- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 1-259-634/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00633-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- N. J.
- Kaltinamasis
- A. J.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai N. J., jos atstovui advokato padėjėjui F. M., kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui V. K., išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. J. 2011 m. liepos 26 d., apie 15 val. 50 min., vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Kaune, Neries krantine, važiuodamas nuo Jurbarko g. link Sąjungos a., ties Jurbarko g. namu Nr. 2, pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 134 punktų reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, jeigu ji būtų stabdoma ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, transporto priemonės nestabdė, užvažiavo ant dešiniojo šaligatvio ir parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. J., tuo sukeldamas N. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, prie pėsčiųjų perėjos, prieš jį važiavęs baltos spalvos „Mercedes Benz“ staiga stabdė. Jis, bandydamas išvengti susidūrimo, užvažiavo ant šaligatvio. Nukentėjusiajai stuktelėjo į kelį, jinai suklupo. Jam išlipus iš automobilio nukentėjusioji pradėjo rėkti. Jis iškvietė greitąją, policiją. Nukentėjusiąją išvežė į gydymo įstaigą. Nuvažiavus į Chemijos prospektą, jam buvo pranešta, kad nukentėjusioji yra paleista, žala jai jokia nepadaryta. Automobilis, kurį vairavo, priklauso draugės tėvo sugyventinei, automobilis draustas. Vairuotojo pažymėjimą turi, įvykio metu buvo blaivus. Bendravo su nukentėjusios dukra, susitaikymui buvo pareikšta 12000 litų suma. Nukentėjusioji nebuvo praradusi sąmonės. Po kontakto su automobiliu nukentėjusioji buvo sėdimoje padėtyje, pilnai nugriuvusi nebuvo. Jis važiavo 40 km/h greičiu. Toje vietoje yra ir sustojimas, ir pėsčiųjų perėja. Jis sustabdė ir suko į dešinę, ant šaligatvio užvažiavo pusę metro. Nukentėjusioji nepargriuvo, ji suklupo ir atsisėdo. Automobilis iš šono stuktelėjo jai į kelį. Nežino, į kurią koją. Nukentėjusioji krisdama nepargriuvo, galvos nesusitrenkė. Jo specialybė autošaltkalvis, gyvena iš draugės pajamų, nevedęs, turi 7 metų dukrą. Pripažįsta, kad yra kaltas, bet tam yra draudimas, kad atsitikus nelaimei padengtų žalą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Įvykio metu nematė, kad buvo sugadinti suknelė, basutės, mobilusis telefonas. Kelio danga buvo sausa, bet smėlėta. Turtinės žalos nepripažįsta.
Nukentėjusioji N. J. parodė, kad 2011 m. liepos 26 d. iš darbo ėjo namo. Jurbarko gatvėje prie stotelės atsistojo prie pėsčiųjų perėjos. Tuo metu staiga ant jos užvažiavo automobilis. Ji nieko neprisimena. Automobilis trenkėsi jai į kojas, ji nukrito. Sąmonę pradėjo atgauti tik greitosios pagalbos automobilyje. Buvo nuvežta į klinikas. Jai buvo darytas kompiuterinis galvos rezonansas, kadangi buvo sumuštas kaklas, stuburas ir kojos, smegenų sutrenkimas. Ją išleido 19.45 val. Kadangi nebuvo sunkaus kūno sužalojimo, rytojaus dieną ėjo į darbą. Darbe jai pasidarė labai bloga. Kreipėsi į savo šeimos gydytoją, bet ją užregistravo tik rugpjūčio 11 dienai. Ten prasidėjo gydymas, gydytoja paskyrė pas traumatologą rugpjūčio 26 d. Avarijos metu jai padaryta kojos trauma, kryžminių kelio raiščių plyšimas ir sužalojimai. Siuntė atlikti magnetinį rezonansą, taip pat atrado kryžminio kelio raiščio plyšimą ir stuburo sumušimus. Siuntė į traumatologinį, ant kojos buvo padarytas įtvaras. Iki gruodžio mėnesio vaikščiojo su įtvaru. Toliau buvo reabilitacija ir mankšta. Visi jos daiktai, mobilusis telefonas buvo įskilęs, suknelė perplėšta ties pažastimi, basutės nuplėštos ir rankinės rankena įplėšta. Automobilis jai atsitrenkė į kojas. Ji stovėjo prie perėjos. Į automobilį stovėjo priekiu. Automobilis jai trenkėsi į abi kojas. Po smūgio ji nieko neprisimena, tik greitosios pagalbos automobilyje pradėjo atsigaudinėti. Klinikose rado kaklo slankstelių patempimus. Tokia situacija jai buvo pirmą kartą. Po viso šoko iš darbo paskambino savo šeimos gydytojai. Iki pradėjo ją gydyti, mėnesį laiko skaudėjo galvą, susilpnėjo regėjimas. Buvo mėlynės ties blauzdų priekiu. Ji griuvo ant šaligatvio, kaip tiksliai griuvo, nepamena. Buvo kaklo slankstelių, šono, šlaunikaulio sumušimai. Sugadintų daiktų neturi, visus juos išmetė. Po sužalojimo dingo orientacija, nesugebėjo normaliai mąstyti, sutriko regėjimas, jautė baimės jausmą. Dėl regėjimo nesikreipė į gydytojus. Prieš įvykį nenešiojo akinių. Turguje nusipirko akinius, į akių gydytoją nesikreipė. Sutriko visa kalba. Regėjimo, orientacijos sutrikimai jai netrukdo dirbti. Jos telefonas buvo netaisomas, į taisyklą nesikreipė, jį išmetė. Suknelę po šios situacijos išmetė, rankinė kažkur yra. Jos akiniai skirti skaitymui. Akinius užsidėjusi skaitymui, prieš įvykį jai jų nereikėjo. Jos regėjimas nėra nustatytas. Jos sužalojimai buvo nustatyti rugpjūčio 26 dieną. Klinikų priėmime, po įvykio, gydytojas darė tyrimus. Darė magnetinį rezonansą, nustatė galvos sumušimą, slankstelių sumušimą. Kojas tada irgi skaudėjo, nustatė kryžminio raiščio plyšimą. Pakartotinai po mėnesio darė tyrimus. Su draudimo bendrovės sprendimu sutinka. Negali pateikti įrodymų dėl vaistų pirkimo, kvitų nerinko. Tuo metu to nesuprato. Pas šeimos gydytoją ją užregistravo rugpjūčio 11 dieną, nes gydytojos nebuvo, atostogavo, todėl ją taip užregistravo. Po įvykio skaudėjo kairę blauzdą. Abi kojos sumuštos, bet viena daugiau. Gydytojams nenurodė, kad tirtų abi kojas, tyrė kairę koją. Kiti tyrimai buvo paskirti rugsėjo 22 dieną. Kojos magnetinis rezonansas ir echoskopija buvo daryti rugsėjo 12 dieną. Dešinėje kojoje nenustatyta sužalojimų. Tyrė ir kitas kūno vietas, poliklinikoje darė magnetinį rezonansą, echoskopiją. Kodėl gydytojai nefiksavo, negali pasakyti. Susitrenkė galvą, kai automobilis trenkėsi į kojas. Po smūgio prarado sąmonę. Visus daiktus išmetė, turėjo baimę tiems daiktams. Daiktų nebandė pateikti ikiteisminiam tyrimui. Pagrįsti turtinės žalos negali. Reiškia 12000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos, kadangi buvo sužalota, nusilpo akys, sugadinti daiktai. Kartais nelabai suvokia sakinio, po traumos gerai negali minčių išsakyti. Smūgis buvo į kojas, automobilio bamperio priekiu. Tiksliau negali pasakyti, neatsimena.
Liudytoja J. O. parodė, kad savo stovinčiame automobilyje laukė, norėjo išvažiuoti į Neries krantinę. Dešinėje pusėje prie perėjos matė stovinčią moterį ir iš kairės pusės - atvažiuojančias mašinas. Pirmi automobiliai prie perėjos labai greitai stabtelėjo, o iš paskos greitai atlekiantis automobilis bandė stabdyti, bet nesustabdęs trenkėsi į moterį. Pirmas automobilis nuvažiavo iš įvykio. Vaikinas, kuris trenkėsi į moterį, išlipo, atvažiavo policija. Automobilis trenkėsi moteriai į kojas, smūgis buvo smarkus. Moterį stipriai nubloškė į žolyną, apie keletą metrų. Moteris gulėjo ant žolės. Po kiek laiko ją pakėlė ten esanti mergina. Iki kol moteris gulėjo, galėjo praeiti iki 5 min. Vairuotojas su ta moterimi kalbėjo. Ginčo tarp vairuotojo ir moters nekilo, moteris buvo pasipiktinusi. Sakė, kad stovėjo ant šaligatvio ir ją nubloškė. Moters kojos buvo nuogos, rūbai nebuvo sudraskyti. Moteris į automobilį stovėjo tiesiai veidu į perėją, automobilis jai turėjo trenkti į kojas iš kairės. Moteris stovėjo prie perėjos, buvo nuošaliau nuo autobusų sustojimo. Baltas automobilis sustojo ją praleisti, bet ji nebuvo žengusi. Neprisimena moters rankinės. Tuo metu ji dar buvo, kai atvažiavo greitoji pagalba. Moteris bendravo su medikais, į greitąją įlipo su medikų pagalba, sąmonės nebuvo praradusi. Policiją bandė kviesti šalia buvusi mergina, ji policijai neskambino, galbūt skambino netgi pats vairuotojas, parbloškęs moterį. Moterį tiesiog nusviedė į žodynėlį, ant žemės ji nusileido gulom, galėjo jai būti sužeista galva. Daiktų, krentančių į šoną, ji nematė.
Liudytojas J. V. parodė, kad matė eismo įvykį. Tą dieną dirbo, komisariatas kvietėsi jo, kaip eksperto pagalbos. Važiavo Neries kaire krante. Važiuojant per senąjį Neries tiltą, važiavo pirma eismo juosta, A. J. vairuojamas automobilis aplenkė jį iš kairės, iš antros juostos rikiavosi į pirmą. Jie abu suko į krantinę. Trečiasis automobilis priešais pėsčiųjų perėją staiga stabtelėjo. Tai buvo šviesus metalo spalvos Mersedesas. Automobilis važiavo arčiau ašinės linijos, o A. J. jau nebuvo galimybės išvengti susidūrimo. Stabdydamas A. J. metėsi dešinėn, ten buvo žvyro sankaupa, suko šalin, metėsi ant bordiūro, o ten buvo nukentėjusioji. Dešiniuoju priekiniu kampu mašina kliudė nukentėjusiajai tiesiai į kojas. Moteriškę sviedė per automobilio kampą į pievelę dešinėn. Jis sustojo ir išlipo pasižiūrėti. Moteriškė sąmonės nebuvo praradusi, buvo sujaudinta ir gestikuliuodama piktai kalbėjo, nesusivokė, kuris iš judviejų ją kliudė. Jis suprato, kad moteris kaulų lūžių nepatyrė. Kojas skaudėjo, nuo smūgio vienas batas buvo išsiavęs. Ir praeiviai, ir jis kvietė greitąją pagalbą. Jis sulaukė pareigūnų, pasakė savo koordinates, situaciją ir išvyko, jau sulaukęs greitosios. Nežino, dėl ko A. J. vairuojamas automobilis metėsi, gal nuo žvyro slydimo. Automobilis užšoko ant bordiūro. Automobilio priekiniu dešiniuoju kampu, lempos sritimi nukentėjusiajai kažkur į kelio sritį pataikė, į tarpą tarp kojų, apžergtinai. Moteriškę nubloškė į šoną. „Mazda“ vairuotojas automobilį stabdė, dešinės pusės ratai pataikė ant žvyro, nevaldomu slydimu užmetė ant šaligatvio. Moteris nukrito ant žolyno, sąmonės nebuvo praradusi. Po smūgio moteris atsistojo. Lygtais rankinę nešėsi ant peties. Po įvykio kaltinamasis buvo sujaudintas, iš karto šoko iš automobilio. Sakė: „teta, nesikelkit, gulėkit, tuoj iškviesim gydytojus“. Turbūt jis irgi skambino 112. Tas automobilis, kuris stabtelėjo, pastoviniavo ir nuvažiavo. A. J. buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Jis, kaip gydytojas, matė, kad nukentėjusioji sąmonės nebuvo praradusi. Jo išsilavinimas aukštasis medicininis. Po kontakto su automobiliu, berods, turėjo nuo peties rankinė nukristi. Viena koja buvo išsiavusi, taip dažnai būna nuo smūgio. Nuo kontakto kojos raiščiai, sąnariai kenčia, gali kaulai lūžti. Automobilio žemas profilis, nukentėjusiosios ūgis neaukštas, todėl kelio aukštyje ir turėjo būti kontaktas. Buferiu galėjo būti kliudyta koja. Galvą gali sutrenkti nuo sukrėtimo, tiek nuo atsitrenkimo į žemę.
Specialistė L. K. parodė, kad specialisto išvadas davė nemačiusi nukentėjusiosios, remdamasi pateiktais dokumentais. Pirmą išvadą darė remdamasi Kauno klinikų ambulatorine kortele. Joje objektyvių duomenų, nurodančių traumą, neaprašyta. Buvo daryta stuburo kaklinės dalies kompiuterinė tomograma. Gale parašyta diagnozė - kaklo raiščių patempimas. Apie kaklo skausmus nieko nebuvo atžymėta, dėl to ji, turėdama tik vieną simptomą, kad skauda kairę blauzdą, sužalojimo sveikatos sutrikdymo masto nenustatė. Po to jai buvo pateiktas Šilainių poliklinikos asmens sveikatos istorija. Asmens sveikatos istorijoje atžymėta, kad nukentėjusioji kreipėsi rugpjūčio 11 d. Buvo atžymėta, kad trauma buvo liepos 26 d., kad buvo mėlynės. Pirmame akte mėlynės net nebuvo aprašytos. Paskui atžymėta, kad yra kelio skausmai, kad sumušė kairį kelį, sąnarys patinęs ir nustatyta diagnozė - kairio kelio sąnario raiščio ir raumenų patempimas. Gydymas užtruko daugiau nei 10 dienų. Ji, remdamasi Šilainių poliklinikos asmens sveikatos istorija, nustatė nesunkų sveikatos sutrikimą. Galvos smegenų sukrėtimas nebuvo imamas, kadangi neparemtas objektyviais neurologiniais simptomais. Apie galvos sutrenkimą visai nieko nebuvo parašyta. Parašyta diagnozė „iš lubų“, gal nukentėjusioji ir skundėsi, gal daktaras neužfiksavo. Simptomai neaprašyti, tik parašyta, kad paskaudo galvą, bet norint nustatyti galvos smegenų sukrėtimą, turi būti neurologiniai simptomai. Tada galima kalbėti, kad yra galvos smegenų sukrėtimas. Apie kaklo raiščių patempimą nieko nėra. Nieko neparašyta apie kaklo skausmus, atlikta kompiuterinė tomograma, jokių pakitimų nėra. Paremti tą diagnozę - kaklo raiščių patempimas, nėra kuo, nes neturi duomenų. Gal jų gydytojas neužfiksavo. Ji turi vertinti tik tai, kas yra. Ji neturi kuo paremti diagnozes. Būna kaklo raiščio patempimas ir prie kaklo slankstelių lūžimu ar panirimu, bet rašo skausmingi kaklo judesiai, įtempti pagal stuburą raumenys. Skiriama nešioti minkšta apykaklė, tačiau šito nebuvo užfiksuota. Kairio kelio raiščio raumenų patempimą patvirtina Šilainių poliklinikos asmens sveikatos istorijos duomenys. Antrą kartą atliko tyrimą pagal dokumentus. Nustatytai diagnozei skiriamas gydymas yra ramybė ir specifiniai vaistai. Tai yra geriami vaistai, gali būti ir tepami, gali būti fizioterapinės procedūros. Liekamieji reiškiniai turėtų išnykti. Kelio raiščio plyšimo nebuvo, kelį turėtų praeiti. Per kiek laiko turėtų praeiti, tiksliai negali pasakyti, tai priklauso individualiai nuo žmogaus. Pačios nukentėjusiosios ji nematė, tik medicininiais dokumentais rėmėsi. Išvadas nustatė dėl gydymo trukmės ir išreikštų simptomų. Pirmajame akte buvo atžymėta, kad skauda kairę blauzdą, skausmas atžymėtas, o kojos funkcija neaprašyta, dėl to skausmo neįvertino. Remdamasi ta išvada, atkreipė dėmesį, kad skausmas buvo kairėje blauzdoje. Turėjo labai glaustas aplinkybes, todėl glaustai atsakė - kietu, buku daiktu autoįvykio metu. Prieštaravimų nemato. Kietas bukas daiktas gali būti bet kas. Ji remiasi įvykio aplinkybėmis, kad įvyko autoįvykis. Kelio raiščio patempimą galima gauti ir prie kitų aplinkybių. Raiščiai gali būti patempti ir prie kitų aplinkybių. Nėra tokio sužalojimo, kaip kaulo lūžio, kuriuo tikrai gali garantuoti, kad čia autoįvykis. Iš tų pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad autoįvykio metu padaryti sužalojimai.
2011-07-26 eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad eismo įvykio vieta - Kaune, Jurbarko g. ties namu Nr. 2, prie netoliese esančio viešojo transporto sustojimo, ties pėsčiųjų perėja (b. l. 4);
2011-07-26 pažyma apie autotransporto įvykį patvirtina, kad 2011-07-26, 15 val. 50 min. užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs transporto priemonei „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant Neries krantine, ties Jurbarko g. namu Nr. 2, kurios vairuotojas A. J. nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė pėsčiąją N. J., kuri įvykio metu buvo sužalota (b. l. 5 – 6);
Fotolentelėse užfiksuota bendras eismo įvykio vietos vaizdas, automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio (b. l. 7);
Eismo įvykio registracijos kortelė patvirtina, kad apie eismo įvykį telefonu policijai pranešta 2011-07-26 15 val. 58 min. (b. l. 8 – 9);
2011-07-26 alkotesterio duomenys patvirtina, kad A. J. eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 12);
2011-08-31 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2365/11(02) N. J. objektyvių sužalojimo požymių neaprašyta, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas (b. l. 28);
2011-09-09 31 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2365/11(02) patvirtina, kad N. J. konstatuota kairio kelio sąnario raiščių ir raumenų patempimas, kuris padarytas kietu buku daiktu. Kairio kelio sąnario raiščių ir raumenų patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 30);
Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso R. M. (b. l. 61), A. J. turi teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 61), automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 62);
Žalos atlyginimo išmokos aktas Nr. 2011/09668 patvirtina, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ N. J. išmokėjo 400 litų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 135, 136);
Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų bei specialistės parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialisto išvada ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. J., pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 134 punktų reikalavimus (važiuodamas nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, jeigu ji būtų stabdoma, o iškilus grėsmei eismo saugumui, transporto priemonės nestabdė). Būtent šie kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta N. J. sveikata, kilimo priežastis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Taigi jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę A. J. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą A. J. neteistas (b. l. 47), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 48 - 57), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 60).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam skirtina bauda. Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji N. J. civiliniu ieškiniu bei pareiškimu dėl reikalavimų dydžio sumažinimo prašo jos naudai priteisti 1130 Lt turtinę žalą (įvykio metu suplėšyta suknelė, basutės, rankinė, sugadintas mobilaus ryšio telefonas, pirko vaistus), taip pat, atsižvelgdama į draudimo bendrovės išmokėtą 400 Lt išmoką, jai padarytą neturtinę žalą įvertino 10470 litų. Taip pat prašo atlyginti jos turėtas išlaidas advokatui, kurios sudaro 1900 Lt (b. l. 106, 107, 142).
Nukentėjusioji nurodo, kad turtinę žalą sudaro 300 Lt dydžio išlaidos vaistams, eismo įvykio metu sugadinti daiktai: vasarinė suknelė, 120 Lt vertės, basutės, 160 Lt vertės, rankinė, 150 Lt vertės, mobilusis telefonas, 400 Lt vertės. Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusioji N. J. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nurodė, kad visus daiktus yra išmetusi, mobilaus ryšio telefoną taip pat išmetusi, kvitų už vaistus neišsaugojo, iš karto po įvykio ėjo į darba, nebuvo išsiėmusi nedarbingumo pažymėjimo. Taigi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Kadangi nukentėjusiajai nepateikus įrodymų apie jai padarytos turtinės žalos dydį, negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.)
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę nukentėjusiosios sveikatai liekamųjų reiškinių, turinčių įtakos gyvenimo kokybei. Specialistė L. K. parodė, kad nustatyti sužalojimai liekamųjų reiškinių nepalieka. Šį teiginį iš esmės patvirtina ir nustatytos objektyvios aplinkybės - nukentėjusioji jau sekančią dieną po eismo įvykio ėjo į darbą, pas gydytoją užsiregistravo tik praėjus dviems savaitėms, motyvuodama tuo, kad gydytoja atostogavo. Nurodė, kad patirta trauma jai leidžia atlikti darbines funkcijas. Sprendžiant iš nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, kurių objektyvumą patvirtino teismo posėdžio metu apklausta specialistė L. K. (kairio kelio sąnario raiščių ir raumenų patempimas), nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai buvo apribota galimybė bendrauti, galėjo sutrikti orientacija ar atsirasti nuolatinis nesaugumo jausmas ir baimė, sutrikti regėjimas, kalba ir pan.
Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerūpestingumui, kadangi neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, nustatytina, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis yra 4000 Lt.
Byloje nustatyta, kad A. J., vairuodamas transporto priemonę - automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. J. sveikata. Aukščiau minėta transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas - „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 62). Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas ( CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.
Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t.y. 2500 eurų arba 8632 litų, mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p.) Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai N. J. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.4 p. nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1 - 12.3 punktai, reguliuojantys žalos atlyginimą tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomas laikinas nedarbingumas, darbingumo sumažėjimas ar neįgalumas, ar nukentėjusiojo mirties atveju, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.
Civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji nebuvo pripažinta nedarbinga, jai buvo nustatyta kelio sąnarių raiščių ir raumenų patempimas, todėl pretenzijoje nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios pablogėjusio regėjimo, atminties, orientacijos, pablogėjusių bendravimo galimybių su šeimos nariais ir būtinybės pritaikyti būstą specialiems poreikiams (ar net įsigyti naują butą), negali būti laikomos nurodyto sveikatos sutrikdymo pasekmė, išmokėjo 400 litų dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai N. J. (b.l. 135-136).
Teismo pareiga įvertinti, ar ši draudiko nustatyta kompensacija yra teisinga. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Remiantis tuo, įvertinus aukščiau paminėtus faktorius, lemiančius neturtinės žalos dydį, darytina išvada, kad draudikas atlygino tik dalį padarytos neturtinės žalos.
Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.
Taigi draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis. 4000 litų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, todėl visa neatlyginta neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko, t.y. civilinio atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).
Taigi nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo 3600 Lt neturtinės žalos atlyginimo (4000 Lt - 400 Lt).
Nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji atstovui už atstovavimą teisme sumokėjo 1900 Lt (b. l. 91). Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., turi būti priteistos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL (1950 Lt) baudą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiosios N. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ , vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, 3600 (tris tūkstančius šešis šimtus litų) Lt neturtinės žalos atlyginimo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1900 (vieną tūkstantį devynis šimtus litų) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.
Pripažinti nukentėjusiajai N. J. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.