- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-165/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- UAB „Energetikos tiekimo bazė“
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:), Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovams Alinai Bisekerskajai, Kristinai Marcinkevič, Nataljai Kozlovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1516-43/2007 pagal ieškovo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Energetikos tiekimo bazė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ ,,Ignalinos atominė elektrinė“ dėl nuostolių atlyginimo ir prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti 2003 m. spalio 31 d. sutarties Nr.29L/2208/10SP-1595-(14.31) (toliau – Sutartis) 24 punktą, t. y. atlyginti 3 081 786,28 Lt nuostolių. Ieškovas nurodė, kad jis (ieškovas) laimėjo atsakovo paskelbtą atvirą tarptautinį konkursą rutuliniams debitmačiams (toliau – debitmačiai) ir kitai įrangai pirkti ir su atsakovu pasirašė minėta Sutartį. Šios sutarties 2 punktas nustatė, kad šalys kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį susitinka ir suderina tiekiamų prekių kiekį, kainą, tiekimo terminus bei atsiskaitymo būdą kitiems metams, įformindamos tai papildomu susitarimu prie pagrindinės sutarties. 2006 m. rugsėjo 22 d. atsakovo užsakymo dėl 500 debitmačių 2007-iems metams tiekimo pagrindu, ieškovas 2006 m. rugsėjo 22 d. sudarė su kompanija „Langford Group Holding“ LLC“ sutartį Nr. 77T/529 dėl 499 rutulinių debitmačių tiekimo, už kuriuos atsiskaitė 2006 m. lapkričio 10 d. ir 2006 m. gruodžio 7 d., sumokėdamas 891 194 eurų (3 077 114,60 Lt). 2006 m. spalio 16 d. raštu atsakovas pranešė, kad debitmačių kainos 2007-iems metams – nepagrįstos. Ieškovas teigia, kad jis pagrindė debitmačių kainas, tačiau atsakovas 2006 m. gruodžio 15 d. raštu pranešė ieškovui, kad nuo 2006 m. gruodžio 15 d. laiko sutartį negaliojančia. Kadangi atsakovas užsakytų debitmačių nenupirko, ieškovas įsitikinęs, kad atsakovas, remiantis 2003 m. spalio 31 d. Sutarties 24 punktu, privalo atlyginti jam (ieškovui) jo patirtas debitmačių įsigijimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ ,,Ignalinos atominė elektrinė“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad remiantis Sutarties 2 punktu, atsakovas 2006 m. rugsėjo 22 d. raštu pakvietė ieškovą atvykti aptarti debitmačių pirkimo 2007-iems metams sąlygas. Šios derybos įvyko 2006 m. spalio 4 d. Kadangi ieškovas pateikė pasiūlymą, kuriame debitmačių kaina buvo daug didesnė nei kaina debitmačių, pirktų 2006-ais metais, ir jos padidėjimo realiai nepagrindė, atsakovo prekių pirkimo komisija nutarė nepasirašyti papildomo susitarimo prie Sutarties dėl debitmačių pirkimo 2007-iems metams. Ieškovui buvo pasiūlyta parduoti debitmačius už realią kainą arba pagrįsti siūlomą kainą, tačiau to ieškovas nepadarė. Be to, 2006 m. gruodžio 5 d. atsakovas iš vienintelio debitmačių gamintojo gavo raštą, kad jis sutinka parduoti debitmačius atsakovui tiesiogiai, o jo anksčiau duotus įgaliojimus debitmačių pardavimui ieškovui pripažįsta negaliojančiais. Dėl šios priežasties, remiantis Sutarties 9 punktu, atsakovas vienašališkai nutraukė ginčo Sutartį nuo 2006 m. gruodžio 15 d. Šalys nėra pasirašiusios jokių susitarimų dėl debitmačių pirkimo 2007-iems metams, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui jos patirtų debitmačių įsigijimo išlaidų. Šiuo metu dėl debitmačių pirkimo 2007-iems metams atsakovas yra tiesiogiai susitaręs su debitmačių gamintoju. Vieno debitmačio kaina yra 4 730,34 Lt, t. y. 1 562,10 Lt mažesnė už ieškovo pasiūlytą vieno debitmačio kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. raštas, kuriuo atsakovas pakvietė ieškovą 2006 m. rugsėjo 28 d. atvykti aptarti debitmačių tiekimą 2007-ais metais, priešingai nei teigia ieškovas, negali būti pripažintas atsakovo užsakymu dėl 500 debitmačių tiekimo 2007-iems metams, nes iš rašto turinio akivaizdu, kad tai buvo tik kvietimas į derybas dėl debitmačių tiekimo. Teismas pažymėjo, kad derybų metu šalys turėjo suderinti debitmačių kiekį, kainą, tiekimo terminus bei atsiskaitymo būdą 2007-iems metams, o pasiektus susitarimus įforminti papildomu susitarimu, kaip tai numatyta Sutarties 2 ir 9 punktuose. 2006 m. spalio 4 d. vykusių derybų metu ieškovas pasiūlė atsakovui 2007-ais metais debitmačius tiekti po 6 292,44 Lt už vieną, t. y. už 1 525,44 Lt arba 32 proc. didesnę kainą nei juos tiekė 2004-2006 metais, tačiau siūlomų prekių kainos padidėjimo ieškovas dokumentais nepagrindė. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, atsakovas turėjo teisę nutraukti 2006 m. gruodžio 15 d. Sutartį ir ją vienašališkai nutraukė pagrįstai (CK 6.217 str. 5 d., CK 6.200 str.). Iki to momento, kol šalys nepasirašė papildomo susitarimo dėl debitmačių tiekimo 2007-ais metais, ieškovas neturėjo jokio pagrindo sudaryti su kompanija „Langford Group Holding“ L.L.C. sutarčių dėl debitmačių pirkimo ir už juos mokėti. Todėl šiuos ieškovo veiksmus teismas vertino kaip jo (ieškovo) iniciatyva prisiimtą verslo riziką ir dėl to atsakovas neprivalo atlyginti ieškovo patirtų išlaidų. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 24 punktą atsakovas privalėtų atlyginti ieškovui visas faktines išlaidas, susijusias su debitmačių tiekimu, jeigu šalims pasirašius papildomą susitarimą dėl debitmačių tiekimo 2007-iesiems metais būtų atsakovas būtų atsisakę priimti ieškovo patiektus debitmačius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Energetikos tiekimo bazė“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo 3 081 786,28 Lt nuostolių. Skundas grindžiamas tokias argumentais:
1. Teismas neteisingai nurodo, jog ieškovas nepagrindė atsakovui siūlomų prekių kainos padidėjimo. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad šalys šia Sutartimi reguliuoja santykius, susijusius su debitmačių bei kitų įrenginių, pagamintų AB „MK SPLAV“, tiekimu. Pagal šią Sutartį prekės atsakovui turėjo būti tiekiamos 2004 - 2008 metais. Sutarties 9 punkte nurodyta, kad prekių kainą šalys derina kiekvienais metais, surašydamos papildomą susitarimą prie šios sutarties. Pirkėjui nesutikus dėl tiekiamų prekių kainos, pardavėjas turi pateikti prekės kainą patvirtinančius dokumentus. Nesant kainą patvirtinančių dokumentų, pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį. 2006 m. spalio 3 d. ieškovas išsiuntė atsakovui 2006 m. spalio 3 d. raštą Nr. 77T/487 su papildomu susitarimu Nr. 6-1 ir pažymą, pagrindžiančią padidėjusią kainą, prašydamas išnagrinėti šiuos dokumentus ir pasirašyti papildomą susitarimą Nr. 6-1. Buvo nurodyta atsakovui, kad debitmačių kainos yra teisingos ir negali būti koreguojamos, pridėti prekių kainą įrodantys dokumentai.
Apeliantas teigia, kad jis (apeliantas) įvykdė Sutarties 9 punktą, t. y. pateikė atsakovui kainą patvirtinančius dokumentus ir taip pagrindė debitmačių kainą. Todėl teismo teiginys, kad ieškovo pasiūlytas kainas atsakovas pripažino nepagrįstomis – neteisingas.
2. Rusijos įmonės AAB „Korporacija Splav“ pranešimas atsakovui apie galimybę pateikti jam (atsakovui) 500 debitmačių po 1370 eurų už vieną ir, kad anksčiau duoti įgaliojimai ieškovui pripažinti negaliojančiais, apelianto įsitikinimu negali turėti įtakos ieškovo ir atsakovo sutartiniams santykiams. Atsakovas, sudarydamas 2007 m. kovo 13 d. sutartį su Rusijos įmone AAB „Korporacija Splav“, pažeidė Sutartį, pagal kurią atsakovas privalo pirkti debitmačius iš ieškovo 2004 - 2008 metais.
3. Atsakovas raštu pranešė ieškovui, kad rutulinių debitmačių reikmė 2007 m. sudaro 500 vienetų ir pakvietė ieškovą aptarti šios prekės tiekimą 2007 metams. Šio užsakymo pagrindu ieškovas sudarė su kompanija „Langford Group Holding“ LLC sutartį dėl 499 rutulinių debitmačių tiekimo ir už šias prekes sumokėjo pardavėjui 891 194 eurų (3 077 114,60 Lt). Apeliantas išankstinį prekių užsakymą ir apmokėjimą už prekes grindžia tuo, kad buvo būtina iš anksto išspręsti visus prekių tiekimo klausimus, užtikrinant prekių kiekį, kokybę bei tiekimo terminą.
4. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovo 2006 m. rugsėjo 22 d. raštas buvo tik kvietimas į derybas dėl debitmačių tiekimo 2007-aisiais metais. Apelianto įsitikinimu, atsakovas šiuo raštu pranešė ieškovui, kad debitmačių reikmė 2007 metams – 500 vienetų. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo tokia bendradarbiavimo praktika, kai atsakovas kartais net telefonu pranešdavo apie reikiamą prekių kiekį ir tokio atsakovo užsakymo pagrindu ieškovas užsakydavo prekes iš tiekėjo ir už jas sumokėdavo. Papildomi susitarimai buvo pasirašomi vėliau.
5. Ieškovas yra sąžiningas ir įstatymams paklusnus rinkos dalyvis, visada griežtai vykdo sutartinius įsipareigojimus, bendradarbiauja ir kooperuojasi. Tai įrodo ieškovo ir atsakovo ilgametis ir sėkmingas bendradarbiavimas. Todėl, apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepagrįstai, vienašališkai ir ženkliai padidino debitmačių kainą, pažeidė sutarčių vykdymo principus, siekdamas naudos vien sau.
6. Teismas neteisingai įvertino situaciją, nurodydamas, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo sudaryti su kompanija „Langford Group Holding“ LLC sutarčių dėl debitmačių pirkimo. Atviro tarptautinio konkurso „Rutulinių debitmačių pirkimas“ sąlygose buvo nustatytas bendras perkamų prekių kiekis – 2 300 debitmačių. Ieškovas iki ginčijamo laikotarpio pateikė atsakovui 1 800 debitmačių, todėl, apelianto įsitikinimu, atsakovas privalo nupirkti iš ieškovo jo (ieškovo) užsakytų ir nupirktų 500 debitmačių arba atlyginti dėl jų nupirkimo patirtus nuostolius.
7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Sutarties 24 punktą atsakovas privalėtų atlyginti ieškovui visas faktines išlaidas, susijusias su debitmačių tiekimu, tik tuo atveju, jeigu šalys būtų pasirašiusios debitmačių pirkimo papildomą susitarimą ir atsakovas būtų atsisakęs priimti ieškovo patiektus debitmačius.
Apelianto įsitikinimu Sutarties 24 punktas nurodo, kad jeigu pirkėjas atsisako priimti sutartyje numatytas prekes, jis atlygina pardavėjui visas faktines išlaidas, susijusias su prekių tiekimu, todėl teismas neteisingai aiškina šį sutarties punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ ,,Ignalinos atominė elektrinė“ apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 str.). Pasisakydamas dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios), įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio antrosios dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, CK 6.217 straipsnio penktoji dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus, ši nuostata suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Tai reiškia, kad kiekviena sutarties šalis gali remtis aplinkybėmis, sudarančiomis sutarties nutraukimo pagrindą, ir dėl tokių aplinkybių suinteresuota sutarties nutraukimu šalis gali įgyvendinti jai suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Tokią sutarties šalies galimybę nutraukti sutartį vienašališkai lemia įstatymo leidėjo pripažinimas nukentėjusiai šaliai galimybės operatyviai ginti savo pažeistas teises. Toks sutarties nutraukimo būdas yra prevencinė priemonė tam, kad šalys tinkamai vykdytų sutartį, kitokiu atveju, kai sutartis vykdoma netinkamai, kita šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jai tenkančių nepalankių padarinių – prievolės atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.221 str. 2 d.).
Byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo ir prievolinių teisinių santykių pasibaigimo. Dėl to sutarties pažeidimo vertinimas šiuo atveju svarbus ne CK 6.217 straipsnio antrosios dalies taikymo, o reikalavimo atlyginti nuostolius – išlaidas, kurias patyrė ieškovas, siekdamas laiku pristatyti debitmačius – pagrįstumo aspektu.
Ieškovas grindė reikalavimą atlyginti tiesioginius nuostolius tuo, kad atsakovas nepagrįstai nepriėmė debitmačių, pateiktų atsakovui, vykdant 2003 m. spalio 31 d. Sutartį, ir už juos nesumokėjo.
CK 6.249 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinė atsakomybė, taip pat ir pareiga atlyginti padarytą žalą, atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Sutarties šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti (CK 6.189, 6.200 str., 2000 m. liepos 18 d. įstatymo redakcija), todėl civilinei atsakomybei atsirasti yra reikšminga sutarties šalių elgsena.
Ginčo Sutarties 2 punkte nustatyta, kad šalys kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį susitinka ir suderina tiekiamų prekių kiekį, kainą, tiekimo terminus bei atsiskaitymo būdą kitiems metams, įformindamos tai papildomu susitarimu prie pagrindinės sutarties (t. 1, b. l. 7-10). Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. atsakovas pakvietė ieškovą atvykti aptarti debitmačių tiekimą 2007 metams ir nurodė, kad planuojama nupirkti 500 debitmačių (t. 1, b. l. 13). Iš šio dokumento turinio akivaizdu, kad tai nėra debitmačių užsakymas, o tik kvietimas derėtis dėl atsakovo ketinamo pirkti debitmačių kiekio. Jis (kvietimas derėtis) apeliantui nesukūrė pareigos sudaryti sutartį dėl minėtų prekių tiekimo su prekės pardavėju ir už jas (prekes) atsiskaityti be Sutarties šalių išankstinių derybų.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas apelianto (ieškovo) pasiūlymą dėl debitmačių pirkimo ir jų kainos svarstė 2006 m. spalio 4 d., t.y. po to, kai apeliantas jau buvo sudaręs 499 debitmačių pirkimo sutartį su kompanija „Langford Group Holding“ L.L.C. ir už šiuos debitmačius buvo sumokėjęs tą kainą, kurią ir nurodė minėto šalių susitikimo metu. Nustatyta, kad atsakovas apelianto (ieškovo) pateiktą debitmačių kainą pripažino per didele ir nepagrįsta. Dėl to papildomas susitarimas nebuvo pasirašytas (t. 1, b. l. 117-118).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pagal Sutartį derybos laikomos baigtomis tik tuomet, kai pasirašomas papildomas susitarimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad be papildomo susitarimo dėl ginčo prekių kainos ir kiekio, ieškovas (apeliantas) neturėjo pagrindo savo nuožiūra pirkti debitmačius, todėl savo iniciatyva sudarydamas debitmačių pirkimo-pardavimo sutartį su kompanija „Langford Group Holding“ L.L.C. apeliantas prisiėmė galimą riziką. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovas 2006 m. gruodžio 21 d. rašte atsakovui (t. 1, b. l. 64, rašto 16.3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apeliantas (ieškovas) pažeidė Sutarties 2 ir 9 punktų sąlygas, todėl atsakovui buvo pagrindas atsisakyti priimti ieškovo patiektas prekes. Dėl to atsakovui neatsirado pareiga atlyginti ieškovui visas faktines išlaidas, susijusias su prekių tiekimu (Sutarties 24 p.) (CK 6.256 str.).
Dėl prekių kainos pagrindimo
Sutarties 9 punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią ,,atsakovui nesutikus dėl tiekiamų prekių kainos, ieškovas turi pateikti prekės kainą patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų nesant, atsakovas gali vienašališkai nutraukti sutartį“. Kaip jau minėta, apeliantas (ieškovas) 2003 metais laimėjo atsakovo paskelbtą tarptautinį atvirą konkursą, po kurio šalys pasirašė ginčo Sutartį. Pagal ją (Sutartį) atsakovas įsipareigojo pirkti debitmačius tik iš ieškovo (t. 1, b. l. 129). Pirkti iš kito tiekėjo – t. y. nutraukti šią sutartį, atsakovas galėjo tik vieninteliu 9 punkte numatytu pagrindu (jau paminėtas). Taigi sistemiškai aiškinant Sutartį, daroma išvada, kad Sutarties 9 punkto sąlyga dėl kainų dydžio pagrįstumo yra vienintelis pagrindas atsakovui gintis nuo neprotingų ir nepagrįstai didelių ieškovo tiekiamų debitmačių kainų (CPK 185 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004-aisiais metais atsakovo pirktų debitmačių vieneto kaina buvo (5 625 060/1000) – 5 625,06 Lt (t. 1, b. l. 108), 2005-siais metais (1 125 012/200) – 5 625,06 Lt (t. 1, b. l. 109), 2006-siais metais – taip pat (2 244 398,94/399) 5 625,06 Lt (t. 1, b. l. 112), o 2007-iesiems metas vieneto kaina buvo padidinta iki 6 292,44 Lt (t. 1, b. l. 40). Kainos dydžiui pagrįsti apeliantas (ieškovas) pateikė korporacijos ,,Splav“ 2006 m. rugsėjo 29 d. raštą (t. 1, b. l. 36, 41), kuriame nurodyta, kad 2007-aisiais metais tiektinų debitmačių kaina, lyginant su 2006-siais metais tiektų debitmačių kaina, padidėjo 15 procentų dėl pasaulinių naftos kainų nestabilumo, degalų kainų, atsarginių detalių vertės didėjimo, prognozuojamų prekių transportavimo sąnaudų didėjimo, bendro atominių elektrinių įrangos pabrangimo Rusijoje (t. 1, b. l. 36-42).
Teisėjų kolegija sutinka atsakovo pozicija, kad nurodytos prekės kainos padidėjimą įtakojančios aplinkybės nėra pakankamos ir išsamios, jos grindžiamos tikėtinumu. Be to, nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) debitmačius, kaip ir 2005 metais, pirko ne tiesiogiai iš gamintojo Rusijos korporacijos ,,Splav“, o iš tarpininko pardavėjo kompanijos „Langford Group Holding“ L.L.C., registruotos JAV (1000 Connecticut Avenue NW, Suite 1020, Washington, DC 20036,USA) (t. 1, b. l. 14). Už prekes atsiskaityta taip pat šiai kompanijai.
Teisėjų kolegija įsitikinusi, kad, perkant prekes iš gamintojo ir iš tarpininko, susidaro tam tikras prekių kainos skirtumas, nes, perkant prekes iš tarpininko, patiriamos tam tikros tarpininkavimo išlaidos, todėl ieškovas turėjo pateikti įrodymus ir apie prekių tiekimo atsakovui per tarpininką poveikį siūlomų pirkti debitmačių kainai. Tačiau tokių įrodymų nepateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 178 str.). Šių aplinkybių pakanka išvadai, kad apeliantas neįrodė atsakovui teiktų 2007-siems metams debitmačių kainos dydžio, ir tai buvo pagrindas atsakovui, remiantis Sutarties 9 punktu, atsisakyti pirkti debitmačius iš ieškovo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Iš apelianto (ieškovo) priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme - 6,70 Lt (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ valstybei 6,70 (šešis LT septyniasdešimt ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.