Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Kazio Kailiūno,

viešame teismo posėdyje žodine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „ROSLES“ pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Komijos Respublikos Arbitražo teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo V. L. įmonės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. L. įmonė nepateikė atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko 1958 metų konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymo) 39 ir 40 straipsnių nuostatas. Rusijos Federacija yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl Rusijos Federacijos Komijos Respublikos Arbitražo teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatos.

Vadovaujantis Niujorko konvencijos IV straipsniu, pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia:

a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą;

b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą.

Pareiškėjas pateikė tinkamai patvirtintą Rusijos Federacijos Komijos Respublikos Arbitražo teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 5 - 10, 11 - 15), kurio spaude nurodyta, kad jis įsiteisėjo 2010 balandžio 9 dieną (b. l. 10, 14).

Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Analogiškas reikalavimas yra numatytas Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Jeigu arbitražo teismo sprendimas ar arbitražinis susitarimas surašyti ne oficialia valstybės kalba, tai besikreipiančioji šalis turi pateikti tinkamai patvirtintą tų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

Pareiškėjas pateikė sutartį Nr. 10/12 (reikiamai patvirtintą kopiją) bei tinkamai patvirtintą jos vertimą į lietuvių kalbą. Joje numatyta, kad šalims nepavykus išspręsti kilusių nesutarimų, ginčai ir nesutarimai sprendžiami Komijos Respublikos Syktyvkaro m. Arbitražo teisme (b. l. 17, 21).

Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, nurodytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, kurie leistų atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti jei:

a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba

b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

Šalių ginčas kilo dėl neįvykdytų prievolių. Tokio pobūdžio ginčai nepatenka į sąrašą ginčų, išvardintų Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje, negalinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Nėra duomenų, kad Rusijos Federacijos Komijos Respublikos Arbitražo teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo įvykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Iš byloje esančio prašomo pripažinti teismo sprendimo, įsiteisėjusio 2010 m. balandžio 9 d., nuorašo matyti, kad nagrinėjant bylą Nr. A29-3210/2009 atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau Arbitražo teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą ir jis pritarė šiam procesui (b. l. 11).

Pareiškėjas prašo ne tik pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Komijos Respublikos Arbitražo teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą byloje Nr. A29-3210/2009, bet taip pat pareiškė prašymą išduoti leidimą vykdyti šį Arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas pažymi, kad Niujorko konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, jog Susitariančioji valstybė arbitražo sprendimus vykdo pagal tos teritorijos, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintinas Rusijos Federacijos Komijos Respublikos Arbitražo teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimas dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo (CPK 810, 812, 813 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Federacijos Komijos Respublikos Arbitražo teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš V. L. įmonės RAB „ROSLES“ naudai 41 597,52 (keturiasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt septynių ir penkiasdešimt dviejų šimtųjų) eurų įsiskolinimą, 1 366,27 (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt šešių ir dvidešimt septynių šimtųjų) eurų delspinigius, bei 476,96 (keturių šimtų septyniasdešimt šešių ir devyniasdešimt šešių šimtųjų) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.