Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-29 · Administracinė byla Nr. I-1526-402/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
I-1526-402/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
V.J.
Atsakovas
Kauno apygardos prokuratūros
Administracinė byla Nr. I-1526-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00884-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 38.;74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,nedalyvaujant pareiškėjui V.J., atsakovės Kauno apygardos prokuratūros atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. skundą atsakovei Kauno apygardos prokuratūrai dėl administracinio akto panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. birželio 17 d. administracinį sprendimą Nr. 3S-46146.

Pareiškėjas skunde (b.l. 2-16) nurodė, kad atsakovė Kauno apygardos prokuratūra (toliau - Prokuratūra), 2014-06-04 skundą reg. Nr. 5.6-2255 LR Generalinei prokuratūrai, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pagal kompetenciją grąžinti LR generaliniam prokurorui bei Generalinei prokuratūrai. Skundą grąžino V.J. kaip kartotinį. Atsakovas savo rašte nurodė, jog skunde nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių, taip pat, jog kreiptasi tais pačiais pagrindais kaip ir 2014-05-23. Nurodė, jog pareiškėjas į Prokuratūrą 2014-05-23 nesikreipė. Atsakovo 2014-06-17 administracinis sprendimas, registruotas Nr. 3S-46146 į pareiškėjo skundą LR Generalinei prokuratūrai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pagal kompetenciją grąžinti skundą LR Generaliniam prokurorui ir grąžino pareiškėjui kaip kartotinį. Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra pagal savo kompetenciją iš viso neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjo skundo ir pagal jį priiminėti sprendimų, kadangi pagal savo dalyką šis skundas kompetentingas generalinei prokuratūrai, ir laiko neteisėtais atsakovo veiksmus tai, kad atsakovas atsisakė grąžinti pareiškėjo skundą generalinei prokuratūrai. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas Kauno apygardos prokuratūros sprendimas nepagrįstas, nes sprendimą dėl jo skundo pagal savo kompetenciją turėjo priimti ne Kauno apygardos prokuratūra o LR Generalinė prokuratūra, todėl Kauno apygardos prokuratūra privalėjo šį skundą nagrinėjimui grąžinti LR Generalinei prokuratūrai. Atsakovas atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo 2014-06-04 skundą reg. Nr. 5.6-2255 pažeidė eilę skunde nurodytų teisės aktų nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovė Prokuratūra su pareiškėjo skunde pateiktais motyvais nesutiko ir laikė juos nepagrįstais. Atsiliepime (b.l. 60-61) į skundą nurodė, jog 2014-06-10 raštu Nr. 17.2-70885 LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis LR Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.4 punktu ir Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 27 punktu, V.J. 2014-06-04 dienos skundą persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai. Kauno apygardos prokuratūroje V.J. skundas buvo gautas 2014-06-12 ir registruotas Nr. 3-AP-4783. 2014-06-17 Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 18 punktu, raštu Nr. 3S-46164 grąžino skundą pareiškėjui kaip kartotinį. LR Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.4 punktas numato, jog LR Generalinės prokuratūros departamento ar skyriaus vyriausiasis prokuroras paveda vadovaujamo padalinio prokurorui ar prokuratūros personalui, apygardos prokuratūrai ar jos padaliniui nagrinėti asmenų skundus. Nuostatų 11.1 ir 11.2 punktai numato, kad apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras nagrinėja apygardos prokuratūroje gautus skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas ir kitus asmenų skundus. Generalinės prokuratūros departamento ar skyriaus vyriausiasis prokuroras, pagal savo kompetenciją turi teisę pavesti apygardos prokuratūrai nagrinėti asmenų skundus, o prokuratūra, kuriai pavesta tai daryti, privalo vykdyti pavedimą nagrinėti skundą, laikantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše nustatytos tvarkos. Prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato teisės apygardos prokuratūros pareigūnams savo iniciatyva grąžinti GP skundą, kurį pavesta nagrinėti, išskyrus atvejus, numatytus Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 29 punkte, numatančiame, jog draudžiama perduoti skundą nagrinėti prokurorui ar prokuratūros valstybės tarnautojui, kurių veiksmai skundžiami. Tokiu atveju pavedimą gavęs pareigūnas privalo informuoti pavedimą davusį aukštesnįjį prokurorą. Iš LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014-07-15 rašto Nr. 12.2-8565, adresuoto V.J. matyti, jog LR Generalinė prokuratūroje 2014-07-03, 2014-07-07, 2014-07-08 ir 2014-07-10 buvo gauti analogiško turinio V.J. skundai, kuriais prašoma įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą pareiškėjo LR Generalinei prokuratūrai adresuotus 2014-05-23 dienos ir 2014-06-04 skundus grąžinti LR Generalinei prokuratūrai pagal kompetenciją. Šiame rašte nurodoma, jog Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro priimti neprocesiniai sprendimai dėl V.J. 2014-05-23 ir 2014-06-04 skundų yrą pagrįsti, kadangi tiek pirminio, tiek kartotinio skundų turinys išdėstytas nesuprantamai. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pagal savo kompetenciją turėjo teisę nagrinėti V.J. 2014-06-04 skundą ir priimti pagal jį sprendimą - vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 18 punktu, grąžinti skundą pareiškėjui. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad jog 2014-06-09 LR Generalinėje prokuratūroje buvo gautas V.J. 2014-06-04 skundas adresuotas LR Generalinei prokuratūrai. Skundas registruotas Nr. 5.6-2255 (b.l. 19-30). Šiame skunde pareiškėjas nurodė, jog 11 Kauno apylinkės teismo teisėjų ir 11 Kauno apygardos teismo teisėjų savo poelgiais pažemino teisėjų vardą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė teisėjo priesaiką, padarė nusikaltimus. 2014-06-10 raštu Nr. 17.2-7088 LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis LR Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.4 punktu ir Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 27 punktu, V.J. 2014-06-04 dienos skundą persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai (b.l. 31, 66). Kauno apygardos prokuratūroje V.J. skundas buvo gautas 2014-06-12 ir registruotas Nr. 3-AP-4783 (b.l. 19). 2014-06-17 Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 18, 19 punktais, raštu Nr. 3S-46164 grąžino skundą pareiškėjui kaip kartotinį (b.l. 17).

Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – ir prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – ir prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas). Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Prokuratūra yra valstybės institucija, kuri atlieka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą; šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose atitinkamai numatyta, kad Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka: organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją) vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu, nustato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtinti Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – ir Kompetencijos nuostatai), kurių 2 punktas nustato, kad prokurorai, vykdydami prokuratūrai nustatytas funkcijas, veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, kitus įstatymus, generalinio prokuroro išleistus teisės aktus, Generalinės prokuratūros padalinių nuostatus, šiuos nuostatus ir kitus teisės aktus. Kompetencijos nuostatų 7.4 punktas nustato, kad Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) turi teisę pavesti vadovaujamo padalinio prokurorui ar prokuratūros personalui, apygardos prokuratūrai ar jos padaliniui nagrinėti asmenų skundus. Asmenų prašymų, pareiškimų, pranešimų ir skundų priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu Nr. I-3 patvirtintame Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 27 punkte nurodoma, jog skundai, kuriuos turi nagrinėti kita prokuratūra arba kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčiami nagrinėti atitinkamai prokuratūrai ar institucijai ir apie tai pranešama skundą pateikusiam asmeniui. Aprašo 30 punkte nurodoma, kad užregistruoti skundai su generalinio prokuroro, jo pavaduotojo, Generalinės prokuratūros kanclerio ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro rezoliucija perduodami nagrinėti pagal kompetenciją prokuratūros padaliniams, prokurorams, prokuratūros valstybės tarnautojams.

Kaip aukščiau paminėta Generalinė prokuratūra 2014-06-10 raštu Nr. 17.2-7008 „Dėl skundo persiuntimo“ Vinco Jokimo 2014-06-04 dienos skundą persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai. Šiuo raštu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I.Mikelionis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.4 punktu ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 27 punktu (ši teisės norma nustato, kad skundai, kuriuos turi nagrinėti kita prokuratūra arba kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiunčiami nagrinėti atitinkamai prokuratūrai ar institucijai ir apie tai pranešama skundą pateikusiam asmeniui), persiuntė Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui nagrinėti pagal kompetenciją Generalinėje prokuratūroje 2014-06-09 gautą pareiškėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų, apie skundo persiuntimą informuotas ir pareiškėjas (b.l. 66).

Iš pareiškėjo skundo turinio galima daryti išvadą, jog pareiškėjas ginčija Kauno apygardos prokuratūros 2014-06-17 raštą Nr. 3S-46146 tuo pagrindu, kad atsakovas pagal savo kompetenciją iš viso neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjo 2014-06-04 skundo, taip pat nesutinka, jog 2014-06-04 skundas yra kartotinis.

Generalinės prokuratūros 2014-06-10 rašto Nr. 17.2-7088, kuriuo Kauno apygardos prokuratūrai persiųstas pareiškėjo 2014-06-04 skundas, teisiniu pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.4 punktas, pagal kurį Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) turi teisę pavesti apygardos prokuratūrai ar jos padaliniui atlikti, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bet kurioje baudžiamojoje byloje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Kompetencijos nuostatų 11., 11.1., 11.2. punktuose nurodoma, jog Apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu: 11.1. nagrinėja apygardos prokuratūroje gautus skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas; 11.2. nagrinėja asmenų skundus. Pagal šią teisinę reglamentaciją, Generalinės prokuratūros departamento ar skyriaus vyriausiasis prokuroras, pagal savo kompetenciją turi teisę pavesti apygardos prokuratūrai nagrinėti asmenų skundus, o prokuratūra, kuriai pavesta tai daryti, privalo vykdyti pavedimą nagrinėti skundą.

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 18, 19 punktais grąžino 2014-06-04 skundą V.Jokimui kaip kartotinį. Kaip matyti Kauno apygardos prokuratūra 2014-06-17 rašte Nr. (3S-46146) vadovaujasi Tvarkos aprašo 18 ir 19 punktais.

Pareiškėjas 2014-06-04 skunde, kuris Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-06-09, reg. Nr. 5.6-2255 (b.l. 68-91) pranešė apie galimai nusikalstamas skunde išvardintų asmenų (Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų) veikas, prašė jo nurodytus teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pradėti ikiteisminius tyrimus, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ir kt.

Kauno apygardos prokuratūros 2014-06-17 raštu Nr. (3S-46146) (b.l. 67) buvo nustatyta, kad V.J. 2014-06-04 skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių ir kreipiasi tais pačiais pagrindais kaip ir 2014-05-23 skunde. V.J. 2014-06-04 skundas buvo pripažintas kartotiniu ir pagal Tvarkos aprašo 18 punktą paliktas nenagrinėtas. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 18, 19 punktais grąžino skundą pareiškėjui kaip kartotinį.

Pareiškėjo 2014-06-04 skundas, kuriuo jis prašė ištirti galimai nusikalstamas skunde išvardintų asmenų (Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų) veikas, vertintinas kaip kreipimasis pranešant apie nusikaltimą. Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Todėl, pareiškėjo 2014-06-04 skundas (pranešimas apie galimai nusikalstamą veiką) turi būti nagrinėjamas sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 166 ir 168 straipsniais, t. y. pradedant ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismo nuomone, Kauno apygardos prokuratūra nagrinėdama V. J. 2014-06-04 skundą nepagrįstai taikė Tvarkos aprašo 18, 19 punktus, kadangi šis teisės aktas negalėjo būti taikomas. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad nagrinėjant asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus Tvarkos aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo ir kt.). Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 25 punkte numatyta, kad prokuratūroje gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą ne apie nusikalstamą veiką, taip pat jei skunde, pareiškime ar pranešime išdėstyti klausimai nepriskiriami prokuratūros kompetencijai, toks skundas, pareiškimas ar pranešimas nagrinėjamas Tvarkos apraše nustatyta tvarka. Taigi, pagal Tvarkos aprašą nagrinėjamas tik tas skundas, kuriuo nepranešama apie nusikalstamas veikas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos aprašo 47 punktas įtvirtina, kad, jei pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą, nurodyta veika neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių ar išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje nustatyta tvarka ir vienu ar keliais Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2014-06-04 skundas Generalinei prokuratūrai nėra kartotinis.

Kartotinis skundas – antras ar paskesnis asmens kreipimasis į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją tuo pačiu klausimu ar dėl to paties dalyko, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą (Tvarkos aprašo 4 p.).

Kauno apygardos prokuratūra 2014-06-17 raštu Nr. 35-46146 V.J. 2014-06-04 skundą pripažino pakartotiniu ir pagal Tvarkos aprašo 18 punktą paliko nenagrinėtą. Nurodė, jog 2014-06-04 skunde V.J. nepateikė jokių naujų aplinkybių ir kreipiasi tais pačiais pagrindais kaip ir 2014-05-23.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V.J. 2014-05-23 parašė skundą LR Generalinei prokuratūrai dėl Garliavos policijos nuovados policijos pareigūnų, Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės A.Č., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperto S.S. ir Kauno apylinkės teismo teisėjos B.D. galimai neteisėtų veiksmų. V.J. 2014-06-04 skunde LR Generalinei prokuratūrai nurodo, jog 11 Kauno apylinkės teismo teisėjų ir 11 Kauno apygardos teismo teisėjų savo poelgiais pažemino teisėjų vardą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė teisėjo priesaiką, padarė nusikaltimus. Taigi, pranešė apie galimai nusikalstamas skunde išvardintų asmenų (Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų) veikas, prašė jo nurodytus teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pradėti ikiteisminius tyrimus, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ir kt.

Išanalizavus V.J. 2014-05-23 skundą ir 2014-06-04 skundą matyti, jog pareiškėjas nurodo ir kitus asmenis bei ir kitas aplinkybes, todėl jį laikyti pakartotiniu negalima.

Teismo nuomone, Kauno apygardos prokuratūra, gavusi Generalinės prokuratūros persiųstą pareiškėjo 2014-06-04 skundą turėjo taikyti Baudžiamojo proceso kodekso normas ir veiksmus atlikti laikydamasi Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, o ne vadovautis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, t.y. V.J. 2014-06-04 skundas turėjo būti nagrinėjamas ne pagal administracinės teisės, o pagal baudžiamojo proceso teisės normas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo ginčijamas Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. birželio 17 d. administracinis aktas Nr. 3S-46146 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V.J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. birželio 17 d. administracinį aktą Nr. 3S-46146.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja ZelionkienėJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė