- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- PK-937-549/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00057-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, susipažinusi su V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. Č. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, baudžiamojon atsakomybėn patraukti Ž. V.. V. Č. pateiktame teismui skunde nurodo, kad Ž. V., pateikdama Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jį viešai apšmeižė ir įžeidė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai, paskleisdama tikrovės neatitinkančius faktus bei vertinamuosius teiginius, kuriais užgauliai paniekino jo asmenybę, pažemino garbę ir orumą. Taip pat nurodo, kad Ž. V. jį įžeidė viešai 2014-07-09, apie 09.00 val. ryto verždamasi į jo namus ir plūsdama jį necenzūriniais žodžiais ir kaimynų akivaizdoje, be to, įžeidė jį neviešai, t.y. parašiusi ne mažiau aštuonių įžeidžiamo turinio sms žinučių.
Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnyje nurodyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Šalies argumentai
V. Č. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Ž. V. už šmeižimą bei įžeidimą. Vadovaujantis teismų praktika, kurią formuoja Lietuvos Aukščiausias teismas, šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Įžeidimas pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnį yra viešas veiksmu, raštu ar žodžiu užgaulus žmogaus pažeminimas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.
Šalies argumentai
Susipažinus su V. Č. skundu, nustatyta, kad Ž. V. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir DVD diską, kuriame išdėstė savo nuomonę, dėl ko jos turėtų būti taikomos. Tokia teisė civiliniame procese yra numatyta kiekvienam proceso dalyviui. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos 2.24 straipsnio “Asmens garbės ir orumo gynimas“ 9 dalies nuostatas, teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Be to, teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo vadovautis tik apeliantės prašyme išdėstytais argumentais ir sprendimą dėl tokio prašymo priima tik remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir pateiktais įrodymais. Informacijos pateikimas teismui teikiamuose dokumentuose nėra laikomas nusikalstama veika.
Susipažinus su V. Č. skundu matyti, kad jis prašo Ž. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už jo viešą įžeidimą 2014-07-09, 09.00 val. ryte, kai Ž. V. pradėjo veržtis į jo namus, plūsdamasi necenzūriniais, įžeidinėjančiais žodžiais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas.
Kaltinimas baudžiamojoje byloje turi būti itin aiškus ir itin konkretus, kadangi to pasėkoje asmeniui (asmenims) gali kilti baudžiamosios atsakomybės prasme reikšmingos pasekmės. Tuo tarpu, analizuojant V. Č. skundo turinį, matyti, jog, pateikdamas pakankamai platų veikų aprašymą, visų privalomų (būtinų nurodyti) nusikalstamų veikų aplinkybių V. Č. neįvardino, t.y. kiek ir kokiais būtent žodžiais plūsdama jį viešai įžeidė Ž. V., kokiais savo konkrečiais veiksmais matant kaimynams jį pažemino, be to, V. Č. tik paminėjęs, skunde nenurodė nei liudytojų, galinčių patvirtinti šį įvykį duomenų, be to, nepateikė ir įrodymų, jog dėl šio įvykio iš tiesų buvo iškviesta policija ir tai buvo užfiksuota.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto skundo ir jo priedų matyti, kad tarp V. Č. ir Ž. V. jau kurį laiką vyksta ginčai dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, kurie yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Matyti, jog tarp pareiškėjo ir Ž. V. susiklostę santykiai yra pakankamai įtempti ir komplikuoti. Akivaizdu, jog būtent šio užsitęsusio konflikto įtakoje Ž. V. siųsdama žinutes V. Č. pasirenka būtent tokį savo emocijų ir subjektyvios nuomonės išreiškimo būdą, kuris visos šios bylos kontekste negali būti traktuojamas tik kaip nusikalstama veika, už kurią asmeniui gali būti taikoma tik pati griežčiausia, kriminalinė bausmė.
Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. Č. skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.