranas ŠimkusTeisėjai Vytauto NorkūnoArnoldo Šukaičio