- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- eI-4445-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02351-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas, Paulius Čelkis
- Kategorijos
- 21.3.7Pareigybės panaikinimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui advokatui Pauliui Čelkiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – Ministras) 2017 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. K-469 „Dėl N. S. atleidimo iš pareigų“ (toliau – Įsakymas);pripažinti, kad pareiškėja atleista iš pareigų neteisėtai, ir grąžinti ją į ankstesnes pareigas;priteisti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2017 m. balandžio 4 d. ji ir kiti jos bendradarbiai buvo iškviesti pas ministro patarėją D. B.. Šis informavo, kad dėl efektyvumo ir lėšų taupymo nuo 2017 m. birželio 15 d. jų skyriai bus naikinami. 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas (įspėjimas) dėl atleidimo iš darbo. Ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios Ministerijos kanclerio funkcijas, 2017 m. gegužės 22 d. potvarkiu pareiškėja buvo laikinai paskirta vykdyti skyriaus vedėjo funkcijas, šias funkcijas vykdė iki pat atleidimo dienos, t. y. 2017 m. birželio 14 d.
Ministro 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-614 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo tvirtinimo“ buvo patvirtinta vienintelė pareigybė, kurią pagal išankstinį susitarimą turėjo eiti panaikinamo skyriaus ryšių su visuomene vedėja.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, į minėtą pareigybės aprašymą įtrauktos ir buvusios pareiškėjos darbo funkcijos, ir kitų skyriaus tarnautojų funkcijos.
Skundžiamu Įsakymu pareiškėja nuo 2017 m. birželio 14 d. buvo atleista iš Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, kurias ėjo iki atleidimo, pareigų.
Pareiškėjos nuomone, į Ministeriją nuo 2017 m. vasario 27 d. priimta Ryšių su visuomene skyriaus specialistė A. Ž. tiesiogiai ir netiesiogiai dar iki jos atleidimo pradėjo vykdyti pareiškėjos funkcijas, o tai patvirtina faktą, kad pareiškėjos skyriaus, kuriame ji ėjo pareigas, naikinimo procedūra buvo pradėta iš anksto suplanavus priimti reikiamus darbuotojus. Ministerijos struktūros pertvarkymu buvo siekiama kuo greičiau atsikratyti nepageidaujamų darbuotojų, o jų funkcijas išdalyti kitiems darbuotojams. Ji nebuvo tinkamai supažindinta su nauja Ministerijos administracijos struktūra, nebuvo pasiūlyta nauja pareigybė.
Pažymi, jei dėl tam tikrų priežasčių numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo einamos pareigybės panaikinimo procedūroje, t. y. turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) eiti žemesnės kategorijos pareigas. Ministerija turi pareigą užtikrinti tokios valstybės tarnautojo teisės realizavimą.
Ministerija nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo dienos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos reorganizavimą.
Ministerija, vykdydama aptartą pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos procedūrą, iš esmės paneigė jai įstatymų garantuotą teisę būti paskirtai į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nepasiūlydama eiti kitų to paties lygio ir kategorijos pareigų bei (su jos sutikimu) kitų žemesnės kategorijos pareigų. Mano, kad darbdavys, numatydamas panaikinti atitinkamą pareigybę, turi teikti informaciją apie laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį reorganizavimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja, pareiškėjos atstovas advokatas Anatolijus Novikovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad funkcijos, numatytos jos pareigybės aprašyme, buvo išdalytos kitiems valstybės tarnautojams. Mano, kad, atsižvelgiant į jos ilgametį darbą, aukštą kvalifikaciją, į tai, kad Ryšių su visuomene skyriaus vedėją pavadavo 16 kartų, ji galėjo būti paskirta į aukštesnės kategorijos (15) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Prieš panaikinant jos pareigybę ji atliko savo darbą, kitų savo skyriaus darbuotojų darbą bei Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos funkcijas. Už vedėjo funkcijų atlikimą jai nebuvo mokama. Pripažino, kad įspėjamuoju laikotarpiu jos lygio pareigų nebuvo, nes reorganizacija buvo iš anksto suplanuota ir laisvos pareigybės panaikintos.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ministras 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. K-332 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo tvirtinimo“ nuo 2017 m. birželio 15 d. Ministerijoje panaikino 11 pareigybių, taip pat ir visas Ryšių su visuomene skyriaus, įskaitant ir Ryšių su visuomene skyrius vyriausiojo specialisto, pareigybes ir įsteigė vienintelę naują pareigybę – Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybę. Nuo 2017 m. birželio 15 d. buvo pertvarkyta Ministerijos administracijos struktūra, t. y. panaikinti kai kurie iki tol veikę administracijos struktūriniai padaliniai ir sumažintas pareigybių skaičius.
Kad Ministerijos administracijos struktūroje buvo panaikinta Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, įrodo jo funkcijų analizė. Pareiškėjos pareigybė iš esmės buvo skirta prižiūrėti Ministerijos interneto svetainę, rengti ir skelbti informaciją joje. Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjui buvo perduotos dalis buvusių Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pareigybės funkcijų. Atliktu pertvarkymu siekta atsisakyti funkcijų, kurios dubliavosi tarp Ryšių su visuomene skyriaus ir Ministro patarėjų, kitų skyrių, ir atsisakyti techninio pobūdžio, su viešinimo politika nesusijusių funkcijų. Ministerija, peržiūrėjusi Ryšių su visuomene skyriaus funkcijas ir atsižvelgusi į ryšių su visuomenę svarbą, nusprendė keisti viešųjų ryšių valdymą ir šio proceso modelį stiprinant viešinimo veiklą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo srityje.
Pareiškėjos atliekamas funkcijas, susijusias su Ministerijos interneto svetainės priežiūra ir informacijos joje skelbimu, kiek tai susiję su Ministerijos veiklos viešinimu, vykdė ir toliau vykdo visų specializuotų Ministerijos padalinių tarnautojai, pagal savo kuruojamas sritis, parengdami atitinkamą informaciją, tad realiai pagrindinės pareiškėjos funkcijos dubliavosi. Taip pat dubliavosi ir kitos pareiškėjos funkcijos, susijusios su teisės aktų projektų informacinėje sistemoje skelbimu, informacijos viešinimu apie ES struktūrinių fondų sveikatos apsaugos srityje paramą visuomenės informavimo priemonėse, Ministerijos interneto svetainėje.
Sveikatos strateginės plėtos skyriaus specialistė pagal darbo sutartį pradėjo dirbti nuo 2017 m. kovo 8 d., t. y. dar iki Ministerijos administracijos struktūros pertvarkymo. Minėtos specialistės funkcijos nėra tapačios pareiškėjos vykdytoms funkcijoms.
Pertvarkant Ministerijos administracijos struktūrą buvo įsteigta nauja Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė. Į šios pareigybės funkcijas buvo perkeltos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pareigybės funkcijos, todėl akivaizdu, jog pareiškėjos eitų Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų bei Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybės pagrindinės funkcijos nėra tapačios. Patarėjo pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos yra kur kas platesnės už pareiškėjos vykdytas vyriausiojo specialisto funkcijas, t. y. į pareiškėjos pareigybės aprašymą įėjo Ministerijos veiklos viešinimas, informacijos skelbimas ir atnaujinimas interneto svetainėje, o Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybė skirta užtikrinti sveikatos apsaugos politikos viešumą įgyvendinant Vyriausybės programą, formuoti ir palaikyti Ministerijos įvaizdį visuomenėje. Be to, Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybei keliami aukštesni reikalavimai, jai pagrįsti paskirta aukštesnė kategorija, nustatyti specialieji reikalavimai, kurių pareiškėja neatitiko.
Per pareiškėjos įspėjimo laikotarpį buvo panaikinta taip pat laisva Vidaus audito skyriaus patarėjo (A 15) pareigybė, tačiau vėlgi dėl tų pačių priežasčių ši pareigybė pareiškėjai nebuvo siūloma. Daugiau laisvų pareigų per visą pareiškėjos įspėjimo laikotarpį Ministerijoje nebuvo, naujų valstybės tarnautojų priimta nebuvo, o Ministerija neturi pareigos siūlyti atleidžiamam valstybės tarnautojui darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų.
Pažymi, jog pareiškėja, kai buvo patvirtinta nauja Ministerijos administracijos struktūra, dalyvavo posėdyje, todėl žinojo apie administracijoje įvyksiančius pokyčius, o įteikus pranešimą apie galimą jos pareigybės panaikinimą –žinojo ir apie tai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministras 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. K-47 „Dėl N. K. skyrimo“ (N. S.) paskyrė pareiškėją eiti Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
Ministras, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V-385 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros tvirtinimo“ bei 2017 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. K-332 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo tvirtinimo“, 2017 m. balandžio 4 d. pranešimu Nr. BR-1086 „Dėl pareigybės panaikinimo“ (toliau – Pranešimas Nr. BR-1086) informavo pareiškėją, jog nuo 2017 m. birželio 15 d. naikinama jos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 13 kategorijos) pareigybė, jeigu pareiškėja iki pareigybės panaikinimo į kitas pareigas nebus paskirta, ji bus atleista 2017 m. birželio 14 d.
Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vedėja, laikinai vykdanti Ministerijos kanclerio funkcijas, Ministerijos kanclerio 2017 m. gegužės 22 d. potvarkiu Nr. P-K-105 „Dėl funkcijų vykdymo“ pavedė pareiškėjai laikinai vykdyti Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo funkcijas.
Ministro 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-614 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo tvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 15 d., patvirtintas Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybės aprašymas.
Ministro skundžiamu 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. K-469 „Dėl N. S. atleidimo iš pareigų“ pareiškėja 2017 m. birželio 14 d. buvo atleista iš Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuojantis VTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir kiti teisės aktai. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.
Pagal nuoseklią teismų praktiką, viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir kt.).
Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti, inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir kt.).
Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo), kuriais įgyvendinamas viešojo administravimo subjekto struktūros pertvarkymas, politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis), o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr. 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2348/2012 ir kt.).
Tokio pobūdžio bylose teismas įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai, inter alia (be kita ko), yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-43/2013, taip pat LAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kt.).
Taigi, vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, teismas šioje byloje nevertina Ministerijos veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nagrinėja, ar skundžiamais veiksmais nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai bei neviršyta Ministerijos kompetencija.
Pareiškėja skunde nurodo, jog Ministerijos administracinio padalinio – Ryšių su visuomene skyriaus – naikinimo procedūra buvo pradėta iš anksto suplanavus priimti reikiamus darbuotojus. Pagrįsdama šį teiginį, pareiškėja teismui pateikė susirašinėjimą, kuris, jos manymu įrodo, kad į Ministeriją nuo 2017 m. kovo 8 d. priimta Sveikatos strateginės plėtros skyriaus specialistė A. Ž. tiesiogiai bei netiesiogiai dar iki pareiškėjos atleidimo ir Ministerijos padalinių struktūros pertvarkymo pradėjo vykdyti pareiškėjos funkcijas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos nurodyta Sveikatos strateginės plėtros skyriaus specialistė A. Ž. darbą Ministerijoje pradėjo prieš Ministerijos padalinių struktūrinės pertvarkos pradžią (nuo 2017 m. kovo 8 d.). Įvertinus Ministro 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-786, kuris buvo pakeistas Ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-475, patvirtintą Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, ir Ministro 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-236 patvirtintą Sveikatos strateginės plėtros skyriaus specialisto pareigybės aprašymą, matyti, kad Sveikatos strateginės plėtros skyriaus specialistės A. Ž. funkcijos buvo skirtos užtikrinti ne sveikatos apsaugos politikos ir Ministerijos veiklos viešumą ir skaidrumą, skleidžiant informaciją internetu apie sveikatos apsaugos politiką, priimamus sprendimus, teisės aktus, aktualijas, naujienas, reguliarų informacijos atnaujinimą, skatinti visuomenę aktyviai dalyvauti viešosiose diskusijose priimant sprendimus, rengti visuomenės nuomonės tyrimus internete (už tai buvo atsakinga pareiškėja), o sveikatos apsaugos ir Ministro valdymo srities strateginės plėtros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo bei perspektyvaus valstybės politikos raidos planavimo sveikatos sistemoje viešumą.
Pareiškėja ir Sveikatos strateginės plėtros skyriaus specialistė A. Ž. pagal pareigybių aprašymus buvo atsakingos už skirtingas veiklos sritis, todėl tai, kad pareiškėja ir Sveikatos strateginės plėtros skyriaus specialistė A. Ž. atliko tą pačią užduotį, yra nereikšminga sprendžiant pareiškėjos atleidimo klausimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėja teigia, jog Ministerijos struktūros pertvarkymu buvo siekiama atsikratyti nepageidaujamų darbuotojų, o jų pareigas išdalyti kitiems darbuotojams, todėl jos pareigybės panaikinimas nėra realus.
Kaip nustatyta, pareiškėja iš Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų atleista remiantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal kurį iš valstybės tarnybos valstybės tarnautojas yra atleidžiamas, kai panaikinama jo pareigybė.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai, inter alia (be kita ko), yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-43/2013, taip pat LAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kt.).
Vertinant, ar pareiškėjos pareigybė realiai buvo panaikinta, svarbu nustatyti, kokias funkcijas iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo ji atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, ar paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad pareiškėjos atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje institucijos veikloje nėra reikalingos, būtų galima konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai.
Aplinkybė, kad dalis pareiškėjos iki atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudarytų pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog išliko ir pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto atleisto valstybės tarnautojo pareigybė (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–247/2010, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–1954/2012, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–3085/2012, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2348/2012 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar dėl Ministerijos struktūrinių pertvarkymų buvo realiai panaikinta pareiškėjos pareigybė, t. y. ar jos vykdytos funkcijos buvo perduotos kitiems valstybės tarnautojams, ar jų buvo visiškai ar atsisakyta iš dalies. Konstatavus, kad pareiškėjos atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje institucijos veikloje nėra reikalingos, būtų galima konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė (2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–247/2010).
Kaip minėta, kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011).
Ministro 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-768 , kuris buvo pakeistas Ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu, buvo patvirtintas Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7 punktas ir jis išdėstytas taip: šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: užtikrina Ministerijos interneto svetainės atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus patvirtintiems bendriesiems reikalavimams valstybės institucijų interneto svetainėms (7.1 papunktis); dalyvauja posėdžiuose valstybės institucijų interneto svetainių administravimo klausimais (7.2 papunktis); skelbia teisės aktų projektus teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (7.3 papunktis); tobulina Ministerijos interneto svetainę, siekdamas gerinti jos prieinamumą visuomenei, laikosi interneto pritaikymo neįgaliesiems rekomendacijų (7.4 papunktis); užtikrina abipusį ryšį tarp interneto vartotojo ir ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka (7.5 papunktis); reguliariai atnaujina informaciją apie sveikatos priežiūros sistemą, institucijas, aktualijas, naujienas ir kt. ministerijos interneto svetainėje (7.6 papunktis); interneto svetainėje organizuoja visuomenės nuomonių tyrimus įvairiais sveikatos sistemos klausimais, šių tyrimų analizę teikia skyriaus vedėjui (7.7 papunktis); rengia, platina ir skelbia patariamąją informaciją interneto svetainėje sveikatinimo ir ligų prevencijos klausimais bei informaciją apie ministro įsakymus, kitus dokumentus (7.8 papunktis); bendradarbiauja su šalies ir užsienio sveikatos apsaugos sistemos valstybės įstaigomis bei institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis, skatina jas aktyviai dalyvauti valstybės valdyme interneto priemonėmis, jų rengiamą informacinę medžiagą aktualiomis sveikatos apsaugos, priežiūros ir stiprinimo temomis platina visuomenei bei skelbia interneto svetainėje (7.9 papunktis); rengia bei vertina teisės aktų, kitų dokumentų ryšių su visuomene klausimais projektus (7.10 papunktis); rengia bei vertina teisės aktų, kitų dokumentų krizių komunikacijos klausimais projektus (7.11 papunktis); dalyvauja rengiant bei vykdant Lietuvos ir tarptautinius projektus krizių komunikacijos srityje (7.12 papunktis); bendradarbiauja su valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijomis, sveikatos priežiūros specialistų profesinėmis sąjungomis bei specialybių draugijomis, visuomeninėmis pacientų organizacijomis krizių komunikacijos klausimais (7.13 papunktis); bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, skyriaus vedėjo pavedimu atstovauja ministerijai Lietuvoje ir užsienyje krizių komunikacijos klausimais sveikatos priežiūros srityje (7.14 papunktis); rengia ir vertina visuomenės nuomonės apklausas krizių komunikacijos temomis, vertina žiniasklaidoje pateikiamos informacijos apie vykdomą sveikatos apsaugos politiką ekstremalių situacijų ir krizių metu tendencijas ir pagal šiuos rezultatus organizuoja krizių valdymo strategiją (7.15 papunktis); įgyvendina visuomenės informavimą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus bei valstybės sprendimus viešojo administravimo srityje (7.16 papunktis); pagal kompetenciją bendradarbiauja su kitomis įstaigomis bei institucijomis sprendžiant ryšių su visuomene klausimus (7.17 papunktis); dalyvauja rengiant, leidžiant ir platinant informacinius leidinius, garso ir vaizdo medžiagą, kitą informaciją apie sveikatos politikos plėtrą (7.18 papunktis); organizuoja ir dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, darbo grupių posėdžiuose, pasitarimuose bei rengia ir platina informaciją, ją teikia interneto svetainėje (7.19 papunktis); užtikrina, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai ministerijos pozicijai (7.20 papunktis); tobulina kvalifikaciją konferencijose, seminaruose bei kituose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje (7.21 papunktis); savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, ministerijos kanclerio potvarkiais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, skyriaus nuostatais, šiuo pareigybės aprašymu (7.22 papunktis); skyriaus vedėjo pavedimu pavaduoja jį ir kitus skyriaus darbuotojus (7.23 papunktis); laiku ir kokybiškai vykdo su skyriaus funkcijomis susijusius kitus, nenuolatinio pobūdžio, ministerijos vadovybės ir skyriaus vedėjo pavedimus žodžiu ir raštu, siekiant ministerijos strateginių tikslų įgyvendinimo bei asmeniškai atsako už pavestų darbų bei pavedimų atlikimą (7.24 papunktis).
Įvertinus pareiškėjos pareigybės aprašymą, darytina išvada, kad iš esmės šios pareigybės funkcija yra prižiūrėti Ministerijos interneto svetainę, rengti bei skelbti informaciją joje.
Ministerijos atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjos atliktas funkcijas, susijusias su Ministerijos interneto svetainės priežiūra ir informacijos rengimu bei skelbimu, kiek tai susiję su Ministerijos veiklos viešinimu, vykdė ir toliau vykdo visų specializuotų Ministerijos padalinių tarnautojai ir kiekvienas iš jų turi prieigą Ministerijos tinklalapyje paskelbti informaciją. Šiuos Ministerijos atsiliepime pateiktus argumentus patvirtina byloje esantis Ministro patvarkymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės administravimo“, kuriuo pavesta Ministerijos struktūriniams padaliniams pagal kompetenciją ir veiklos sritį administruoti Ministerijos interneto svetainę skelbiant aktualią ir teisės aktų reikalavimus atitinkančią informaciją.
Įvertinus Ministro 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-1337 patvirtintus Europos Sąjungos paramos skyriaus pareigybių aprašymus darytina išvada, kad kitos pareiškėjos funkcijos, susijusios su teisės aktų projektų informacinėje sistemoje skelbimu, informacijos viešinimu apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų sveikatos apsaugos srityje paramą visuomenės informavimo priemonėse, Ministerijos interneto svetainėje, buvo panaikintos, kadangi jas pagal kompetenciją vykdė kiti Ministerijos padaliniai.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog pareiškėjos iki atliktų Ministerijos struktūrinių pertvarkymų vykdytos funkcijos buvo realiai panaikintos.
Kaip minėta anksčiau, viešojo administravimo subjektas, būdamas atsakingas už valstybės politikos įgyvendinimą atitinkamoje jam pavestoje srityje, nustatydamas administracijos struktūrą, turi teisę veikti savo nuožiūra, jei tai nėra padaryta viešojo administravimo subjekto steigėjo (žr. LVAT 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010).
Atsižvelgdamas į visas minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos pareigybės panaikinimas nebuvo realus. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad aptartu Ministerijos struktūros pertvarkymu siekiama kuo greičiau atsikratyti nepageidaujamų darbuotojų, o jų pareigas išdalyti kitiems darbuotojams, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjos skunde teigiama, kad Ministerija, atleisdama pareiškėją pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareiškėjos garantiją.
LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose, yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos (valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas), pirmiausia turi įvertinti, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus (žr. 2014 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-1453-14). Pripažinus, kad pareiškėjos pareigybė realiai panaikinta, turi būti sprendžiama, ar Ministerija užtikrino pareiškėjai VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantijos įgyvendinimą.
Teismų praktikoje nurodyta, jog iš tiesų tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ne tik VTĮ nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta (įstatyme nustatyta) valstybės tarnautojo atleidimo iš einamų pareigų procedūra (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–1966/2012 ir kt.).
Viena iš tokių garantijų yra įtvirtinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, jog karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–1966/2012 ir kt.).
Aptarta norma yra esminė valstybės tarnautojų teisių ir interesų apsaugos požiūriu, todėl ją pažeidus valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu, tačiau tuo pačiu metu minėta garantija, suteikiama atleidžiamam valstybės tarnautojui, nėra absoliuti.
Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo eiti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo eiti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr. LVAT 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2846/2012 ir kt.).
Kaip nustatyta, pareiškėja nuo 2004 m. balandžio 15 d. buvo paskirta eiti Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A 13). Ministro 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. K-332 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašo tvirtinimo“ patvirtintas Ministerijos pareigybių sąrašas, kuris įsigaliojo 2017 m. birželio 15 d. Pagal jį Ministerijoje panaikintas Ryšių su visuomene skyrius ir jame ėjusių valstybės tarnautojų, taip pat ir pareiškėjos pareigybės. Taigi, pareiškėja skundžiamu Įsakymu 2017 m. birželio 14 d. buvo atleista iš vyriausiojo specialisto pareigų.
Iš Ministerijos kanclerio 2017 m. gegužės 22 d. potvarkio P-K-108 „Dėl funkcijų vykdymo“ matyti, kad pareiškėja iki atleidimo iš valstybės tarnybos be tiesioginių pareigų vykdė ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo funkcijas. Šią aplinkybę pareiškėja patvirtino ir per teismo posėdį, kartu nurodydama, kad tuo pačiu metu ėjo ir Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, ir atliko kitų skyriaus darbuotojų užduotis.
Pagal Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, kuris pakeistas Ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-475, Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės lygis yra A, o pareigybės kategorija – 13.
Laikotarpiu nuo Pranešimo Nr. BR-1086 įteikimo dienos iki Pranešime Nr. BR-1086 nurodytos pareigybės panaikinimo datos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. birželio 14 d., Ministerijoje nebuvo laisvų tos pačios kategorijos ir žemesnės kategorijos pareigybių. Tai teismo posėdyje patvirtino Ministerijos atstovas, su tuo sutiko ir pareiškėja.
Teismo posėdyje pareiškėja papildomai nurodė, kad Ministerija turėjo atsižvelgti į jos kvalifikaciją, darbo patirtį, ilgalaikį Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavadavimą ir pasiūlyti eiti Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigas, kurios yra aukštesnės kategorijos.
Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Teismas pažymi, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja darbdavį (valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį) karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus – paskirti į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių nėra – žemesnės kategorijos pareigas, kurias jis yra tinkamas eiti (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012).
Aptartoje VTĮ nuostatoje įtvirtinta institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus eiti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų eiti. Šios darbdavio pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo eiti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas eiti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-272/2013, LVAT 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4393-575/2016).
Kaip nustatyta, pareiškėja buvo atleista realiai panaikinus Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę. Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6 punkte kaip specialusis reikalavimas nustatytas privalomas turėti aukštasis universitetinis arba jam prilygintas socialinių mokslų studijų srities komunikacijos ir informacijos krypties arba fizinių mokslų studijų srities matematikos ar informatikos mokslų krypties išsilavinimas. Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad turi fizinių mokslų studijų srities matematikos mokslų krypties išsilavinimą, taip pat yra baigusi anglų kalbos studijas. Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos ar žurnalistikos krypties arba humanitarinių mokslų studijų srities lietuvių filologijos krypties išsilavinimą.
Įvertinęs teismo posėdyje pateiktus pareiškėjos paaiškinimus, rašytinius byloje pateiktus įrodymus, Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto ir naujai įsteigtos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neatitiko naujai įsteigtos pareigybės specialiojo reikalavimo dėl išsilavinimo, todėl pareiškėjos teiginys, kad Ministerija turėjo jai pasiūlyti eiti aukštesnės kategorijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus patarėjo pareigybę, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadinasi, laikotarpiu nuo Pranešimo Nr. BR-1086 įteikimo dienos iki jame nurodytos pareigybės panaikinimo datos Ministerijoje nebuvo ne tik laisvų tos pačios kategorijos ir žemesnės kategorijos pareigybių, bet nebuvo pareigybių, kurias, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, pareiškėja galėjo eiti.
Nors nurodytu laikotarpiu buvo laisva Europos Sąjungos paramos skyriaus specialisto pareigybė, tačiau teismas sutinka su Ministerijos pozicija, kuri atitinka LVAT praktiką, jog, atleisdamas asmenį pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl pareigybės panaikinimo, darbdavys nėra saistomas pareigos tokiam asmeniui siūlyti eiti laisvas ar steigiamas pagal darbo sutartis pareigas (žr. 2014 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1453/2014, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662 3380/2011 ir kt.). Taigi teismas daro išvadą, kad Ministerija neprivalėjo pareiškėjai siūlyti eiti jos įspėjimo laikotarpiu buvusias laisvas Europos Sąjungos paramos skyriaus specialisto pareigas (A2 – pagal darbo sutartį).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ministerija, atleisdama pareiškėją iš valstybės tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos.
Pareiškėjos skunde teigiama, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie Ministerijos administracijos struktūros pertvarkymą.
Teismas pažymi, kad pačios pareiškėjos skunde nurodyta, jog ji 2017 m. balandžio 4 d. buvo iškviesta pas ministro patarėją, kuris informavo, jog Ryšių su visuomene skyrius nuo 2017 m. birželio 15 d. bus naikinamas, tą pačią dieną jai buvo įteiktas Pranešimas Nr. BR-1086, kuriame aiškiai nurodyta visa informacija, susijusi su Ministerijos padalinių struktūros pertvarkymu. Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad Pranešimą Nr. BR-1086 gavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, jog ji nebuvo informuota apie Ministerijos administracijos struktūros pertvarkymą ir jos pareigybės panaikinimą, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Pagal administracinių teismų praktiką, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas. Įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, todėl pareiškėjos argumentų, kurie nesusiję su ginčo dalyku arba susiję su ekonominiu tikslingumu, teismas nenagrinėja.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. K-469 „Dėl N. S. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Pareiškėjos reikalavimai grąžinti ją į Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisti iš Ministerijos negautą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra išvestiniai, todėl negali būti tenkinami netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. K-469 „Dėl N. S. atleidimo iš pareigų“.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl ji įgyja teisę į išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismo išlaidų atlyginimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tų pačių Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą.
Šioje byloje atsakovei atstovavo advokatas Paulius Čelkis, jo įgaliojimus patvirtina išrašas iš 2017 m. liepos 25 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. S-23/2017/S-153.
Atsakovė, pagrįsdama patirtas teismo išlaidas, pateikė 2017 m. rugpjūčio 16 d. 1 210 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 43/17 už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą. 2017 m. rugsėjo 8 d. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė su advokatu už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.
Kadangi 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 817,6 Eur (atsiliepimas teismui pateiktas 2017 m. III ketvirtį, t. y. 2017 m. rugpjūčio 11 d.), atsakovei už atsiliepimo į skundą teismui parengimą maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį gali būti priteista 2 044 Eur (2,5 x 817,6 Eur). Prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos.
LVAT yra pažymėjęs, kad apskritai teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas. Atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir, tai spręsdamas, teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas (žr. 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008).
Nors atsakovė prašo priteisti patirtas teismo išlaidas ne tik už atsiliepimo parengimą ir pateikimą, bet ir už atstovavimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad Ministerija advokatui už atstovavimą sumokėjo, nepateikė. Taigi, nesant atsakovės patvirtinimo, kad yra sumokėta už atstovavimą, ši jos prašymo dalis nenagrinėtina.
Iš Ministerijos internetinio tinklalapio (www.sam.lt) matyti, kad joje yra įsteigtas Atstovavimo ir teisės taikymo skyrius, kuriame iš viso dirba 7 darbuotojai, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriuje taip pat dirba 6 darbuotojai. Taigi, šios aplinkybės leistų daryti išvadą, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, turi vidinių resursų apginti Ministerijos interesus.
Atsižvelgiant į bylos pobūdį, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kad šis parengtų procesinius dokumentus ir jai atstovautų.
Įvertinus advokato parengto atsiliepimo apimtį (12 lapų) bei išsamumą, darbo laiko sąnaudas, tai, kad byla nesudėtinga, nes tokio pobūdžio bylose yra suformuota praktika, taip pat kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, atsakovei iš pareiškėjos priteistina 726 Eur suma patirtų teismo išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą yra adekvati.
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atlyginti 847 Eur teismo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti 847 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymą atlyginti patirtas teismo išlaidas atmesti.
Atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą atlyginti patirtas teismo išlaidas patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei iš pareiškėjos 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) eurus teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.